aA
Nors apie skaitmenizaciją ir išmanumą kalbame nuolat, vis dar pasigendame tarptautinio standarto, kuris leistų visoms šalims įvertinti savo pažangą skaitmenizacijos srityje, nes į pavienius reitingus Lietuva dažnai neįtraukiama.
Gediminas Misevičius
Gediminas Misevičius
© Asmeninio albumo nuotr.

Visgi palyginti savo pažangą ES kontekste galime pasitelkdami Europos Komisijos iniciatyva sukurtą DESI indeksą (angl. Digital Economy and Society Index). Jis apima ryšių pasiekiamumą ir naudojimą, skaitmeninius visuomenės įgūdžius, interneto vartojimą, skaitmeninių technologijų integravimą bei valstybinių paslaugų elektronizaciją. Kaip Lietuvai sekasi šiose srityse?

Puikus ryšio pasiekiamumas

Didelė dalis Lietuvos namų ūkių turi galimybes įsirengti ir naudotis plačiajuosčiu internetu ir 4G, todėl šiuo atžvilgiu Europos kontekste atrodome labai gerai – užimame 8-ą vietą iš 28 ir gerokai lenkiame Estiją ir Latviją, kurios yra arti ES vidurkio. Kitas ypač geras rodiklis yra 4G ryšio pasiekiamumas (96 proc. Lietuvos teritorijos) bei plačiajuosčio interneto kaina namų vartotojams.

Tačiau čia slypi ir paradoksas − nors ryšio tiekėjai sukuria geras galimybes naudotis internetu namuose, visgi faktiškai šia galimybe pasinaudoja tik kiek daugiau nei pusė gyventojų. Internetą namuose turi tik 63 proc. Lietuvos gyventojų, o šios srities lyderėse Nyderlanduose ar Liuksemburge – virš 95 proc. šių šalių gyventojų.

Dar viena stiprioji mūsų šalies sritis – skaitmeninių technologijų integravimas versle. Tai ERP (angl. Enterprise Resource Management) sistemų naudojimas, elektroninės komercijos apyvartos procentas nuo visų pajamų, e-sąskaitų naudojimas. Lietuvoje verslas puikiai supranta skaitmenizacijos naudą ir noriai diegia darbo efektyvumą didinančias programas, todėl pagal šį kriterijų smarkiai lenkiame Latviją ir Estiją.

Visuomenei stinga skaitmeninių įgūdžių

Silpniausia Lietuvos skaitmenizacijos vieta – skaitmeninės visuomenės įgūdžiai.

Šie įgūdžiai apskaičiuojami pagal interneto vartotojų skaičių, bazinius gebėjimus naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, pavyzdžiui, el. paštu, redagavimo įrankiais, o taip pat STEM (angl. Science, Technology, Engineering, Mathematics) mokslus baigusių studentų ir dirbančiųjų IT srityje procentą. Šiuo atžvilgiu esame ES „uodegoje“ – užimame tik 20-ą vietą.

Tai lemia žemas interneto vartotojų procentas (72 proc.), mažas kompiuterinis raštingumas bei vis dar žemas IT specialistų procentas Lietuvoje. Šioje srityje lygiuojamės su Latvija, o Estijoje situacija geresnė – ji viršija ES vidurkį.

Dar viena mūsų silpnoji vieta – pirkimas internetu. Lietuvoje per pastaruosius metus tik 44 proc. interneto vartotojų bent kartą pirko internete. Šiuo atžvilgiu taip pat lygiuojamės su Latvija, tačiau mus ir vėl lenkia Estija.

Kur Lietuvai reikėtų pasitempti?

Vertinant kitus DESI kriterijus, Lietuva ES kontekste atrodo gerai, nors dar yra kur pasitempti. Pavyzdžiui, pagal įvairių e-paslaugų naudojimą esame 9-oje vietoje. Turime gerai išvystytą internetinę bankininkystę – iš visų interneto vartotojų 73 proc. naudojasi finansinėmis paslaugomis elektroninėje erdvėje.

Kalbant apie skaitmenines viešąsias paslaugas, Lietuvos užimama 11-a vieta ES kontekste atrodo visai neblogai. Tačiau mus gerokai lenkia Estija, kuri šias paslaugas Europoje yra išvysčiusi geriausiai. Nors Lietuvos viešajame sektoriuje yra įdiegta nemažai elektroninių paslaugų, tačiau jomis naudojasi mažiau nei pusė visų interneto vartotojų.

Apibendrinus visus DESI kriterijus, užimame 13-ą vietą ir esame šiek tiek aukščiau vidurkio. Drauge su Latvija, kuri yra 19 vietoje, priklausome vidutiniškai skaitmenizuotų šalių segmentui, o Estija priskiriama prie aukštai skaitmenizuotų šalių (9-a vieta).

Kaip paspartinti skaitmenizaciją?

Skaitmenizacijos indeksuose išryškėja kelios silpnos Lietuvoje sritys. Visų pirma, žemi gyventojų skaitmeniniai įgūdžiai, kuriuos turi vos daugiau nei pusė gyventojų, bei žemas interneto vartojimas − tik šiek tiek daugiau nei du trečdaliai Lietuvoje naudojasi internetu bent kartą per savaitę.

