Lengvata taikoma ne visais atvejais
Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) teisės aktai numato, kad kontroliuojančiajai bendrovei išmokami dividendai gali būti neapmokestinami pelno mokesčiu, pritaikant specialią lengvatą – vadinamąją „dalyvavimo išimties“ taisyklę. Taip siekiama užtikrinti laisvą kapitalo judėjimą ir išvengti situacijų, kai kelis kartus apmokestinamas įvairiose valstybėse veikiančių įmonių pelnas.
Visgi lengvata „atkeliavo“ su ribojimais, nukreiptais prieš mokestinį piktnaudžiavimą. Praktikoje prieš piktnaudžiavimą nukreipta antivengiminė nuostata yra taikoma tais atvejais, kai tarp Lietuvoje įregistruotos įmonės ir galutinio naudos gavėjo (arba užsienyje registruotos įmonės ir lietuviškos bendrovės, kuri yra galutinis naudos gavėjas) vienu ar kitu būdu yra įterpiamas „tuščias“ holdingas / bendrovė tarpininkė. Tai yra bendrovė, kurios įsteigimui konkrečioje užsienio jurisdikcijoje nėra aiškių komercinių priežasčių – pavyzdžiui, pelną generuojanti įmonė su bendrovės tarpininkės jurisdikcija neturi jokių komercinių ryšių, o galutiniai naudos gavėjai yra dar kitos valstybės rezidentai. Jei bendrovė tarpininkė pati iš esmės jokios ekonominės veiklos nevykdo, tikėtina, kad būtų traktuojama kaip apsimestinė.
Ar VMI piktnaudžiauja išimtimi, nukreipta prieš piktnaudžiavimą?
Problematiška tai, kad VMI, pelno mokesčiu apmokestindama lietuviškos bendrovės iš užsienio dukterinės įmonės gaunamus dividendus, pernelyg nesigilino į šią konkrečią situaciją. VMI nebandė ieškoti dėl tokios struktūros gaunamos nepagrįstos mokestinės naudos ir nesigilino į tai, kad toje kitoje valstybėje pelno mokesčio sumokėta daugiau nei Lietuvoje, nes ten taikomas pelno mokesčio tarifas yra didesnis. VMI taip pat nekreipė dėmesio į tai, kad konkreti struktūra, kuriai jau daugiau nei 10 metų, pasirinkta būtent dėl komercinės naudos, nepaisant to, kad tai kainuoja daugiau sumokėtų mokesčių tiek į Lietuvos, tiek į užsienio valstybės biudžetą.
VMI apsiribojo „siauru matymu“, kad lietuviškos įmonės gauti dividendai ir yra ta mokestinė nauda, dėl kurios turėtų būti taikoma antivengiminė taisyklė, kitaip tariant – negalioja mokestinė lengvata.
Įdomu tai, kad iki šiol Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktikoje tokios situacijos, kai administratorius apmokestina gaunamus dividendus, dar nėra. Kol kas Europoje vyrauja mokesčių administratorių bandymai apmokestinti išmokamus dividendus. Dėl to ir ESTT viename iš reikšmingų sprendimų yra suformavusi taisyklę, kad vien „tuščias“ holdingas nėra pakankama priežastis netaikyti lengvatos – mokesčių administratorius dar turėtų įrodyti, kad dėl minėtos struktūros buvo gauta mokestinė nauda, o tai buvo pagrindinė ar viena iš pagrindinių priežasčių dariniui įsteigti. Remiantis ESTT praktika, įrodymais, kad darinys buvo įsteigtas būtent su tokiu tikslu, gali būti laikomas dividendų per labai trumpą laiką pervedimas subjektams, kurie neatitinka dividendų neapmokestinimo lengvatos sąlygų; aplinkybė, kad tarpinė įmonė niekaip ekonomiškai nedisponavo gauta dividendų suma, ir pan. Tikėtina, kad panašus požiūris turėtų būti taikomas ir bandant apmokestinti iš užsienio gaunamus dividendus.
Ką vertina VMI?
Nors VMI argumentai kelia didelių diskusijų, visgi verslui svarbu suprasti jų logiką. Taikydama antivengiminę nuostatą VMI vertina keletą pagrindinių aspektų. Visų pirma – „apsimestinio darinio“ sukūrimo istoriją, aplinkybes ir priežastis. Kitaip tariant, siekiama nustatyti, kokia buvo ekonominė logika kurti bendrovę užsienio jurisdikcijoje, kokiu būdu tai padaryta, ar juridinis vienetas nėra skirtas tik finansinių srautų perskirstymui. Taip pat nagrinėjamos tos „apsimestinės“ bendrovės funkcijos, pajamų pobūdis ir struktūra – vertinama, ar bendrovė gautas pajamas aktyviai investuoja ir pan.
Taip pat vertinamas įmonės vadovų ir darbuotojų skaičius, kompetencijos, įgaliojimai, jų rezidavimo jurisdikcija bei bendrovės materialiniai ištekliai, reikalingi veiklai vykdyti: patalpos, įranga, banko sąskaita, internetinė svetainė ir pan. Galiausiai, svarbu omenyje turėti tai, kad dėl atitinkamos verslo struktūros – pavyzdžiui, įmonės tarpininkės įterpimo į akcininkų grandinę / grupės struktūrą – gautą ar negautą mokestinę naudą VMI supranta labai siaurai – paprasčiausiai kaip patį dividendų (gaunamų ar išmokamų) neapmokestinimo faktą. Būtent šiuo požiūriu lietuviškoje praktikoje nukrypstama nuo europinės.
Verslui svarbu pasverti rizikas
Daugiau aiškumo galbūt galėtų įnešti neseniai ES lygmeniu priimta ATAD3 arba vadinamoji „Unshell“ direktyva, kuri įtvirtina aiškesnius kriterijus verslo struktūros ekonominiam turiniui vertinti. Įmonėms, kurios neatitiks direktyvos kriterijų, bus užkertamas kelias naudotis įvairiomis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių lengvatomis, įskaitant ir „dalyvavimo išimties“ lengvatą. Direktyva iš esmės reiškia dar griežtesnį vertinimą, siekiant nustatyti ES bendrovių ekonominės veiklos pobūdį ir ryšį su akcininkų rezidavimo valstybe.
Panašu, kad VMI pelno mokesčio surinkimui skiria vis daugiau dėmesio ir ieško tam nepramintų kelių. Tad verslui prieš įsteigiant holdingus dėl tikrų ar tariamų mokestinių lengvatų Estijoje, Kipre ar Olandijoje reikėtų labai gerai įsivertinti realias mokestines pasekmes ir gresiančias mokestines rizikas dėl galimo dividendų apmokestinimo.
Tuo pačiu svarbu nepamiršti, kad verslo ir VMI supratimas apie komercines priežastis ir ekonominę logiką ne visada sutampa, tad „pasisvėrus“ savo situaciją verta nebijoti eiti į ginčą su VMI ir apginti savo tiesą teisme. Priešingu atveju gresia, kad įsivyravus siauram VMI požiūriui į piktnaudžiavimą ir nepagrįstą mokestinę naudą verslas bus įspraustas į kampą, o elementariai verslo logikai jau menkai beliks vietos.
