aA
Kai statistikos departamentas paskelbė metinius demografinius Lietuvos rodiklius, vėl kilo diskusijų banga apie karinės prievolės įvedimo įtaką emigracijai. Šia tema pasisakė ministras pirmininkas bei ekonomistai, tačiau niekas nepateikė konkrečių duomenų apie asmenų skaičių, kurie galėjo bandyti išvengti karinės prievolės, deklaruodami savo išvykimą iš Lietuvos.
Justas Mundeikis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Statistiniai faktai

Statistikos departamento duomenimis, 2015 metais emigraciją deklaravo 46,5 tūkst. gyventojų. Tai 27 procentais daugiau nei 2014 metais, kai emigraciją deklaravo 36,6 tūkst. Lietuvos gyventojų. Taigi absoliučiais skaičiais, emigraciją deklaravusiųjų padaugėjo 9,9 tūkstančio. Kiek sumažėjęs imigrantų skaičius (net 83 procentai iš jų – Lietuvos piliečiai, grįžtantys atgal į Lietuvą) padidino bendrą neigiamą neto migracijos skaičių iki minus 22,9 tūkst. (2014-ais minus 12 tūkst.).

A. Butkevičiaus ir ekonomistų pasisakymai

Kiek iš šių asmenų iš tikrųjų išvyko gyventi ar dirbti svetur dėl gresiančios karo prievolės, o kiek dėl kitų priežasčių – nežinoma.

Tačiau ministras pirmininkas A. Butkevičius, duodamas interviu Lietuvos radijui, teigė, jog: „Reikia pasakyti atvirai ir nebijoti to pasakyti, kad emigruojančiųjų skaičius labai išaugo, ypač, balandžio mėnesį ir kitais mėnesiais, kada prasidėjo šaukimas į Lietuvos kariuomenę. Aš manau, kad tai buvo didžiausias poveikis jaunimui, vis dėlto kai kurie, matyt, taip nusprendė ir pagalvojo, kad tam tikru laikotarpiu galėtų padirbėti užsienyje.“

Tačiau kiek asmenų galimai deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos siekdami išvengti karinės prievolės? To nepasako nei pats ministras pirmininkas, nei Jakaterina Rojaka savo komentare, nei Ž. Mauricas savo feisbuko paskyroje. A. Maldeikienė taip pat neįvardina tikslių skaičių, bet ji nekaltina dėl padidėjusios emigracijos karinės prievolės įvedimo, o sieja tai su bendru reemigracijos dėl nusivylimo Lietuva padidėjimu.

Statistinė analizė

Jeigu pažvelgsime į paskutinių kelerių metų emigracijos srautus (1 pav.), pamatysime, jog, bendrai vertinant, egzistuoja tam tikras cikliškumas metų laikotarpiu.

1 pav. emigracijos srautai 2012-2015 metais. Šaltinis: Statistikos departamentas
1 pav. emigracijos srautai 2012-2015 metais. Šaltinis: Statistikos departamentas

Kovo ir balandžio mėnesiais registruota emigracija padidėja ir stipriai išauga vasaros metu, t.y. liepos ir rugpjūčio mėnesiais.

Tokią tendenciją galima sieti su didėjančia sezoninių darbininkų paklausa užsienyje bei su išvykstančiais absolventais, kurie pasibaigus mokslo metams vyksta tęsti mokslų ar dirbti į užsienį. 2015-ų metų emigracijos srautai išsiskiria tik savo mastu, tačiau ne pačiu cikliškumu.

Tai suponuoja, jog reikia atsargiai vertinti išaugusios emigracijos ir šaukimo į kariuomenę koreliaciją.

Emigraciją deklaruojančių asmenų skaičius 2012-ais metais siekė 41 tūkst., 2013-ais 38,8 tūkst., o 2014-ais 36,6. tūkst.

Toks nuosaikus emigracijos srauto mažėjimas gali reikšti tiek tai, jog gyvenimas Lietuvoje tampa geresnis (daugiau sukuriamų darbo vietų, didesni atlyginimai), tiek tai, jog dauguma norėjusiųjų išvykti jau išvyko.

Tai, jog 2015-ais emigraciją deklaravusiųjų asmenų skaičius vėl šoktelėjo, gali turėti daug priežasčių: prastėjanti geopolitinė situacija, nesukuriamos tinkamos darbo vietos, lėčiau auganti ekonomika bei per lėtas darbo užmokesčio augimas, negalėjimas savęs realizuoti, šeimos narių išvykimas pas užsienyje gyvenančius artimuosius ir t.t.

