„Swedbank“ tvarumo politikos balų vidurkis – 5,9 balo iš galimų 10 balų. SEB bankas gavo 5,6 balo. Kiti bankai surinko dar mažiau. Taigi, Lietuvoje veikiantys didžiausi bankai yra kartu ir „stipriausi“ diegiant tvarumo standartus savo veikloje, bet ir čia jie tik silpni „šešetukininkai“.
Kodėl reikia vertinti bankų tvarumą?
Finansų sektoriaus veikėjai, bankai ir investuotojai, turto valdymo ir draudimo bendrovės atlieka pagrindinį vaidmenį teikiant nuolatinį ilgalaikį finansavimą. Suteikdami kreditus arba projektinį finansavimą skirtingoms įmonėms – taršioms naftos bendrovėms, ar pažengusioms, aplinkosaugos standartų besilaikančioms – bankai tuo pačiu rodo, kiek rimtai jie žiūri į savo pareigas tvarumo srityje. Juk bankai – tai ne tik sąskaitos, kredito kortelės ir bankomatai. Bankai visų pirma – galinga finansinių injekcijų mašina, daranti didžiulę įtaką aplinkai, klimatui. Taip pat ir tam, kas vyks su bioįvairove, tam, ar ir toliau bus naikinamos gyvūnų rūšys. O prie bankų investicijų prisideda visi – tiek fiziniai, tiek juridiniai – asmenys, kurių indėliais ir lėšomis bankas disponuoja savo kreditavimo ir investicinėje veikloje.
Svarbi taisyklė: vertinama gali būti tik bankų klientams viešai prieinama informacija. Tyrėjams buvo išties įdomu išsiaiškinti, kokią informaciją gali atrasti vartotojai, ieškodami žinių apie vieno ar kito banko tvarumo politiką.
Remtasi ESG kriterijais
Kalbant apie tvarumą, svarbu nemaišyti sąvokų. Tvarumas (iš anglų k. sustainability) atlikto tyrimo kontekste nėra siejamas tik su aplinkosauga, nėra suprantamas vien tik kaip gamtinių išteklių tausojimas, siekiant palaikyti mūsų planetos ekosistemos balansą. Naudojama platesnė tvarumo samprata. Todėl tyrime remtasi ESG kriterijais (angl. environmental, social, governance). Kitaip tariant, tyrėjams buvo svarbu išsiaiškinti ne tik kokią politiką bankai numatę klimato, aplinkosaugos, bet ir socialinėje bei valdysenos srityse.
Kiekviename šių kriterijų yra begalė temų, iš kurių vedamas vienas balas, vienas vidurkis. Vartotojų aljansas tyrė devynias: klimato kaita, žmogaus teisės, gamtos apsauga, lyčių lygybė, darbuotojų teisės, gyvūnų gerovė, korupcija, mokesčiai, sveikata. Pavyzdžiui, korupcijos temoje buvo vertinama, kaip finansų̨ įstaiga teikia ataskaitas apie savo dalyvavimą̨ priimant sprendimus dėl lobistines veiklos, kokias naudoja pinigų plovimo prevencijos metodikas, kaip sprendžia kartelinių susitarimų ir kyšių netoleravimo klausimus bei kt. Kiekvienoje temoje tyrėjai analizavo 15-29 potemių.
Dviem aukščiau minėtiems bankams geriausiai sekėsi korupcijos, žmogaus teisių, darbuotojų teisių temose. Čia lyderiai rinko visai padorius pažymius. Tarkime, SEB kovos su korupcija temoje gavo 8,8 balo, o „Swedbank“ žmogaus teisių temoje surinko net 9,1. Šie pažymiai iš tikrųjų nelabai ir stebina, juk šiomis temomis viešojoje erdvėje pastarieji bankai itin gausiai komunikuoja.
Bankai ir gyvūnų gerovė
Visgi, kad žengtumei tvaraus verslo link visapusiškai, reikia rinkti balus ne tik ten, kur patogiausia, bet ir tokiose srityse, kur iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, „o prie ko čia bankas?“. Būtent tokių reakcijų tyrėjai sulaukė iš skaitytojų, kai paaiškėjo bankų pažymiai tokiose srityse kaip gyvūnų gerovė arba sveikata. Pavyzdžiui, gyvūnų gerovės temoje vienintelis „Swedbank“ surinko du balus, visi kiti – 0. Sveikatos temoje „praeinamą balą“ – 4,5 – surinko „Swedbank“, visų kitų pažymiai – nepatenkinami. Sutikite, pasitempti bankams tikrai yra kur. Mat finansinės injekcijos įmonėms, skatinančioms gyvūnų gerovę, užtikrins biologinį saugumą ir optimizuos žmonių, gyvūnų ir aplinkos harmoniją ir sveikatą. Nors ne kiekvienam šis ryšys akivaizdus, vis dėlto daugėja verslo įmonių, kurios supranta šio veiksnio svarbą.
Deja, Lietuvoje veikiantys bankai neturi nusistatę politikų, kuriose deklaruotų, kad jie neinvestuoja į veiklas, išnaudojančias gyvūnus. Turima omenyje tokias veiklas, kaip su gyvūnais atliekami eksperimentai, žiaurios jų laikymo sąlygos maisto pramonėje, išnaudojimas pramogų sektoriuje, pvz., cirkuose, žvėrynuose, delfinariumuose.
Panašiai ir su žmonių sveikata. Tarptautiniai dokumentai, susiję su darbuotojų sveikata ir sauga (tokie kaip ILO ir Bazelio konvencijos, IFC ir OECD (EBPO) standartai), vis dar nėra plačiai taikomi bankų investicinėse ir skolinimo veiklose. Taip pat naudojant lėšas investicijoms bankai neatsižvelgia į tokias veiklas kaip daug toksinų turinčių produktų gamyba, cheminiai preparatai ir toksiškų žaliavų gavyba, medikamentai, antibiotikai, tabakas bei jo produktai ir t.t.
Pinigai yra viskas?
Trumpai tariant, kaip finansiniai donorai, bankai yra „prie visko“. Bankams skiriant mažai dėmesio gyvūnų gerovės, žmonių sveikatos, klimato kaitos, lyčių lygybės ar mokesčių teisingumo temoms savo veikloje, didelė tikimybė, kad skolinto kapitalo lėšos pasiekia pramonės sritis, kurios negerina ir neprisideda prie darnaus vystymosi tikslų, o jų ilgalaikės pasekmės naudojant produktus ar paslaugas žmonėms ir aplinkai yra nežinomos. Norėtųsi daugiau atsakomybės iš bankų, ne tik orientacijos į pelną ir geresnius veiklos rodiklius, ar ne taip?
Ar galima bankams pasitempti ir išsitaisyti pažymį? Tikrai galima. Kitose šalyse pagal tą pačią metodologiją atlikti tyrimai rodo, kad įmanoma gauti netgi dešimtuką. Pavyzdžiui, Belgijoje „Triodos“ banko bendras vertinimų vidurkis – 8,5 balo, Vokietijoje GLS bankas surinko 9,5 balo vidurkį, „Ethikbank“ – 9,4 balo. Europos lyderiais galima laikyti Švediją, kurioje ,,Ekobanken“ gavo 9,9 balo įvertinimą, o „JAK Medlemsbank“ surinko 9,7 balo. Labai tikėtina, kad Lietuvoje veikiantys bankai, jei tik norės, už poros metų galės parodyti daug geresnius rezultatus. Kas žino, gal kuris išlips į stiprius „aštuntukininkus“.
