aA
Tolimųjų reisų vairuotojus didesniais atlyginimais pamaloninusi valdžia, panašu, nusprendė atimti iš jų teisę rinktis, kiek jie nori praleisti su artimaisiais. Tik taip galima vertinti vis garsėjančias kalbas apie ketinimus riboti nemokamų atostogų trukmę vairuotojams, kurie ir taip ištisus mėnesius praleidžia komandiruotėse.
Gintaras Čiužas
Gintaras Čiužas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pernai Seime išsakytos abejonės, kodėl vairuotojai ima per daug nemokamų atostogų ir ar tik taip nebandoma nuslėpti mokesčių dirbant jų metu. Tokios kalbos yra gana keistos, kadangi vairuotojų darbo ir poilsio režimą fiksuoja skaitmeniniai tachografai, susieti su vairuotojų identifikavimo kortelėmis. Tachografų duomenų, kuriuos privalu saugoti mažiausiai metus, nėra galimybių paprastai ištrinti, ar suklastoti.

Juolab kad vairuotojų darbą įgaliotos kontroliuoti valstybinės institucijos neturi jokių patikimų duomenų, kad didelė dalis vairuotojų sistemiškai gali daryti darbo ir poilsio režimo pažeidimus. Tačiau Trišalės tarybos posėdžiuose jau sklando idėja, esą reikėtų vairuotojams riboti nemokamų atostogų trukmę, o prieš įmones, kurios suteikia ilgesnes nei 20 darbo dienų nemokamas atostogas imtis sankcijų, pavyzdžiui, uždrausti joms įdarbinti vairuotojus iš trečiųjų šalių.

Atostogauja savo noru

Toks sprendimas būtų didelis smūgis maždaug 25 tūkst. užsieniečių, kurie dirba Lietuvos vežėjų įmonėse. Baltijos transporto profesinei sąjungai „Solidarumas“ priklauso didelė dalis vairuotojų būtent iš trečiųjų šalių – daugiausia Ukrainos ir Baltarusijos.

Kaip buvęs tolimųjų reisų vairuotojas, o dabar vairuotojus atstovaujančios profesinės sąjungos vadovas, norėčiau atkreipti dėmesį, jog nemokamos atostogos yra būtinos patiems vairuotojams ir skiriamos jų pačių pageidavimu. Ilgą laiką praleidę ne namuose tolimųjų reisų vairuotojai patys teikia prašymus ilsėtis ilgiau, nei numato įstatymai. Dažniau tai yra vairuotojai iš trečiųjų šalių, tarp kurių vienas populiariausių darbo modelių yra – 6 savaitės komandiruotėje ir 3 savaitės gimtinėje, savo namuose, lankant namiškius.

Vairuotojus vienijančių profsąjungų skaičiavimais, dėl darbo specifikos, kai ilgai nebūnama namuose, vairuotojų poreikis atostogauti yra 2-3 mėnesiai per metus. Supraskite – tai itin sunkus ir alinantis darbas tiek fizine tiek psichologine prasme, ilgą laiką dirbant toli nuo namų, nuo šeimos.
Ir tiek atostogaudami vairuotojai dirba tikrai ne mažiau, nei kiti Lietuvos piliečiai. Kaip tik šiuo metu vairuotojai patiria diskriminaciją dėl atostogų bei darbo stažo skaičiavimo tvarkos, nes netaikomos lengvatos, kurios galioja kitoms panašios specifikos profesijoms.

Mokesčiai lieka Lietuvoje

Pagal Darbo kodeksą specifinių specialybių darbuotojai – mokytojai, pilotai, jūreiviai ir kiti – turi įstatymų patvirtintas ilgesnes apmokamas atostogas. Pavyzdžiui, daug laiko jūroje praleidžiantiems jūreiviams suteikiamos 25 darbo dienų trukmės atostogos. Ar tolimųjų reisų vairuotojų komandiruotės, kurias jie praleidžia toli nuo šeimos, nuolatinėje įtampoje vairuojant, labai skiriasi nuo jūreivių komandiruočių?

