aA
Neseniai Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) paskelbtas indeksas parodė, kad esame vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kuri nuo 2005 metų nepadarė progreso moterų ir vyrų lygybės srityje. Maža to, situacija ne tik nepagerėjo, bet net ir pablogėjo – lyčių lygybė buvo įvertinta 55,5 proc., tuo tarpu 2005 metais siekė 55,8 proc., skaičiuojant, kad 100 proc. reiškia visišką lygybę. Ir nors pagal lyčių lygybės indeksą paskutiniai nesame, Europos Sąjungoje užimame ne itin garbingą 23-ią vietą.
Greta Ilekytė
Greta Ilekytė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Remiantis lygybės indekso duomenimis, prasčiausiai buvo įvertintos mūsų šalies finansų ir valdžios sritys. Finansų srityje labiausiai išryškėjo moterų ir vyrų pajamų bei skurdo atotrūkis, valdžios – maža moterų dalis biržoje kotiruojamų bendrovių valdybose, centriniame šalies banke bei šalies parlamente. Pastarajame moterys sudaro vos penktadalį visų parlamento narių, o biržoje kotiruojamų bendrovių valdybose šiek tiek daugiau nei dešimtadalį.

Čia ir atsiranda lyčių lygybės lygtis – kai Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų yra trečdaliu daugiau nei vyrų, jų pasiekimai yra kur kas kuklesni. Tiesa, šioje lygtyje yra labai svarbūs keli dėmenys – stereotipai ir socialinės normos. Kiek tai prisideda sprendžiant, o gal vilkinant lyčių lygybės klausimą?

Problema – moterų pasirinkimai

Atlyginimų atotrūkis tarp vyrų ir moterų per kelis pastaruosius dešimtmečius sumažėjo gana minimaliai ir jis šiuo metu Lietuvoje siekia 13 proc. Tuo tarpu senatvės pensijų dydis tarp skirtingų lyčių skiriasi daugiau nei 17 proc.

Kaip rodo įvairūs tyrimai, didžiausios pajamų atotrūkio priežastys yra dvi. Tai ir pačių moterų pasirinkimas rečiau rinktis STEM sektoriaus studijas, kurios apima mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritis, ir jų sugrįžimas į darbo rinką po motinystės atostogų, kai renkamasi dirbti mažiau valandų ar prasčiau apmokamus, bet lankstų darbo grafiką turinčius darbus.

Žvelgiant istoriškai, šis fenomenas dažnai įvardijamas kaip „pasirinkimo laisvė“. Juk tikriausiai šeimos nusprendžia, kad moterys turi geresnius įgūdžius auginti vaikus, taigi jos turėtų prisiimti didesnę atsakomybę už „namų židinio kūrenimą“. Tuo tarpu vyrams, teigiama, geriau sekasi siekiant karjeros ir didinant šeimos biudžetą. Ekonomikos Nobelio premijos laureatas ekonomistas Gary Becker nurodo, kad būtent taip šeimos specializuojasi, kad būtų efektyvesnės.

Praėjusiais metais mūsų šalyje atlikta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos apklausa parodė, kad net 58 proc. lietuvių mano, jog žmonos pareiga yra pasirūpinti vyro buitimi. Taip pat net 53 proc. apklaustųjų sutiko su teiginiu, kad vyrai turi rūpintis savo karjera labiau nei moterys.

Socialinės normos nepajudinamos?

Ar gali būti taip, kad moterims labiau patinka rūpintis vaikais ir buitimi nei dirbti, bei rinktis tokias studijų kryptis, kuriose nėra matematikos? Ar galime ir, apskritai, ar turėtume kovoti su žmonių pasirinkimais? Kaip byloja klasikinis posakis, de gustibus non est disputandum – skonis negali tapti ginču.

Deja, tačiau tikriausiai, kad turėtume. Lėtas, ar net neigiamas progresas moterų ir vyrų lygybės srityje patvirtina − nors pati problema ir yra suprantama, ją kuriantys veiksniai vis dar yra sprendžiami per lėtai.

Tuo tarpu sąsajos tarp pasirinkimų ir socialinių normų yra žinomos jau gana seniai. Esame linkę priimti tuos sprendimus, kurie atitinka normas bei elgtis taip, kaip visuomenėje yra priimta. Taigi, darbo jėga skirtinguose sektoriuose yra iš dalies pasiskirsčiusi ne pagal žmonių gebėjimus, bet socialinių normų atitikimą.

Tai įrodo ir skaičiai. Pavyzdžiui, agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje informacinių ir komunikacijos technologijų (IKT) sektoriuje moterys sudaro vos ketvirtadalį visos darbo jėgos.

