aA
Viešojoje erdvėje pastarosiomis dienomis daug dėmesio ir karštų diskusijų susilaukė Europos Komisijos rekomendacijos, raginančios Lietuvą iki 2040 m. darbingą žmonių amžių pailginti iki 72 metų. Žaliąja knyga vadinamame Europos Komisijos dokumente analizuojama visai Europai aktuali visuomenės senėjimo problema, kuri ilgainiui aštrės ir kels vis didesnes socialines, ekonomines ir fiskalines įtampas. Tiesa, tai labai ilgalaikės projekcijos, kurias gaubia tiek prielaidų, tiek ribotos informacijos neapibrėžtumas. Vis dėlto tai vienas iš tikėtinų scenarijų, kuriam galime pasiruošti iš anksto, ir tą daryti būtina.
Indrė Genytė-Pikčienė
Indrė Genytė-Pikčienė
© DELFI / Domantas Pipas

Primityvus brūkšnys laiko juostoje, nuo kada eisime į pensiją, ateityje neveiks. Įsibėgėjusi skaitmeninė revoliucija iš pamatų keičia ir darbo rinką. Populiarėjantys robotizacijos, automatizacijos sprendimai jau dabar kelia grėsmių tradicinėms profesijoms. Ir tai liečia ne vien taip vadinamas „mėlynąsias apykakles“. 2019 m. paskelbtame EBPO tyrime „Darbo ateitis“ automatizacija gresia penktadaliui profesijų Lietuvoje, o apskritai reikšmingus pokyčius pajus net 63 proc. darbų.

Be to, priešingai nei Šiaurės šalyse, Lietuvoje, Latvijoje ir Slovėnijoje priešpensinio amžiaus gyventojų nedarbo lygis yra chroniškai aukštesnis nei vidutinis nedarbas šalyje – vyresniems žmonėms šiose valstybėse įsidarbinti yra sudėtingiau. Tai lemia daugelis veiksnių: ir perkvalifikavimo sistemos spragos, ir mokymosi visą gyvenimą įgūdžių trūkumas, ir darbdavių socialinės atsakomybės stoka, ir struktūriniai ekonominiai pokyčiai sparčiai išstumiantys tam tikras profesijas už darbo rinkos ribų. Tad darbingo amžiaus ilginimas šiuo atveju tik paryškins kitą, vyresnio amžiaus gyventojų nedarbo, problemą.

Stebint, kokius reikšmingus technologinius pokyčius šiandien išgyvena pasaulis, nelieka abejonių, kad tai stipriai paveiks darbo rinką ir darbingo amžiaus ilginimas nėra panacėja. Nuoseklios ir tęstinės mūsų pastangos mokytis ir tobulėti visą gyvenimą, rūpintis savo sveikata ir kaupti finansines atsargas ar turtą – receptas, kuris leis atsispirti šioms ilgalaikėms tendencijoms, ar bent jau padidins mūsų manevro laisvę ateityje.

Taupymo įpročius dar tik ugdome

Pastaraisiais dešimtmečiais ekonominės aplinkybės Lietuvoje ir mūsų asmeninė finansinė situacija keitėsi reikšmingai. Ekonomine pažanga sparčiai vijomės Vakarų šalis, gausėjo taip vadinamos viduriniosios klasės atstovų gretos, taisėsi socialiniai rodikliai, o gyventojų finansinis turtas, 2004 m. tesiekęs tik 27 proc. bendrojo vidaus produkto, 2019 m. duomenimis, sudaro jau net 51 proc.

Vis dėlto pagal bendrąją taupymo normą – namų ūkių taupymui skiriamą disponuojamų pajamų dalį – dar vis esame vieni ES rikiuotės paskutiniųjų. Eurostat duomenimis, prieš pandemiją taupymui namų ūkiai skyrė 4 proc. savo disponuojamų pajamų – pagaliau atsiplėšėme nuo 2017-2018 m. stebėto nulio, tačiau ES kontekste tai vis dar itin žemas rodiklis. Vidutiniškai ES namų ūkiai sutaupo 12 proc. disponuojamų pajamų, pirmauja vokiečiai, švedai ir olandai (17-18 proc.), be to, vėl galime mokytis iš estų, kuriems pavyksta taupymui skirti net 13,5 proc. disponuojamų pajamų.

Be to, palyginti su brandžiomis ES valstybėmis, ir savo sukauptą finansinį turtą valdome dar vis labai primityviai. Nors visko neišleidžiame ir jau pavyksta sutaupyti, mūsų pinigai, užuot plušėję ir kūrę dar daugiau pinigų mums, sau tyliai snūduriuoja kojinėj, stiklainyje ar indėlyje banke, o investicijoms pirmiausia renkamės „mūrą“.

