Kartais norisi taip stipriai, jog bet kokie proto siunčiami signalai ir argumentai, tokie kaip – „per brangu“, „ar tikrai jau reikia naujo?“, „nesiskolink, geriau susitaupyk“ – atrodo, atsimuša į nieko negirdinčią sieną.
Rankos klauso emocijų, iš piniginės traukia kreditinę kortelę ir... sveikiname, jūs ką tik skolon įsigijote daiktą, kurio jums labiau norėjosi nei reikėjo.
Galbūt tai šiek tiek sutirštintas, bet vaizdingas pavyzdys, ką mes vadiname emocinėmis vartojimo paskolomis. Įdomus faktas – būtent emocinių paskolų populiarumas leidžia susidaryti nuomonę apie gyventojų finansinį raštingumą. Kaip šiame kontekste atrodo Lietuva? Pakankamai gerai.
Mūsų klientų apklausa rodo, kad, taip vadinamų, emocinių paskolų pasiima vos du procentai apklaustųjų. Tie du procentai skolinosi atostogoms, savo ar vaikų vestuvėms arba ketindami padėti artimiesiems.
Skaičiai, rodantys mažėjantį lietuvių norą skolintis ne pirmo būtinumo prekėms, kalba apie gerėjantį gyventojų mokėjimą planuoti savo pajamas bei išlaidas. Išmokome skolintis? Mūsų finansų rinka pakankamai jauna, todėl turėjo praeiti šiek tiek laiko, turėjome nusvilti ir pasimokyti iš savo klaidų, kad suprastumėme, kam verta skolintis, o kam geriau pataupyti.
Beveik 35 proc. apklaustų banko klientų paskolą yra pasiėmę būsto įrengimui, remontui ar naujai buitinei technikai ir baldams įsigyti.
Antroje vietoje – paskola automobilio įsigijimui, ja teigia pasinaudoję 18 proc. apklaustųjų. Šios tendencijos rodo, kad gyventojai vis dažniau galvoja apie gaunamą ilgalaikę vertę, kitaip tariant, prieš imdami vartojimo paskolą, pabando atrasti kelis argumentus, kodėl tikrai man to reikia.
Paprašyti įvertinti tikimybę, kam labiausiai gali atsirasti poreikis pasiskolinti ateityje, daugiausiai nurodė gydymosi išlaidas (21 proc.) ir būsto remontą (20 proc.). Gyventojai teigia niekada nesiskolintų dovanoms, atostogoms ir kelionei.
Tai išlaidos, kurias turėtumėme planuoti ir joms gebėti susitaupyti. Mūsų gebėjimas taupyti taip pat susijęs su emocijomis – ar mokame atsispirti pagundoms ir neišleisti taupymui skirtos sumos.
Tipinį banko klientą, imantį vartojimo paskolą, šiandien galima būtų pavadinti pažengusiu vartotoju. Tokie vartotojai, prieš atlikdami sprendimą pirkti paslaugą, nuosekliai renka visą įmanomą informaciją apie produktą bei jo tiekėją.
Lietuviai, nesvarbu kur gyventų, didmiestyje ar mažesniame miestelyje, pinigų skolinasi labai atsakingai. Skiriasi tik skolinamasi suma ir ji tiesiogiai susijusi su gaunamų pajamų skirtumu tarp didžiųjų miestų ir regionų. Didmiesčiuose vidutinė vartojimo paskola siekia iki 5 tūkst., regionuose – iki 3 tūkst. eurų.
Dar vienas rodiklis, parodantys puikų Lietuvos gyventojų finansinį raštingumą – gebėjimas vartojimo paskolą atiduoti laiku.
Net 99 proc. klientų paskolą grąžina laiku. Kalbant apie rajonų gyventojus, įdomu tai, kad jie nesiskolina daugiau negu reikia pirkiniui ir yra linkę paskolas grąžinti anksčiau termino. Tai gali reikšti, kad paskolas grąžinti jiems padeda šeimos nariai, gyvenantys užsienyje.
Gerokai sumažėjo suteiktų paskolų skaičius jaunesnio amžiaus klientams iki 26 metų. Galima daryti prielaidą, kad klientai nenori prisiimti finansinių įsipareigojimų iki kol nepaima būsto paskolos.
Dažniau vartojimo paskolas ima šeimas kuriantys 27-33 metų ir buitį gerinantys 44-55 metų klientai. Vidutiniškai skolinamasi 3,5 metų laikotarpiui.
Akivaizdu, kad, beatodairiško skolinimosi bumas praėjo – vartotojai subrendo, išmoko pinigus skaičiuoti ir planuoti šeimos išlaidas.