Yra manančių, jog emigracija galėjo išaugti ir dėl sumažėjusios kontrabandos, nes galbūt tai paskatino ieškotis darbo svetur. Ir, be abejonės, karo prievolės įvedimas.

Pastarasis galėjo daryti įtaką dviem būdais: faktiškai paskatinti jaunus vyrus emigruoti arba bent jau oficialiai deklaruoti savo išvykimą ir jau išvykusį jaunimą priversti po fakto deklaruoti savo emigraciją, siekiant negauti šaukimo. Ypač šis scenarijus yra labai tikėtinas ir jau turi precendentą, kai 2010-ais metais buvo paskelbta, jog visi asmenys, kurie nėra deklaravę savo išvykimo ir nėra registruoti darbo biržoje, turės patys mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.

Tai paskatino 40-50 tūkstančių asmenų deklaruoti savo ankstesnį išvykimą iš Lietuvos. Manau, jog labai panašiai gali būti susiklosčiusi ir dabartinė situacija. Jaunimas, nežinodamas apie PSD mokėjimų tvarką bei galiojančius teisės aktus, galėjo išvykti studijuoti ar dirbti svetur, bet to nedeklaruoti.

Karo prievolės sukeltos emigracijos bangos dydis

Įvertinus standartinį nuokrypį tarp paskutinių trejų metų metinių emigracijos srautų rodiklių ir pridėjus arba atėmus standartinį nuokrypį nuo 2014-ų metų emigracijos kreivės yra gaunamas diapazonas, kuriame emigracijos kitimas būtų traktuojamas kaip „normalus“ (žr. į 2 pav. pilkas linijas).

Raudona linija iliustruoja 2015 -ųjų emigracijos srautą. Galima aiškiai matyti, jog be labai stipraus emigracijos srauto šuolio kovo – gegužės mėnesiais, emigracija stipriai padidėjo ir liepos – rugpjūčio mėnesiais bei metų pabaigoje.

2 pav. 2014-ųjų emigracijos srautas, viršutinė ir apatinė variacijos ribos ir 2015-ųjų emigracijos srautas. Šaltinis: Statistikos departamentas ir autoriaus skaičiavimai
2 pav. 2014-ųjų emigracijos srautas, viršutinė ir apatinė variacijos ribos ir 2015-ųjų emigracijos srautas. Šaltinis: Statistikos departamentas ir autoriaus skaičiavimai

Deklaravusiųjų emigraciją vasario – gegužės mėnesiais bei viršijančių „normalumo“ rėžį asmenų skaičius siekia 3437. Šis deklaravusių emigraciją Lietuvos gyventojų skaičius galėtų būti siejamas su numatytu karo prievolės įvedimu.

Tai atitinka 34,8 proc. bendro emigravusiųjų skaičiaus padidėjimą (7,4 proc. visos metų emigracijos), kuris, kaip minėjau, nebūtinai reiškia, jog tiek asmenų išvyko iš Lietuvos, o gali reikšti tik emigracijos deklaravimą atgaline data. Tai dalinai patvirtina ir imigracijos srautų analizė.

Jeigu karo prievolė darytų įtaką faktiniam emigracijos srautui, tada, tikėtina, tai turėtų įtakos ir imigracijos srautui: imigracija turėtų sumažėti tuo pačiu metu, kai pavasarį padidėjo emigracija iš Lietuvos. Statistinė duomenų analizė atskleidžia, jog vasario ir kovo mėnesiais į Lietuvą imigracija buvo didesnė, nei to būtų buvę galima tikėtis kaip tik tuo metu, kai išaugo emigracija (3 pav.). Gegužės mėnesį imigracija sumažėjo kiek stipriau, nei buvo galima to statistiškai tikėtis, tačiau tai vienintelis visų metų rodiklis, kuris yra žemesnis nei žemutinė riba.

3 pav. Imigracijos srautas 2014-ais, viršutinė ir apatinė variacijos ribos ir 2015-ųjų imigracijos srautas. Šaltinis: Statistikos departamentas ir autoriaus skaičiavimai
3 pav. Imigracijos srautas 2014-ais, viršutinė ir apatinė variacijos ribos ir 2015-ųjų imigracijos srautas. Šaltinis: Statistikos departamentas ir autoriaus skaičiavimai

Išvados

Apibendrinant galima teigti, jog karo prievolės įvedimas tikriausia nebuvo pagrindinė priežastis, padidinusi emigraciją.

