Lietuvai trūksta talentų, galinčių kurti aukštą pridėtinę vertę – apie ką startuolių ekosistemoje kalbėta kelerius metus, šiandien galime patvirtinti skaičiais. „Unicorns Lithuania“ inicijuotas tyrimas parodė, kad dar iki 2025 m. tik 124 informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonės pasiruošusios įdarbinti mažiausiai 7,6 tūkst. specialistų. Tai yra antra tiek, kiek apklaustose įmonėse dirba šiandien. Vis dėlto IRT specialistų reikia ne tik IRT sektoriuje.
Naujausi Europos Sąjungos (ES) „Digital Decade“ ataskaitos duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje IRT specialistų skaičius vis dar yra mažesnis nei ES vidurkis: 2023 m. – 4,4 proc., ES vidurkis – 4,6 proc., nepaisant į šalį plūstelėjusių talentų iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos (2022 m. – 3,8 proc.).
Tai – svarbu, nes vertinant visos ES darbo jėgos kontekste IRT specialistų paklausa yra atspari pasaulinėms finansų ir ekonomikos krizėms. IRT talentai yra skaitmeninės transformacijos priešakyje ir turi didelę įtaką aukštos pridėtinės vertės ekonomikos vystymui, kurdami ir augindami verslus, keliančius našumo ir konkurencingumo rodiklius daugelyje prioritetinių ekonomikos sektorių. Mažai žinančių, kad šiandien atotrūkis tarp rinkos poreikio IRT kompetencijoms ir talentų pasiūlos, „Eurostat“ duomenimis, yra beveik 3 kartus didesnis.
Paklausiausios IRT profesijos iki 2025 m.
Kai pačių darbdavių paklausėme, kokių talentų poreikis 2024 m. bus didžiausias, paklausa išsiskyrė programuotojai – pastebimas didžiulis back-end ir front-end, full-stack programuotojų trūkumas, trūksta ir DevOps inžinierių, testuotojų. Dešimtuke taip pat atsidūrė ir tokios ne tik techninių, bet ir vadybinių kompetencijų reikalaujančios specialybės kaip IT projektų ar produktų, komandų, inžinerijos bei techniniai vadovai. IRT įmonės turi apie 700 laisvų rolių, susijusių su duomenų analitika bei analize, dar tiek pat – rinkodaros, marketingo.
Svarbiausiomis kompetencijomis verslas įvardijo vartotojo sąsajos ir patirties dizaino (UI/UX) bei infrastruktūros inžinerijos (angl. Development and Operations), tinklalapių kūrimo (angl. Web Development) žinias. Galime patvirtinti, kad per 2024 m. gebėjimai taikyti ir kurti dirbtiniu intelektu (AI) bei mašininiu mokymusi (ML) paremtus sprendimus IRT sektoriuje taps kritiškai svarbūs. Kaip ir gebėjimai dirbti su duomenimis (nuo Big Data iki Business Intelligence).
Apklaustieji pripažįsta, kad iki 2025 m. sunkiausia jiems bus rasti reikiamą kvalifikacijų turinčių sistemų architektų (angl. System Architect), taip pat full-stack programuotojų bei DevOps inžinierių. Į sunkiausiai užpildomų pozicijų viršūnę taip pat pateko ir duomenų mokslininkai (angl. Data Scientist), back-end inžinieriai bei technologijų vadovai (CTO) – šiems talentams atsiveria didžiausios galimybės. Beje, didžiausia komandų plėtra Lietuvoje numatoma kibernetinio saugumo, programinės įrangos kūrimo ir telekomunikacijų, finansų įmonėse.
Kova dėl IRT talentų pasaulyje tik aštrės: ką galime padaryti Lietuvoje?
Problema – aiški: kova dėl IRT talentų tik aštrės. Tačiau ką turime daryti, kad pasiektume realius, ne tik verslui, bet ir visos visuomenės augimui reikalingus pokyčius? Ne tik garsiai ir sistemingai apie tai kalbėti, bet ir atkreipti dėmesį į turimus skaičius bei pagaliau priimti galbūt nepatogius, sunkius, tačiau strategiškai svarbius sprendimus. „IRT specialistų poreikis ir darbo rinkos prognozė Lietuvoje“ tyrimo metu atlikta analizė rodo, kad prioritetus turime kelti talentų ugdymui Lietuvoje (švietimas, profesinis orientavimas, kvalifikacijos didinimas ir perkvalifikavimas) ir geriausių talentų iš užsienio rinkų pritraukimui bei išlaikymui.