Taip pat vairuotojai diskriminuojami skaičiuojant jų darbo stažą. Statistikai bet kuriuos kitos įmonės darbuotojas per metus darbe praleidžia apie 250 darbo dienų ir už tai jam kalendoriniai metai skaičiuojami kaip darbo metai.

Vairuotojai komandiruotėse praleidžia tikrai ne mažiau, o dažnais atvejais ir daugiau dienų, nei darbo rinkos vidurkis, tačiau per kalendorinius metus nesukaupia metų darbo stažo, nes dėl darbo pobūdžio eina nemokamų atostogų. O pagal Darbo kodeksą į darbo stažą įskaičiuojama tik 10 nemokamų atostogų dienų. Manome, kad didesnių įsipareigojimų iš transportininkų reikalaujanti Vyriausybė, turėtų ir pati prisiimti didesnius įsipareigojimus dėl vairuotojų darbo stažo ir įtraukti bent 20 darbo dienų nemokamų atostogų.

Juolab kad Lietuvos biudžetui tai nebūtų jokia našta. Atvirkščiai - dauguma mūsų profesinės sąjungos narių yra trečiųjų šalių darbuotojai, iš viso jie Lietuvoje sudaro apie 35 proc. vairuotojų. Už juos taip pat mokamos Sodros įmokos – tai prisideda prie socialinio draudimo sistemos tvarumo.
Be to, nors mokesčius užsieniečiai moka Lietuvoje, mūsų šalyje teikiamomis socialinėmis garantijomis labai dažnais atvejais nesinaudoja: nedarbingumo arba ligos atveju nesikreipia į Lietuvos gydymo įstaigas, o gydytis važiuoja į gimtinę – taip pigiau. Be to, mūsų profsąjungos nariams iš trečiųjų šalių kyla pagrįstų klausimų ir dėl to, ar mokėdami mokesčius Lietuvoje, jie kaupia ir senatvės pensijai. Dėl šio klausimo išaiškinimo mūsų profesinė sąjunga ketina kreiptis į atsakingas valstybines institucijas.

Jeigu Vyriausybei tikrai rūpi vairuotojų socialinės garantijos, kaip kad deklaruojama, valdžia turėtų įvertinti tikrąsias problemas, su kuriomis susiduria tolimųjų reisų vairuotojai, o ne priiminėti sprendimus, priverčiančius keisti ne tik darbovietę, bet ir šalį, kurioje dirbama.

Todėl tikimės, kad svarbiausias vairuotojų profesijai rūpimas problemas pavyks kartu spręsti neseniai Seime įkurtoje darbo grupėje aktualiausiems tarpinstituciniams transporto ir turizmo klausimams.

Vairuotojų darbo vietų skaičius išaugo

Lietuvos tarptautinių krovininių vežimo rinka tikrą augimo bumą išgyveno 2015-2019 metų laikotarpiu. Per tą laiką kelių transporto paslaugų eksportas išaugo daugiau kaip pusantro karto – tokį smarkų rinkos augimo šuolį padėjo palaikyti būtent profesionalūs vairuotojai iš trečiųjų šalių, kadangi vidaus darbo rinkoje vairuotojų paprasčiausiai pritrūko.

Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ duomenimis, tarptautinio krovinio operacijose dalyvaujančių vairuotojų, kurie yra Lietuvos piliečiai, skaičius išlieka gana pastovus – per 2013-2018 metus jų skaičius išaugo nuo 34 iki 46 tūkst.

Gintaras Čiužas. Ar vairuotojų komandiruotės lengvesnės nei jūreivių?

Iš trečiųjų šalių vairuotojų skaičius per tą laką išaugo nuo beveik 4 iki 24 tūkst. Tad bendras tolimųjų reisų vairuotojų skaičius Lietuvoje siekia apie 70 tūkst.

Gintaras Čiužas. Ar vairuotojų komandiruotės lengvesnės nei jūreivių?
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
3.3333

Raminta Stravinskaitė. Ar tinkamai užtikrinama nepilnamečių asmens duomenų apsauga teikiant jiems prekes ar paslaugas internete? (1)

Akivaizdu, kad internetinė erdvė kelia vis daugiau iššūkių, susijusių su asmens duomenų...

Ilja Laurs. Technologijų sektoriaus rodikliai – po laikinos stagnacijos pasaulis ruošiasi augimui

Aukščiausią tašką per pastaruosius metus pasiekęs vartotojų pasitikėjimo lygio indeksas...

Audrius Granickas. Kaip programėlės pasiekia mūsų kišenes: 5 jų kūrimo etapai

Be išmaniųjų programėlių savo gyvenimo šiandien neįsivaizduoja daugelis – praėjusiais...

Viktorija Katilienė. Pandemijos įtaka: abipusis pasitikėjimas tampa draudimo verslo ašimi

Pandemija įnešė pokyčių į draudikų ir klientų santykius. Apribojus judėjimo galimybes ir...

Natalja Kobzevienė. Biudžetinių įstaigų nuotolinio darbo išlaidų kompensavimas – apie ką nepagalvota? (2)

Darbo kodekso 52 straipsnyje nurodyta, kad darbuotojas, susitarus su darbdaviu, gali atlikti darbo...

Top naujienos

Pamačiusi pervestą atlyginimą Šiaulių ligoninės medikė liko šokiruota: gydymo įstaigos versija – kitokia (237)

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbančios medikės sūnus teigia, kad jo mamai ligoninė...

Čaplinskas: panašu, kad gyvensime pagal ketvirtąjį pandemijos scenarijų (300)

Panašu, kad gyvensime pagal ketvirtąjį koronaviruso pandemijos scenarijų, tai yra – virusų...

Šiltas pavasaris kol kas traukiasi: laukia smarkūs lietūs, vietomis sugriaudės perkūnijos (4)

Krentant atmosferos slėgiui ir didėjant žemo slėgio lauko įtakai giedrių orų laikotarpis...

Lietuvoje prasidės didžiuliai pokyčiai: vieniems teks stipriai pakeisti savo įpročius, o kiti galės pasinaudoti parama (68)

Pustrečio milijardo tonų – štai tiek pačių įvairiausių atliekų kasmet susikaupia Europos...

Kasdienybės herojai. Eleonora – apie „Sel“ ir skyrybas: liūdna dėl savo gyvenimo, kad nieko nepasiekiau kita tema: stulbinanti „Misis Lietuva 2019“ Gretės Brokienės sėkmė (14)

Išskirtinis Eleonoros Sebrovos interviu - karjera grupėje „Sel“, skausmingos skyrybos ir...

Karolis Kasperas | D+

Japonų valdžia po šiai dienai neigia šį istorinį faktą: „komforto stotyse“ karius tenkino 200 tūkst. pagrobtų moterų

Lee Ok-Seon nieko neįtardama ėjo namo, kai iš pravažiuojančio automobilio iššoko grupė...

Štai kokių perliukų radau „Mamų mugėje“: vaiką galima aprengti už tiek, kiek kainuoja trys puodeliai kavos (54)

Ar brangu auginti vaikus, juk jie taip greit auga, todėl daug ir reikia – kas sezoną naujų batų,...

UEFA atsakas: grasina dar šią savaitę iš Čempionų lygos išmesti tris iš keturių pusfinalio dalyvių (117)

UEFA ketina imtis pačių griežčiausių ir beprecedenčių veiksmų prieš maištininkų...

Agnė Keizikienė | D+

Mokslininkas praskleidė šydą nuo paslaptingo sapnų pasaulio: kodėl sapnuojame, ką sapnai apie mus pasako ir kaip jiems padaryti įtaką?

Sapnai tarsi kokia astrologija: vieni į juos žiūri su šypsena, kiti – intensyviai tyrinėja. Kad...

Kūno kalbos ekspertė išanalizavo princo Philipo laidotuvių įrašus: žiūrovams nepastebimos detalės pasakė daugiau nei žodžiai (34)

Karalienė Elžbieta II stabtelėjo prieš įeidama į Šv. Jurgio koplyčią, lyg negalėtų...