Į švietimo sistemos kokybės gerinimą mes, verslo bendruomenė, turime žiūrėti kaip į ilgalaikę investiciją, šaliai užtikrinančią tvarią ir konkurencingą ekonomiką. Privalome kartu su kitais verslininkais ir jų atstovais ieškoti būdų įgyvendinti teigiamą pokytį. Pavyzdžiui, peržiūrėti mokytojų atlyginimus, didinti STEM mokslų patrauklumą ir nuo BVP švietimui skiriamų lėšų dalį.
Mokytojų atlyginimai – per maži
Rugsėjo 1-ąją į mokyklas Lietuvoje išėjo beveik 30 tūkst. pirmokų, o bendrai naujus mokslo metus pradėjo arti pusės milijono mokinių, studentų, mokytojų ir dėstytojų. Švietimo tinklas Lietuvoje – didžiulis, tačiau ar efektyvus?
Švietimo mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 2021-aisiais visu etatu dirbantis mokytojas vidutiniškai gaudavo 1134 eurus „į rankas“. Tiek įvertinome šalies talentų ruošimą? Be to, Lietuvoje didelė dalis mokytojų dirba ne visu etatu, nes tam tiesiog nėra sąlygų – valandas tenka dalytis su kolegomis. Nenuostabu, kad mokyklose šiandien lieka tik labiausiai tam atsidavę, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, dažniausiai 50,5 metų moterys, turinčios aibę atsakomybių ir atskaitingos visiems – nuo direktoriaus iki tėvų.
Skirtingi tyrimai jau nebe pirmus metus rodo, kad Lietuvoje artimiausiu metu daugiausia trūks tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojų. Privalome atkreipti dėmesį į šią situaciją, motyvuoti gabius jaunuolius rinktis mokytojo profesiją, o ją pasirinkusiems – užtikrinti darbo sąlygas, kurios ne gniuždytų, o įkvėptų, augintų kompetencijas ir pasitikėjimą savimi, smalsumą eiti koja kojon su sparčiai tobulėjančia visuomene bei kurti stiprią inovacijų šalį ir talentus joje.
Į IT jau įstoja mažuma, bet iš jų dar tik trečdalis tęsia karjerą
Kai verslas neranda darbuotojų, perima mokytojo vaidmenį. Steigia akademijas, imasi kitų iniciatyvų, į kurias kviečia talentingus, tačiau atitinkamo išsilavinimo bei patirties neturinčius asmenis, iš kurių per kelerius metus išsiaugina profesionalus. Jei vystytume platesnio masto mechanizmą, kai švietimo ir mokslo įstaigos ruoštų talentus, kurie ateidami į IRT sektorių jau galėtų kurti aukštą pridėtinę vertę, verslas galėtų koncentruotis į tos vertės auginimą.
Vis dėlto šiandien vos po maždaug 9 proc. mokyklą baigiančių moksleivių renkasi laikyti informacinių technologijų ar fizikos egzaminus. Kasmet besirenkančių STEM srities studijas tik mažėja, pernai tokių pirmakursių buvo 5,8 tūkst., merginų iš jų – vos kas ketvirta.
Tiesa, bendras „Investuok Lietuvoje“, „Infobalt“ ir STRATA tyrimas parodė, kad iš vos 2,2 tūkst. studentų, kasmet stojančių į IT srities bakalauro studijas, jas baigia tik kas antras, o tik trečdalis įstojusiųjų savo karjerą tęsia šioje srityje. Didžiausia dalis programas „nurašo“ dar pirmame kurse: universitete ji sudaro 23 procentus, o kolegijose – 30 procentų studentų. Vienos iš dažniausių studijų metimo priežasčių – prastas informuotumas apie potencialias IRT specialybes, kurių šiandien tik daugėja, bei su realybe prasilenkiantys lūkesčiai. Girdime, kad IT srities darbas užtikrins puikią karjerą ir dideles pajamas, bet praleidžiame, kad ir mokslai, ir pats darbas reikalauja atitinkamų žinių, įgūdžių ir nuolatinio tobulėjimo.
Turime investuoti į švietimą
Todėl žinutė turi būti aiški: jei nesi pasiruošęs – nestok. O tam, kad šalis gerai paruoštų talentus būsimai darbo rinkai, turime peržiūrėti visą procesą ir būtent čia tikslingai skirti reikšmingą dalį savo lėšų. Nesvarbu, kokioje šeimoje vaikas gimė, kuriame mieste ar aplinkoje auga, būtent mokykloje visi turi gauti vienodai kokybišką išsilavinimą. Ir mokytojui reikia padėti tai suteikti, kaip ir padėti nukreipti moksleivius į pagrįstus karjeros pasirinkimus.
Lietuvos BVP dalis švietimui siekia 4,6 proc., kaip rodo 2019 m. „Eurostat“ duomenys, ir tai praktiškai atitinka ES vidurkį – 4,7 proc. Tačiau, jei norime ne vidutinių, o vertę didinančių rezultatų, neturime jaustis ramūs vos siekdami vidurkį. Estijoje švietimui skiriama BVP dalis siekia 6,2 proc., Suomijoje – 5,5 proc. Tai didelės, bet atsiperkančios investicijos.
Lietuvos startuoliai galėtų sukurti gerokai daugiau pridėtinės vertės Lietuvai – mokėti didesnius mokesčius, įdarbinti daugiau šalies gyventojų ir užtikrinti jiems didesnius atlyginimus, – jei to talento, visų pirma, būtų. Greito atsipirkimo čia nebus, tačiau pradėję investuoti į mokytojus ir siekiamą karjeros kelią atitinkančių įgūdžių tobulinimą, rezultatą ilgainiui tikrai pasieksime. Dar nežinau šalies, kuri būtų pasigailėjusi investicijų į švietimą.
