Lietuva nėra saugumo oazė
Graikija, Ispanija, o praėjusią savaitę ir atostogų rojumi vadinami Havajai nukentėjo nuo milžiniškų gaisrų. Jie nusinešė dešimtis gyvybių, o šalių ekonomikoms pridarė žalos už milijonus eurų. Evakuojami turistai, siaučiančios audros ir virstantys medžiai, atrodo, taps vyraujančiu prisiminimu apie šią vasarą.
Nors Lietuvoje su tokio masto gamtos stichijų šėlsmu kol kas nesusiduriame, neseniai kai kuriuos šalies regionus nusiaubusi stichinė audra priminė, kad nesame visiškai saugūs. Iš dangaus krintantys ledo gabalai suvarpė namų stogus, apgadino automobilius, sunaikino derlių, o dalis savivaldybių buvo priverstos paskelbti ir ekstremalią situaciją. Kituose šalies regionuose staiga iškritusio kritulių kiekio neatlaikė lietaus nuotekų sistemos, dėl kurių buvo užlieti pastatai ar apsemti automobiliai.
Šią savaitę varginantys karščiai, kai termometrų stulpeliai perkopia 30 laipsnių pagal Celsijų žymą, skatina vis daugiau resursų skirti bandant sušvelninti jų įtaką. Vis daugiau gyventojų ryžtasi įsidiegti oro kondicionierius, kurie ilgainiui gali tapti daugiausia elektros naudojančiu prietaisu namuose. Kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse sąskaitos už būsto vėsinimą vasarą jau viršija sąskaitas už šildymo energiją žiemą.
Kiek žalos jau esame patyrę?
Gamtos stichijos ekonomiką paveikia keliais skirtingais būdais. Pirmiausia, tai yra tiesioginė žala pastatams, miestų infrastruktūrai, laukuose auginamoms maisto kultūroms. Europos aplinkos agentūros skaičiavimai rodo, kad per 1980–2020 m. ekstremalūs gamtos reiškiniai mūsų šaliai pridarė nuostolių už daugiau nei vieną milijardą eurų. Vadinasi, vienam šalies gyventojui tenkančių nuostolių suma per minėtą laikotarpį siekė apie 400 eurų. Tiesa, ES žalos vidurkis buvo kur kas didesnis – beveik 900 eurų vienam gyventojui.
Vis dėlto, stichinės nelaimės ekonomikai turi ir netiesioginį poveikį, pavyzdžiui, dėl karščio kritusį darbuotojų produktyvumą ar ribojamas darbo valandas lauke. Neįprastos oro sąlygos taip pat gali lemti pasikeitusius vartojimo įpročius, t. y., skatinti daugiau laiko leisti viduje bei mažiau naudotis įvairiomis lauke teikiamomis paslaugomis. Galiausiai, vis daugiau lėšų tenka nukreipti būsto ir infrastruktūros pritaikymui prie intensyvaus karščio ar kritulių kiekio.
Kadangi Lietuva yra pakankamai atvira ekonomika, čia greitai galime pajusti įvairius pasaulinius pokyčius. Pavyzdžiui, dėl karščio bangų sumažėjęs kavos derlius Brazilijoje ar Kolumbijoje prisideda prie brangesnės kavos ir Lietuvoje. Dėl karščių poveikio elektros tinklams sustabdyta pramonė Kinijoje ar kitoje šalyje gali virsti Lietuvos verslui svarbių tiekimo grandinių sutrikimais.
Norėdami įvertinti tikrąją ekstremalių gamtos reiškinių kainą ekonomikai, tiesioginę jų žalą, anot kai kurių mokslinių tyrimų, turėtume padidinti nuo 2 iki 10 kartų. Atsižvelgus į tai ir panaudojus 2 kartų daugiklį, per pastaruosius 4 dešimtmečius sukaupti gamtos stichijų nuostoliai Lietuvoje prilygsta maždaug 7 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
Stichijų kaina Lietuvai – 200 mln. eurų per metus
Stichinių gamtos reiškinių sukeliami nuostoliai pasaulio ekonomikai kasmet didėja, o neigiamas jų poveikis ateityje gali dar labiau apriboti ekonomikos augimą. „Swedbank“ ekonomistų skaičiavimu, klimato kaitos sukeltų ekstremalių gamtos reiškinių žala iki 2040 m., įskaitant ir netiesioginius nuostolius, Lietuvoje beveik padvigubės ir pasieks maždaug 200 mln. eurų per metus. Tai reiškia, kad vienam gyventojui tenkančių gamtos stichijų nuostolių suma sudarys apie 70 eurų per metus.
Kai kuriuos ekstremalių oro reiškinių padarinius galima sušvelninti aktyviai prisitaikant: diegiant techninius sprendimus ar naudojantis draudimo užtikrinama finansine apsauga. Nepaisant to, tai reikalauja papildomų išlaidų. Pasaulio lyderiams nesėkmingai kovojant su klimato kaita, mums ir visiems pasaulio gyventojams teks vis plačiau praverti savo pinigines dorojantis su ekstremalių gamtos reiškinių padariniais.