Gyventojai būstui pirmenybę teikia kaip suprantamai ir saugiai investicijai, jis paklausus ir išaugus nerimui dėl galimos spartesnės infliacijos. Apskritai, Lietuva – viena pirmaujančių ES šalių pagal gyventojų, gyvenančiųjų nuosavame būste, rodiklį. Eurostat duomenimis, 2019 m. Lietuvoje net 90,3 proc. visų gyventojų yra būsto savininkais. Mus lenkė tik Rumunija, kur net 95,8 proc. gyventojų turi nuosavą būstą, Vengrija (91,7 proc.) ir Slovakija (91,3 proc.). Vidutiniškai ES nuosavame būste gyvena tik 69,3 proc. gyventojų.

Beveik „visi kiaušiniai vienoje pintinėje“

Mūsų finansinio turto struktūroje tebedominuoja indėliai ir grynieji pinigai, o laikui bėgant situacija keitėsi itin nežymiai. Eurostat duomenimis, Lietuvos gyventojų finansinio turto dalis indėliuose ir grynaisiais 2004 m. siekė net 80 proc., o per penkiolika metų ji susitraukė tik iki 72 proc. Pagal indėlių ir grynųjų pinigų svorį savo finansinio turto struktūroje rikiuojamės net treti Europos Sąjungoje. O brandžiose Europos šalyse gyventojų finansinis turtas pasižymi gerokai didesne instrumentų įvairove stengiantis diversifikuoti rizikas. Indėliuose laikomo finansinio turto dalis žymiai mažesnė ir mūsų kaimynėse – Latvijoje ji sudaro 61 proc., o Estijoje – 58 proc., o vidutiniškai ES ji net nesiekia 40 proc.

Priešingai nei išsivysčiusiose valstybėse, mūsų investicijos į kitas finansinio turto klases – vertybinius popierius, investicinių fondų vienetus, draudimą ar pensijų fondus – vis dar išlieka kuklios. Vidutiniškai ES į šias priemones investuojama net daugiau nei 60 proc. viso finansinio turto. Šioje rikiuotėje pirmauja Nyderlandai, Danija, Švedija ir Jungtinė Karalystė, kuriose investicijos į šias finansines priemones siekia 70-80 proc. Tuo tarpu Lietuvoje – tik 28 proc. Panašiais į Lietuvos rodikliais pasižymi ir tokios ES naujokės kaip Bulgarija, Lenkija, Slovėnija ir Rumunija.

Gyventojų finansinės elgsenos ir taupymo įpročiai labai priklauso nuo pačios valstybės ekonominės brandos, piliečių finansinio raštingumo, sukaupto turto, taikytų socio-ekonominės politikos priemonių pakreipti gyventojų sprendimus į vieną, ar kitą pusę, ir daugybės kitų aspektų. Dėl šių priežasčių Europos Sąjungos šalys pasižymi gana reikšmingais gyventojų sukaupto finansinio turto struktūriniais skirtumais.

Tokią skurdžią įvairovę mūsų finansinio turto struktūroje apsprendžia ir skaudžios istorinės patirtys. Istorija mūsų nelepino ir per trisdešimt Nepriklausomybės metų pačiais įvairiausiais būdais bandė mūsų finansinį atsparumą. Ir jei pirmojo dešimtmečio finansiniai sukrėtimai Lietuvoje – pavyzdžiui, bankų krizės, hiperinfliacija, nuvertėję, ar išnykę santaupos ir t.t. – jau grimzta užmarštin, tai 2009 m. Didžiosios Recesijos baubus visi puikiai atsimenam. Tokio masto krizė mums, tik pradėjusiems kurti savo ateitį, aktyviau domėtis finansiniu raštingumu, taupymu ir investavimu, pripažinkime, buvo lyg ledinis dušas. Taigi, visai nenuostabu, kad finansų rinkų instrumentai mums vis dar kelia nerimą ir baimę, o investicijoms renkamės tai, ką galima pačiupinėti ir lengviau suprasti.

Turime, kur pasitempti ir finansinio raštingumo srityje. S&P atlikto Pasaulinio finansinio raštingumo tyrimo duomenimis, finansiškai raštingų suaugusiųjų dalis Lietuvoje tyrimo metu siekė 39 proc. Ji buvo gerokai mažesnė nei vidutiniškai Europoje (52 proc.). Tuo tarpu, Latvijoje ir Estijoje atitinkami suaugusiųjų finansinio raštingumo rodikliai sudarė 48 proc. ir 54 proc. Labiausiai finansiškai išprusę suaugusieji Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje. Tiesa, finansinio raštingumo ugdymo pastangos po truputį brandina vaisius: 2015-2018 m. mūsų penkiolikmečiai nustebino pasaulį didžiausia pažanga finansinio raštingumo srityje tarp PISA tyrime dalyvavusių šalių.

