Pritrauktos investicijos – tik vienas iš technologijų ekosistemos stiprybę ir potencialą rodančių požymių, turime ir kitų. Pavyzdžiui, praėję metai išsiskyrė sėkmingais įsigijimo sandoriais – įmonių įverčiai krito ir tai paragino apsipirkti: Lietuvos aukštųjų technologijų lazerinės optikos bendrovė „Altechna“ įsigijo JAV bendrovę „Alpine Research Optics“, didžiausia lietuviško kapitalo žaidimų kūrybos ir leidybos įmonė „Nordcurrent“ – Švedijos žaidimų studiją „River End Games“, saulės parkų projektavimo programinės įrangos lyderė „PVcase“ – populiariausią JAV saulės energijos elektrinių vietos nustatymo platformą „Anderson Optimization“, o „Vinted Go“ – olandų bendrovę „Homerr“.
Pažiūrėkime ir į kontekstą – Baltijos šalių startuolių ekosistema 2023 m. antrąjį pusmetį iš viso pritraukė 540 mln. eurų investicijų, iš kurių lietuviški startuoliai – 262 mln. eurų (23 sandoriai), Estijos startuoliai – 243,5 mln. eurų (38 sandoriai), Latvijos – 34,7 mln. eurų (19 sandorių), skelbiama rizikos kapitalo fondų „FIRSTPICK“ ir „Change Ventures“ apžvalgoje. Lietuva pagal pritrauktą kapitalą aplenkė ir įprastai lyderiaujančią Estiją.
Estiją ne kartą esame nurodę pavyzdžiu ir kaip įsukti vietos startuolių ekosistemą, ir kokią aukštą pridėtinę vertę startuoliai šaliai gali sukurti, ir kaip formuoti aiškią mokesčių sistemą, kuri netrukdytų augti ir plėstis technologijų srities verslui. Tad kas nutiko? Skirtingos priežastys lėmė, kad Estijos ekonomika traukiasi jau aštuonis ketvirčius iš eilės. Tačiau net šiuo atveju stengiamasi žiūrėti toliaregiškai – Tiitas Riisalo, ekonomikos ir informacinių technologijų ministras, sako, kad jau turi planą, pagal kurį Estijos ekonomika iki 2035 m. padvigubės. Jo planą sudaro 9 punktai, kurių esmė yra ta, kad Estijoje turi būti lengva būti verslininku, o valstybės lėšomis turi būti remiamos pridėtinę vertę kuriančios įmonės.
Esant tokiai geopolitinei situacijai – kalbu ir apie Lietuvą, ir apie Estiją – galime tikėtis pritraukti užsienio investuotojus tik tuo atveju, jei sugebėsime tiesiai pažvelgti į problemą ir ją išspręsti, kylančias rizikas demistifikuoti: aiški strategija, tarp jų ir gynybos, parodytų užsienio investuotojams, kad esame pasiruošę, vieningi bei stiprūs. Geru pavyzdžiu galėtų tapti Izraeilis, net ir priešiškoje aplinkoje sugebėjęs tapti sėkminga valstybe.
Jei užsienio investuotojai nuo Lietuvos ims laikytis atokiau, teliks pasikliauti vietos kapitalu. Nors šiuo metu jo jau yra ir tai padeda užpildyti spragą dėl užsieniečių pritraukimo, iššūkiu taps startuolių finansavimas vėlesnėje stadijoje. „Dealroom“ analitikų teigimu, bendra Europos technologijų ekosistemos bendra vertė šiandien siekia 3,4 trilijono JAV dolerių. Europa vejasi JAV pačiais ankstyviausiais investicijų į startuolius etapais – 2023 m. Europos ankstyvojo etapo rizikos kapitalo dalis pasaulyje buvo rekordinė ir siekė 24 proc.
Pritrauktą kapitalą Lietuvos startuoliai sugeba išnaudoti maksimaliai efektyviai. Žvelgiant globaliai, itin daug startuolių labai ankstyvoje stadijoje Lietuvoje dirba iš viso be investicijų – auga iš pelno. Dėl tokių startuolių – ir pelningų, ir sparčiai augančių – investuotojai konkuruoja tarpusavyje. Kapitalo rinkose yra, tačiau jis tapo labai selektyvus.
Lietuvos startuoliai jau geba kurti puikius produktus ir pritraukti geriausius talentus, tačiau svarbu jiems padėti pamatyti, kad vertę jie gali kurti ne tik regione, bet ir globaliai. Startuolio sėkmė neretai tiesiogiai priklauso nuo to, ar komanda ir technologijos pasieks proveržį – tam reikia ir investuotojų žinių, grįstų realia patirtimi, ir jų turimo kapitalo. Tai matoma visose stipriose ekosistemose: nuo Estijos ar Izraelio iki Silicio slėnio.