Privalome gerinti Lietuvos švietimo sistemos kokybę (tikslas – patekti tarp TOP 10 geriausių švietimo sistemų pasaulyje), didinti švietimui skiriamą finansavimą (6 proc. nuo BVP), auginti mokytojų ir kitų švietimo srities darbuotojų kompetencijas, kelti motyvaciją ir atlyginimus (mokytojų vidutinis darbo užmokestis (VDU) turi siekti bent 2 vidutinius VDU šalyje). STEM (angl. Science, Technology, Engineering, and Mathematics) mokslų patrauklumas visuomenėje vis dar nėra pakankamai didelis, klausimų kelia ugdymo turinio kokybė, tarptautiškumas, aktualumas ateičiai.
Pokytį šalies viduje galime skatinti ir per įkvepiančius pavyzdžius, personalizuotus sprendimus, patyrusius mentorius ir ugdymo įstaigas, kuriose atsižvelgiama į šiandienos verslo poreikius. Svarbi dalis – ir lanksčios persikvalikavimo galimybės, kai talentai skatinami savarankiškai tobulinti žinias, ugdyti kompetencijas, burtis į bendruomenes. Kai darbdaviai raginami investuoti į darbuotojų žinias, užtikrinant stabilų finansavimą.
Vis dėlto, nors pokyčiai Lietuvos švietimo sistemoje ir perkvalifikavimo iniciatyvos padeda formuoti ilgalaikę IRT specialistų pritraukimo strategiją, didžioji dalis atvirų pozicijų darbo rinkoje reikalauja patirties ir itin specifinių techninių žinių jau šiandien. Siekiant užtikrinti IRT sektoriaus sparčią plėtrą Lietuvoje ir trumpuoju laikotarpiu, talentų iš užsienio pritraukimas yra kritiškai svarbus – nuo tikslinių IRT specialistų į Lietuvą pritraukimo kampanijų iki Lietuvos kaip šalies įvaizdžio gerinimo, didinant asociacijas su karjera IRT srityje.
Mūsų šalyje taikomas mokestinis režimas turėtų subalansuoti mokestinius pokyčius taip, kad jie didintų Lietuvos konkurencingumą regione ir leistų pritraukti naujus mokesčių mokėtojus. Pavyzdžiui, peržiūrėti kapitalo prieaugio mokestinį reguliavimą, gyventojo pajamų mokesčio (GPM) taikymą, galimybes darbuotojams mokėti opcionus, praplėsti galimybes užsienio talentams su skaitmeninio klajoklio (angl. nomads) viza, kai leidžiama gyventi ir dirbti šalyje, neturint nuolatinės darbo sutarties su Lietuvos darbdaviu arba kitu paslaugų pirkėju, mažinti perteklines biurokratines procedūras, tarkime, nereikalaujant dokumentus teikti tik lietuvių kalba. Spartesnei relokacijai reikalingas ir tikslingai išvystytas migracijos tinklas, paskatos atvykstantiems specialistams ir jų šeimoms, o taip pat pritraukusioms darbovietėms. Daugelio šalių, kurių startuolių ekosistemos suklestėjo, sėkmė remiasi į tai, kad jie tapo traukos centru talentams – dirbantiems IT, kuriantiems startuolius, investuotojams. Nors Lietuvoje ir turime daug koncentruoto talento, to nepakaks.
Pasaulis stovi ant permainų slenksčio, todėl turime skubėti sukaupti kuo daugiau esminio turto, kurio galime – intelekto. Esame teisingame kelyje, todėl tikimės, kad atliktas tyrimas ir gauti duomenys padės rasti argumentų imtis konkrečių veiksmų, o IRT talentai taps Lietuvos ekonomikos augimo varikliu dar 2024-aisiais.