Tiesa, EBPO šalių vidurkio dar nesiekėme, tačiau iki jo liko jau visai nedaug. Vis dėlto, norėtųsi, kad šis progresas būtų spartesnis ir apimtų platesnę visuomenės dalį. Šiam klausimui dėmesio mažoka ir priemonių plane „Naujos kartos Lietuva“. Jame finansinio raštingumo problematika susiaurinta iki tikslo ugdyti negrynaisiais atsiskaitančius būsimus mokesčių mokėtojus. Pati formuluotė itin plokščia ir paviršutiniška naujos kartos Lietuvai: juk jei pavyktų išugdyti finansiškai išprususį, sėkmingą, atsakingą, šviesų ir dorą pilietį, jis jau savaime bus ir mokesčių mokėtojas.

Taigi, nors gyvename itin greit besikeičiančių aplinkybių laikais, pamatinės šalių, kurios tam turėjo pakankamai laiko, išbandytos sėkmės formulės išlieka galioti. O mūsų ateitis stipriai priklausys nuo mūsų pačių – kaip sumaniai investuosime į savo žinias, profesinį augimą, savo sveikatą ir kaip sėkmingai pasirūpinsime savo ateities finansiniais ištekliais.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
3.1667

Inga Langaitė. Kova dėl talentų: kaip laimėti Lietuvai?

Jei manęs paklaustų, kur visiems Lietuvos startuoliams šiandien skauda labiausiai, ilgai galvos...

Inga Balnanosienė. Ar tikrai estai viską daro geriau nei lietuviai?

Taline neseniai įvyko neeilinis renginys – buvo susirinkę viso pasaulio užimtumo tarnybų...

Gintaras Černius: Ar verta jaudintis dėl finansų?

Nors, ekonomistų teigimu, palyginti ilgą laiką gyvenome „aukso amžiuje“, dauguma žmonių...

Eduardas Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti?

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes,...

Vilius Juzikis. Lietuvos vežėjams iššūkiai dėl karo Ukrainoje dar tik prasideda

Pokyčiai, susitelkimas ir nežinomybė – taip būtų galima apibūdinti Lietuvos vežėjų...

Top naujienos

Intelektualai Rusijoje puikiai supranta realybę: turi dvi alternatyvas

Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas, informacinių karų žinovas Viktoras Denisenko sako, kad,...

Delfi PliusDalia Vaitkutė-Šiaulienė

Nedidelis Lietuvos miestelis siūlo unikalią pramogą: taip paruoštas ir patiektas silkes išvydę turistai negali patikėti savo akimis

Kelionių po Lietuvą mėgėjų akiratyje pasirodė legendomis bei padavimais išraizgyta Šunskų...

Karas Ukrainoje. Rusija grasina perimti iš Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę: ji dirbs mums Ukraina įvardijo, ką laikys pergale prieš Rusiją

Rytiniame Donecko regione Rusijos pajėgos nužudė mažiausiai 10 ukrainiečių civilių, tarp jų...

Šaro „Barcos“ Eurolygos finale nebus – „El Clasico“ trileryje triumfavo „Real“

Antrus metus iš eilės patekti į Eurolygos finalą „Barcelona“ ekipai nepavyko. Tai paaiškėjo...

Orai jau bus lyg vasarą: po 26 laipsnių šilumos – ir vėl nemalonios permainos (1)

Penktadienio dieną per Lietuvą slinks ciklonas. Vyraus debesuoti su pragiedruliais orai, per...

„Eurovizijos“ rengėjai įvardijo, kurių šalių komisijų balsai buvo anuliuoti: toks pažeidimas – beprecedentis

Šeštadienį, gegužės 14 d., Europos transliuotojų sąjunga (EBU) pranešė, kad „ Eurovizijos...

„Žalgiris“ ant prarajos krašto: trilerį Kaune laimėjęs „Lietkabelis“ – per žingsnį nuo LKL finalo (6)

Lietuvos čempionų titulą ginantis Kauno „Žalgiris“ nebeturi kur trauktis. Kazio Maksvyčio...

Po skandalingų Rusijos karininko kalbų apie karą Ukrainoje – staiga pakeista plokštelė: ko išsigando Kremlius (3)

Ukrainą nemaloniai nustebins mūsų karinės vadovybės sumanymas. Jei tai būtų eiliniai Kremliaus...

Delfi PliusMindaugas Milinis

Ištrūkę iš rusų karių rankų, ukrainiečiai pasakoja šiurpias istorijas: verčia kalinius žudyti vieni kitus, prievartauja vyrus (5)

Tęsiantis karo veiksmams Ukrainoje skelbiama vis daugiau faktų apie Rusijos armijos įvykdytus karo...

Po mirtino šūvio – Micičius lediniu veidu: nejaučiau spaudimo, dabar viduje – tuštuma specialiai „Delfi“ iš Belgrado

„Neturiu bėdų su tokiomis situacijomis, negalvoju, ar pramesiu. Apskritai savęs neapkraunu tokiu...