Visgi, panašu, kad iššūkiai kol kas nesibaigia. Klimato kaitos sukelti klimato pokyčiai bei El Niño sugrįžimas po beveik ketverių metų piešia niūrius ekonomikos scenarijus ir taip iššūkių nualintai pasaulio ekonomikai. Lietuva, žinoma, nėra išimtis. Stichinė sausra grasina pasėliams, o mažesnis derlius, panašu, atsilieps ir didesnėmis maisto kainomis.
El Niño sugrįžo
Praėjusią savaitę JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų organizacijos (NOAA) mokslininkai patvirtino, kad prasidėjo El Niño reiškinys, kuris paprastai įvyksta kas 2–7 metus. El Niño yra klimato ciklo reiškinys, kurio metu Ramusis vandenynas įkaista. Dėl to padažnėja ekstremalių gamtos reiškinių – audrų, sausrų ar stichinių lietų – skaičius. Mokslininkų teigimu, dėl klimato kaitos ir šylančios atmosferos El Niño atsiradimo rizika auga, o ekstremalūs gamtos reiškiniai tampa vis dažnesni, mažiau nuspėjami ir pridaro vis daugiau žalos.
Taigi, El Niño reiškia ir tai, kad turėsime naują neapibrėžtumo ir išaugusios ekonominės rizikos laikotarpį – kai bus paveikti pasėliai, derlius, pramonė ir tai atsilieps žaliavų kainoms pasauliniu mastu. Tai pat išauga gaisrų bei stichinių nelaimių rizika.
Kadangi El Niño riboja Ramiojo vandenyno galimybes pasisavinti šilumą iš atmosferos, ši sparčiau kaista. Taigi mokslininkai prognozuoja, kad dėl šio klimato reiškinio pasaulio vidutinė temperatūra šiemet perkops 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su temperatūra prieš pramonės revoliuciją. Praėjusiais metais beveik 30 pasaulio šalių fiksavo šilčiausius metus istorijoje. Tikėtina, kad dėl El Niño efekto šis ir kiti rekordai šiemet bus „pagerinti“ vėl.
Kaip tai paveiks šalių ekonomikas?
Klimato kaita bei dėl to padažnėjusios įvairios stichinės nelaimės veikia šalių ekonomikas skirtingais kanalais. Pavyzdžiui, kai audros ar tornadai apgadina pastatus bei infrastruktūrą. Kita vertus, stichinės sausros ar liūtys pridaro žalos pasėliams, taigi maisto kainos kyla. Negana to, stichiniai gamtos reiškiniai gali neigiamai paveikti ir kitus kritinius sektorius, pavyzdžiui, metalų gavybą. Tuomet gali pabrangti ir automobiliai, statybinės medžiagos. Taip pat nereiktų pamiršti ir praėjusių metų pavyzdžių, kai dėl sausrų ir nusekusių upių hidroelektrinės negalėjo veikti visu pajėgumu. Dėl to elektros energijos kainos kilo, o Kinijoje pramonė buvo išvis sustabdyta beveik dvi savaites.
„Bloomberg“ skaičiavimais, praeityje įvykę El Niño klimato ciklo reiškiniai prisidėjo prie aukštesnės infliacijos pasauliniu lygiu. Pavyzdžiui, žaliavų kainos, išskyrus energijos išteklius, padidėjo beveik 4 procentiniais punktais. Negana to, tai itin paveikė ir kai kurių šalių ekonomikos augimą, ypač besivystančių, tokių kaip Indija ar Brazilija.
Tai gali prisidėti ir prie „stagfliacijos“ reiškinio – kai infliacija yra aukštame lygyje, nors ekonomika ir traukiasi. Pasaulyje infliacijai vis dar išsilaikant aukštame lygyje, El Niño reiškinys gali stabdyti ne tik ekonomikų atsigavimą, bet ir lemti aukštesnį infliacijos lygį šiais bei kitais metais.
Įtaka Lietuvai
Nors El Niño Lietuvos tiesiogiai neveikia, visgi, esame atvira pasauliui ekonomika, kuri itin jaučia pasaulinius kainų pokyčius. Pavyzdžiui, mažesnis kavos derlius Brazilijoje ar Kolumbijoje prisidės prie brangesnės kavos ir Lietuvoje. Tad aukštesnės žaliavų kainos reiškia ir brangesnius produktus mums. Kita vertus, sustabdyta pramonė Kinijoje mums gali atsiliepti trikdžiais tiekimo grandinėse.
Tai gali lemti aukštesnį infliacijos lygį, lėčiau atsigaunančią gyventojų perkamąją galią bei mažesnį ekonomikos augimą. Tačiau Lietuva turėtų jaudintis ne tik dėl El Niño ir galimų šio reiškinio pesimistinių scenarijų. Užklupusi sausra jau grasina Lietuvos pasėliams – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras indikuoja, kad dirvožemis toks sausas, jog pasiekė ir augalų vytimo zoną. Jeigu ir toliau nesulauksime lietaus, sausra gali būti panaši į 2018 metų sausrą. Tų metų trečiąjį ketvirtį dėl neįprastų vasaros sausrų žemės ūkio sektoriaus neigiama įtaka bendrojo vidaus produkto augimui siekė net 1 procentinį punktą, arba 100 mln. eurų.
Sausra grasina ir miškams, didžiojoje dalyje yra pasiekta aukščiausia gaisringumo klasė. Taip pat nuseko upių bei kitų vandens telkinių lygis.
Klimato kaitos efektams intensyvėjant, o žmonijai vis dar kopiant aukštyn pagal išmetamo anglies dvideginio kiekį, neigiami to reiškiniai kasmet taps vis intensyvesni ir mažiau nuspėjami.