Jeigu net visi, deklaravę emigraciją, būtų išvykę iš Lietuvos, tokiu atveju karo prievolė galėtų būti susijusi tik su 35 proc. padidėjusiu emigracijos srautu.

Įvertinus imigracijos srautus negalima vienareikšmiškai teigti, jog statistiškai reikšmingai sumažėjo imigracija. Tai leidžia daryti išvadą, kad galimai deklaruota emigracija gali būti susijusi su karo prievole tik tuo, jog nutarus vėl įvesti šauktinių kariuomenę, dalis jaunimo retroperspektyviai deklaravo savo ankstesnį išvykimą iš Lietuvos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vitalijus Kuodis: Politika ir verslas Lietuvoje: kaip šuo su kate ar vis dėlto vilties yra? (4)

Bet kokie santykiai – bendras gyvenimas, verslo kūrimas – reikalauja abipusių įsipareigojimų...

Tadas Vilčinskas. Nemokamas ikiteisminis darbo ginčų nagrinėjimas: ar tikrai naudingiau abiem šalims

2018 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėjo prie išvados, kad DK 217...

Vilius Juzikis. Trys investicijų į šalies transporto infrastruktūrą varikliai (1)

Vilniaus ir Kauno oro uostų atnaujinimas, o gal net ir naujas oro uostas. Projektų „ Via Baltica...

„Barclays“ pasitraukimas ir mokytojų streikas (13)

„ Barclays “ išėjimas iš Lietuvos ir šiuo metu vykstantis mokytojų streikas yra susiję...

Rūta Armonė. Nuo sausio 1 d. visos įmonės privalės nustatyti ir registruoti galutinius naudos gavėjus (4)

Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys nuo 2019-01-01 privalės gauti, atnaujinti ir...

Top naujienos

Paksą į prezidento postą vedęs Katkevičius: viskas yra taip pat, pamokų neišmokome (4)

2002 metais Lietuvoje vykę prezidento rinkimai nustebino ne vieną analitiką. Nors 2001 m. apklausos...

Pensijų pokyčiai palies visus: kitąmet reikės apsispręsti, kaip elgsimės su savo pinigais (1)

Nuo kitų metų pensijai kaupsime kitaip nei tai darėme iki šiol. Visi jaunesni nei 40 metų...

Bloomberg ekspertas: su Vokietijos skola dedasi kažkas neaiškaus

Krentantis Vokietijos vyriausybės skolos pajamingumas – klasikinės „atsitraukimo“ strategijos...

Po šūvių Strasbūre – milžiniškos saugumo pajėgos: yra žuvusių, nukentėjusieji kritinės būklės Atnaujinta 02.00 val. (418)

Prancūzijoje, Strasbūre po šaudynių netoli miesto kalėdinės mugės mažiausiai vienas asmuo...

„Liverpool“ ir „Tottenham Hotspur“ išplėšė kelialapius į Čempionų lygos aštuntfinalį (2)

UEFA Čempionų lygos šeštojo turo rungtynėse C grupėje antradienį vicečempionė...

Visai netoli šaudynių vietos Strasbūre esantis lietuvis žurnalistas: neaišku, ar viskas baigėsi (47)

LRT žurnalistas Adomas Šimkus, esantis Strasbūro centre, visai netoli tos vietos, kur buvo...

Dramatiškame trileryje „Rytas“ tik po pratęsimo įveikė Europos taurės autsaiderius (152)

Vilniaus „Ryto“ (4-5) krepšininkai dramatiškai nutraukė trijų iš eilės pralaimėjimų...

Anglijoje išžagintos ir nužudytos 14-metės byloje – motinos liudijimas: ji kėlė labai daug rūpesčių (170)

14-metės iš Lietuvos, kuri buvo nužudyta Vulverhamptone, Jungtinėje Karalystėje, motina...

Ekspertai įvertino Statkevičiaus ir Janus rietenas: kažkas turi pasakyti, kad karalius nuogas (434)

Pirmadienio vakarą viešai skalbinius džiaustę dizaineriai Juozas Statkevičius ir Julija Janus...