Interneto naudojimas dažnai priklauso ne tik nuo vartotojo amžiaus, tačiau ir nuo miesto dydžio – mažiausias interneto vartotojų procentas yra kaimuose. Jau realizuota ne viena iniciatyva, kuria buvo siekta supažindinti gyventojus su interneto galimybėmis ir nauda, tačiau visgi to nepakako išjudinti skaitmenizacijos prasme pasyviausios gyventojų dalies.

Kita vertus, svarbu ne tik „išjudinti“ pasyviuosius, bet ir skatinti naująją kartą rinktis STEM mokslus, didinti IT specialistų gretas ir rinktis kitas profesijas, kurios prisideda prie technologinio progreso ir visuomenės gerovės vystymo.

Galiausiai, turime smarkiai pasistūmėti viešųjų paslaugų skaitmenizavime. Dažnai atrodo, kad atskiros valstybinės įmonės dirba kaip visiškai atskiros įmonės: jos turi atskirus IT departamentus, atskirą dalinimosi duomenimis politiką.

Valstybinių institucijų ūkio konsolidavimas padėtų sumažinti infrastruktūrai ar programinei įrangai skiriamus kaštus, o bendra duomenų apsikeitimo politika supaprastintų procesus ir perkeltų valstybines el. paslaugas į aukštesnį lygį.

Valstybės įstaigų IT konsolidavimas – viena esminių sąlygų mažinant biurokratiją valstybės teikiamų viešųjų paslaugų srityje. Todėl pradėti darbai suvienyti IT ūkį į vieną organizaciją turėtų būti daromi drąsiai ir greitai – orientuojantis į besikeičiančio skaitmeninio pasaulio spartą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Liudvikas Aleliūnas. Kaip verslai turėtų padėti vartotojams tapti tvaresniems?

Tvarumas ir ypač aplinkosaugos dėmuo pastaruoju metu atsidūrė ne vienos bendrovės...

Indrė Genytė-Pikčienė. Nauji būsto rinkos rekordai ir užuojauta naujakuriams (1)

Jei pirkti, tai kada? Centre ar gamtos apsupty? Su paskola ar be? Butą ar namą? Klausimai, kurie...

Karolina Mickutė. Teisėkūros alchemija – paauksuota rangovų atsakomybė

Nors nekilnojamojo turto sandorių per metus užregistruota daugiau, statybų sektoriaus lengvesni...

Irina Liubertė. Kodėl darbuotojai nesikalba su vadovais?

2021 metų gegužės mėnesį reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, beveik 92...

Tadas Povilauskas. Prekių eksportas sparčiai auga ir ne vien dėl didesnių kainų

Prekių eksportas per keturis pirmus 2021 metų mėnesius augo daugiau nei dešimtadaliu (12,6...

Top naujienos

Ištyrė ministrų populiarumą: staigmena – dėl Landsbergio, o du ministrai žmonėms lieka mįsle (3)

Daugiausiai teigiamų ir neigiamų vertinimų sulaukia matomiausi ministrai. O du ministrų kabineto...

Du milijardai pusei milijono – „mokesčių virtuozai“ nei euro nuo pajamų nemokėjo valstybei

Pusė milijono gyventojų pernai deklaravo beveik 1,77 mlrd. eurų oficialių pajamų, už kurias...

Kokia pandemijos kaina ir kas Lietuvoje padengs COVID-19 sąskaitas?

Pažiūrėkime į pandemiją per ekonominę ir finansinę pusę: kiek ji kainavo Lietuvai, ką ji...

Kauno mikrorajono gyventojai įbauginti, bet savivaldybei nė motais: buldozeriai ruošiasi asfaltuoti Nemuno krantinę apie būsimą gatvę jau kuriamos patarlės (1)

Viename Kauno mikrorajone, Žemuosiuose Šančiuose, nerimsta audros – Kauno miesto savivaldybė...

Justina Maciūnaitė | D+

Pasitikrinkite, kokioje kaimynystėje gyvenate: rodiklis, kuris gali lemti jūsų būsto patrauklumą

Neneikite, kad vienas iš prioritetų perkant būstą yra gera kaimynystė. Taip pat naujakuriams...

„Meme“ akcija gimė: investuotojas vadina tai žaidimu su ugnimi

Pastangos neatsilikti nuo beprotišku tempu augančių vadinamųjų „ meme “ akcijų gali priminti...

Bidenas po susitikimo pasiuntė žinutę dėl kišimosi į rinkimus ir Navalno: pasekmės būtų pražūtingos (690)

Po trečiadienį surengto Vladimiro Putino ir Joe Bideno aukščiausio viršūnių susirinkimo...

Forza Azzurri: Italija stilingai pirmoji įsiveržė į Europos čempionato aštuntfinalį (53)

Turkus Europos futbolo pirmenybių starte sutriuškinusi Italijos rinktinė lygiai taip pat...

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė | D+

Graikijos salų gidas: skrydžių kainos – nuo 23 eurų, o savaitės trukmės poilsis viešbutyje šeimai – nuo 150 grįžtantiems saviizoliacijos nereikia (5)

Nuo pirmadienio, birželio 14 d., visiems, atvykstantiems iš Graikijos salų – Kretos, Rodo, Korfu,...

Putino ir Bideno susitikimas: kas vyko už uždarų durų (73)

Ženevoje trečiadienį įvyko JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino...