aA
Tolimųjų reisų vairuotojus didesniais atlyginimais pamaloninusi valdžia, panašu, nusprendė atimti iš jų teisę rinktis, kiek jie nori praleisti su artimaisiais. Tik taip galima vertinti vis garsėjančias kalbas apie ketinimus riboti nemokamų atostogų trukmę vairuotojams, kurie ir taip ištisus mėnesius praleidžia komandiruotėse.
Gintaras Čiužas
Gintaras Čiužas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pernai Seime išsakytos abejonės, kodėl vairuotojai ima per daug nemokamų atostogų ir ar tik taip nebandoma nuslėpti mokesčių dirbant jų metu. Tokios kalbos yra gana keistos, kadangi vairuotojų darbo ir poilsio režimą fiksuoja skaitmeniniai tachografai, susieti su vairuotojų identifikavimo kortelėmis. Tachografų duomenų, kuriuos privalu saugoti mažiausiai metus, nėra galimybių paprastai ištrinti, ar suklastoti.

Juolab kad vairuotojų darbą įgaliotos kontroliuoti valstybinės institucijos neturi jokių patikimų duomenų, kad didelė dalis vairuotojų sistemiškai gali daryti darbo ir poilsio režimo pažeidimus. Tačiau Trišalės tarybos posėdžiuose jau sklando idėja, esą reikėtų vairuotojams riboti nemokamų atostogų trukmę, o prieš įmones, kurios suteikia ilgesnes nei 20 darbo dienų nemokamas atostogas imtis sankcijų, pavyzdžiui, uždrausti joms įdarbinti vairuotojus iš trečiųjų šalių.

Atostogauja savo noru

Toks sprendimas būtų didelis smūgis maždaug 25 tūkst. užsieniečių, kurie dirba Lietuvos vežėjų įmonėse. Baltijos transporto profesinei sąjungai „Solidarumas“ priklauso didelė dalis vairuotojų būtent iš trečiųjų šalių – daugiausia Ukrainos ir Baltarusijos.

Kaip buvęs tolimųjų reisų vairuotojas, o dabar vairuotojus atstovaujančios profesinės sąjungos vadovas, norėčiau atkreipti dėmesį, jog nemokamos atostogos yra būtinos patiems vairuotojams ir skiriamos jų pačių pageidavimu. Ilgą laiką praleidę ne namuose tolimųjų reisų vairuotojai patys teikia prašymus ilsėtis ilgiau, nei numato įstatymai. Dažniau tai yra vairuotojai iš trečiųjų šalių, tarp kurių vienas populiariausių darbo modelių yra – 6 savaitės komandiruotėje ir 3 savaitės gimtinėje, savo namuose, lankant namiškius.

Vairuotojus vienijančių profsąjungų skaičiavimais, dėl darbo specifikos, kai ilgai nebūnama namuose, vairuotojų poreikis atostogauti yra 2-3 mėnesiai per metus. Supraskite – tai itin sunkus ir alinantis darbas tiek fizine tiek psichologine prasme, ilgą laiką dirbant toli nuo namų, nuo šeimos.
Ir tiek atostogaudami vairuotojai dirba tikrai ne mažiau, nei kiti Lietuvos piliečiai. Kaip tik šiuo metu vairuotojai patiria diskriminaciją dėl atostogų bei darbo stažo skaičiavimo tvarkos, nes netaikomos lengvatos, kurios galioja kitoms panašios specifikos profesijoms.

Mokesčiai lieka Lietuvoje

Pagal Darbo kodeksą specifinių specialybių darbuotojai – mokytojai, pilotai, jūreiviai ir kiti – turi įstatymų patvirtintas ilgesnes apmokamas atostogas. Pavyzdžiui, daug laiko jūroje praleidžiantiems jūreiviams suteikiamos 25 darbo dienų trukmės atostogos. Ar tolimųjų reisų vairuotojų komandiruotės, kurias jie praleidžia toli nuo šeimos, nuolatinėje įtampoje vairuojant, labai skiriasi nuo jūreivių komandiruočių?

Taip pat vairuotojai diskriminuojami skaičiuojant jų darbo stažą. Statistikai bet kuriuos kitos įmonės darbuotojas per metus darbe praleidžia apie 250 darbo dienų ir už tai jam kalendoriniai metai skaičiuojami kaip darbo metai.

Vairuotojai komandiruotėse praleidžia tikrai ne mažiau, o dažnais atvejais ir daugiau dienų, nei darbo rinkos vidurkis, tačiau per kalendorinius metus nesukaupia metų darbo stažo, nes dėl darbo pobūdžio eina nemokamų atostogų. O pagal Darbo kodeksą į darbo stažą įskaičiuojama tik 10 nemokamų atostogų dienų. Manome, kad didesnių įsipareigojimų iš transportininkų reikalaujanti Vyriausybė, turėtų ir pati prisiimti didesnius įsipareigojimus dėl vairuotojų darbo stažo ir įtraukti bent 20 darbo dienų nemokamų atostogų.

Juolab kad Lietuvos biudžetui tai nebūtų jokia našta. Atvirkščiai - dauguma mūsų profesinės sąjungos narių yra trečiųjų šalių darbuotojai, iš viso jie Lietuvoje sudaro apie 35 proc. vairuotojų. Už juos taip pat mokamos Sodros įmokos – tai prisideda prie socialinio draudimo sistemos tvarumo.
Be to, nors mokesčius užsieniečiai moka Lietuvoje, mūsų šalyje teikiamomis socialinėmis garantijomis labai dažnais atvejais nesinaudoja: nedarbingumo arba ligos atveju nesikreipia į Lietuvos gydymo įstaigas, o gydytis važiuoja į gimtinę – taip pigiau. Be to, mūsų profsąjungos nariams iš trečiųjų šalių kyla pagrįstų klausimų ir dėl to, ar mokėdami mokesčius Lietuvoje, jie kaupia ir senatvės pensijai. Dėl šio klausimo išaiškinimo mūsų profesinė sąjunga ketina kreiptis į atsakingas valstybines institucijas.

Jeigu Vyriausybei tikrai rūpi vairuotojų socialinės garantijos, kaip kad deklaruojama, valdžia turėtų įvertinti tikrąsias problemas, su kuriomis susiduria tolimųjų reisų vairuotojai, o ne priiminėti sprendimus, priverčiančius keisti ne tik darbovietę, bet ir šalį, kurioje dirbama.

Todėl tikimės, kad svarbiausias vairuotojų profesijai rūpimas problemas pavyks kartu spręsti neseniai Seime įkurtoje darbo grupėje aktualiausiems tarpinstituciniams transporto ir turizmo klausimams.

Vairuotojų darbo vietų skaičius išaugo

Lietuvos tarptautinių krovininių vežimo rinka tikrą augimo bumą išgyveno 2015-2019 metų laikotarpiu. Per tą laiką kelių transporto paslaugų eksportas išaugo daugiau kaip pusantro karto – tokį smarkų rinkos augimo šuolį padėjo palaikyti būtent profesionalūs vairuotojai iš trečiųjų šalių, kadangi vidaus darbo rinkoje vairuotojų paprasčiausiai pritrūko.

Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ duomenimis, tarptautinio krovinio operacijose dalyvaujančių vairuotojų, kurie yra Lietuvos piliečiai, skaičius išlieka gana pastovus – per 2013-2018 metus jų skaičius išaugo nuo 34 iki 46 tūkst.

Gintaras Čiužas. Ar vairuotojų komandiruotės lengvesnės nei jūreivių?

Iš trečiųjų šalių vairuotojų skaičius per tą laką išaugo nuo beveik 4 iki 24 tūkst. Tad bendras tolimųjų reisų vairuotojų skaičius Lietuvoje siekia apie 70 tūkst.

Gintaras Čiužas. Ar vairuotojų komandiruotės lengvesnės nei jūreivių?
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
3.3333

Greta Ilekytė. Ar naftos sektorius nesuklups po dvigubo smūgio?

Šiemet naftos sektorius susiduria su didžiausia krize per pastarąjį šimtmetį. Šiuo metu jam...

Robertas Lapinskas. COVID-19 purtant rinkas, Lietuvos ūkininkams siūloma spėti aukštesnėmis kainomis parduoti dalį derliaus

COVID-19 stabdant pasaulio ekonomiką, investuotojai atsigręžia į šiuo metu stabilesnes turto...

Jūratė Cvilikienė. Praėjo dvi karantino savaitės − matuojam asmeninių finansų temperatūrą (2)

Asmeninių finansų ekspertų patarimai, kad būtina kaupti finansinę pagalvę nenumatytiems...

Daiva Apšegienė. Kaip darbdaviui sudaryti saugias ir darbuotojo sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas per karantiną

Nacionaliniai įstatymai skelbia, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir...

Neringa Ivanauskienė. Staigus kritimas prasidėjo – kaip po jo galėsime atsigauti? (11)

Įpusėjo antroji naujos realybės savaitė Lietuvoje. Didelės visuomenės dalies karantinavimas,...

Top naujienos

Sutuoktiniai po skambučio į karštąją liniją – įbauginti: sudvejojome, ar verta tikrintis (235)

Pokalbis su karštosios linijos savanore dėl koronaviruso tyrimo vyrui ir jo žmonai pasirodė labai...

Nausėda pažėrė kritikos Seimui: man visiškai neįdomu, kas yra kaltas – kalti visi papildyta (228)

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienio rytą apsilankęs Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM)...

Patarimas darbuotojams: jei sutinkate su mažesne alga, turi mažėti ir darbo krūvis (91)

Su sunkumais dėl karantino susiduriančiose įmonėse darbuotojų gali būti prašoma susimažinti...

Šiems būstams karantino metu žada aukso amžių: žmonės turi pinigų ir nori juos išleisti (50)

Nekilnojamojo turto rinka šiuo metu patiria milžinišką sąstingį. Kol NT pardavėjai stengiasi...

Mokslininkas – apie virusui atvertą užnugarį: kai kurias klaidas dar galima ištaisyti (51)

Lietuvoje jau daugiau nei pusė tūkstančio medikų turėjo izoliuotis dėl kontaktų su koronavirusu...

ULAC vadovas: 6 iš 7 koronaviruso atvejų gali likti nepastebėti (42)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas neslepia,...

Mokslininkas paaiškina: štai, ką reikėtų daryti, jei pandemijos metu norite apsipirkti saugiai (10)

Donaldas Schaffneris yra mikrobiologas ir maisto saugos ekspertas iš Rutgerso universiteto....

Koronavirusu užsikrėtusi aktorė izoliavosi psichikos sveikatos centre: norėčiau nusikeikti, bet geriau sukalbėsiu maldą (107)

„Pradėsiu pozityviai“, – pirmadienio vakarą savo mintimis dalijosi Ieva Labanauskaitė ....

Adam Tooze

Ar koronaviruso sukelta finansinė krizė bus didesnė už 2008 m. krizę? (2)

Paskutinioji ekonominė krizė buvo finansinis širdies smūgis. O ši gali būti panaši į viso...

Kaip sterilizuoti namus, jei baigėsi valikliai: šias priemones rasite ir savo spintelėje (1)

Kai išeigas tenka riboti beveik iki nulio, turime daug gražaus laiko susitvarkyti namus. Apie...

|Maža didelių žinių kaina