Pokytis – per lėtas

EIGE skaičiuoja, kad sumažinus lyčių lygybės skirtumus, Lietuvoje BVP vienam žmogui iki 2050 metų galėtų papildomai pakilti net 12 proc. Pabrėžiama, kad tai taip pat pakeltų darbo jėgos aktyvumo lygį, nes daugiau moterų įsilietų į darbo rinką. Lyčių paritetas taip pat didina darbo našumą bei duoda impulso pažangesniam ir tvaresniam ekonomikos augimui.

Deja, tačiau progresas lyčių lygybės srityje vis dar vyksta labai lėtai. Remiantis naujausia lyčių lygybės ataskaita, Pasaulio ekonomikos forumas savo prognozę, kada moterų ir vyrų atlyginimai pasaulyje taptų vienodi, pailgino iki 257 metų. Pasirodo, socialinės normos ir stereotipai prie to itin prisideda.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Artūras Kapitanovas. Ką žada po trijų savaičių galutinai paskelbtos subsidijos

Balandžio 7 dieną LR Seimas vėl sprendė dėl subsidijų už prastovas didinimo ir galiausiai...

Dalius Misiūnas. Krizė pamatuos tikrąją išsilavinimo vertę (9)

Mokslo šaknys karčios, o vaisiai saldūs. Ši patarlė galėtų pretenduoti į dažniausiai apie...

Tomas Narkus. Nuomos mokestis prekybos centruose po karantino pabaigos (2)

Prekybos centrų nuomininkai sprendžia nuomos mokesčio mokėjimo ar mažinimo klausimus, siekdami...

Arvydas Pakštalis. Viešieji darbai – bausmė ar išsigelbėjimo ratas krizės metu? (1)

Covid-19 pandemijos metu augant nedarbo lygiui Lietuva, kaip ir kitos pasaulio valstybės, ieško...

Indrė Genytė-Pikčienė. Nacionaliniai kainų medžioklės ypatumai (1)

Koronaviruso pandemija kardinaliai pakeitė mūsų kasdienę elgseną, vartojimo įpročius bei...

Top naujienos

COVID-19 užsikrėtė vaistininkė asociacija prašo tirti visus vaistininkus (28)

Siekiant mažinti viruso plitimą ir apsaugoti vaistininkus, Lietuvos vaistinių asociacija prašo...

Tenisas lauke su žiūrovu apkarto visiems: teks susimokėti bent po 250 eurų papildyta; 16:49 (282)

Domantas Kairys pasidalino savo feisbuko paskyroje, kad teko nuryti karčią piliulę už tai, kad...

Šimašius įvardijo įvažiavimus į miestą, prie kurių stovės patikros postai kiti miestai planuoja užtverti gatves (49)

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ketvirtadienį gyventojus ragino artimųjų nelankyti ir...

Pandemijos įkaitu tapęs Krapikas – apie bundančią Kiniją, griežtas taisykles ir Eurolygos perspektyvas

„Užsidarius sunkiosios pramonės gamykloms, oro kokybė čia labai pagerėjo“, – karantino...

Iš koronavirusu apsikrėtusios moters, kuri pabėgo iš ligoninės, atimtas pasas, liepta niekur nevykti (34)

Koronavirusu apsikrėtusi vilnietė prostitutė (gim. 1979 m.), kuri balandžio 7 d. per langą...

Bankų skolinimas būsto rinkai vis labiau senka – paskolų išdavimas gyventojams griežtėja (82)

Dėl koronaviruso krizės šalyje veikiantys bankai dar konservatyviau žvelgia į gyvenamųjų...

Vyriausybėje apibrėžta, kaip bus gelbėjami perdirbėjai ir ūkininkai (31)

Vyriausybėje nuotoliniu būdu įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo žemės ūkio ministras Andrius...

Veryga: Lietuva ruošiasi ir sudėtingiems scenarijams papildyta 15:18; susirgę prieš 2 savaites turėtų pasitikrinti (177)

Ketvirtadienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nuotolinėje spaudos konferencijoje...

„Delfi“ išlaiko lyderio poziciją: kovą pirmavo pagal visus parametrus

2020 m. kovą „Delfi“ kasdien skaitė 111 tūkst. daugiau vartotojų lyginant su vasariu....

Marijampolėje patvirtinta jau 40 koronaviruso atvejų – 28 ligoninėje įtaria, kad virusą į ligoninę atnešė pacientas (34)

Marijampolėje jau yra patvirtinta 40 koronaviruso atvejų, iš jų – 28 ligoninėje (11 pacientų...

|Maža didelių žinių kaina