Per palyginti trumpą laiką šie nesklandumai buvo išspręsti ir vinjetės sistema Lietuvoje ėmė funkcionuoti tinkamai, kasmet atnešdama apie 45 mln. eurų pajamų į Kelių priežiūros ir plėtros programą.
Tačiau praėjo beveik 10 metų ir Lietuvos vežėjų sąjungos (LVS) nariai pastaruoju metu dažnai kelia klausimą dėl galimybės įsigyti taip vadinamą e-vinjetę.
Tokia sistema veikia Latvijoje, kur kelių naudotojo mokestį galima sumokėti specialiame interneto portale elektroninės bankininkystės priemonėmis.
Ši mokėjimo sistema yra patogesnė, leidžia vežėjams geriau planuoti savo veiklą, nes sudaro galimybę nustatyti mokesčio galiojimo pradžios laiką, atsisakyta lipduko ant transporto priemonės stiklo (kontrolė vykdoma nuskaitant transporto priemonės valstybinį numerį), vairuotojams nebereikia vykti į degalines ar kitas vinječių pardavimo vietas.
Todėl, LVS nuomone, Lietuvoje artimiausiu metu taip pat reikalingi panašūs pokyčiai kelių naudotojo mokesčio sistemoje.
Sparčiai vystantis skaitmeninėms technologijoms, būtina išanalizuoti galimybes įvesti ir kitus mokėjimo būdus, pvz. specialiomis programėlėmis išmaniuosiuose telefonuose. Toks būdas gerai pasiteisino apmokant už automobilių parkavimą Vilniaus mieste.
Reikalingos ir kitos permainos kelių mokesčių srityje.
Po 2008 m. krizės sumažintas finansavimas keliams iki šiol negrįžo į buvusį lygį, o kiekvienas eismo dalyvis gali pastebėti, jog pastaraisiais metais kelių būklė Lietuvoje gerėja tikrai nepakankamai.
Palyginus su kaimynine Lenkija, kurios prasti keliai prieš kokius 20 metų visiems kėlė siaubą, dabar situacija smarkiai pasikeitė. Per tuos metus Lenkija žengė milžinišką žingsnį plėtodama savo kelių infrastruktūrą ir šiandien mes jau su pavydu žvelgiame į kaimyninės šalies kelius.
Tuo tarpu Lietuvoje situacija priešinga. Daug metų kalbama apie būtiną kelio „Via Baltica“, jau praminto „mirties keliu“, rekonstrukciją, tačiau darbai vyksta lėtai.
Viena iš pagrindinių priežasčių – nepakankamas finansavimas.
Vadovaujantis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymu, programai finansuoti šiuo metu skiriama tik 65 proc. akcizo pajamų, gautų už realizuotus degalus.
Europos Sąjungos degalų apmokestinimo akcizais teisinės nuostatos numato, jog iš akcizų surinktos lėšos turi būti skiriamos tik kelių infrastruktūros statybos bei remonto kaštams padengti, tačiau šis mokestis Lietuvoje didžia dalimi naudojamas valstybės biudžetui papildyti, o kelių naudotojai nepajunta realios sumokėtų mokesčių grąžos.
Akcizo mokestis geriausiai atitinka principą „naudotojas moka“, todėl būtina siekti, kad visos iš degalų akcizų surinktos lėšos būtų skiriamos tik kelių infrastruktūros priežiūrai, modernizavimui ir plėtrai, o ne kitoms reikmėms.
Todėl manau, kad būtina gražinti iki 2008 m. galiojusį reglamentavimą, kuomet Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti buvo skiriama 80 proc. akcizo pajamų, gautų už realizuotus degalus.
Nepagerinus kelių priežiūros finansavimo ir nuolat prastėjant kelių būklei, blogės ir Lietuvos, kaip tranzito valstybės, įvaizdis.
Yra ir dar viena galimybė finansavimui didinti, apie kurią kalbama jau daug metų, tačiau jokie konkretūs sprendimai niekaip nepriimami. Tai kelių naudotojo mokesčio įvedimas lengviesiems automobiliams.
Lietuva – bene vienintelė ES šalis, kurioje lengvieji automobiliai nėra apmokestinami, o visa kelių mokesčių našta tenka tik komerciniam transportui.
Reikia nepamiršti, kad be vinjetės mokesčio, už Lietuvoje įregistruotus krovininius automobilius bei jų priekabas ar puspriekabes, kurių didžiausia leidžiama masė viršija 12 tonų, dar reikia mokėti kasmetinį mokestį.
Todėl, mano nuomone, metinio ar kokio nors kitokio kelių naudotojo mokesčio įvedimas lengviesiems automobiliams, kurių mūsų šalyje įregistruota apie 1,3 mln., būtų gera priemonė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimui pagerinti.
Pavyzdžiui, įvedus 200 eurų dydžio metinį mokestį už lengvąjį automobilį, kuris tikrai nebūtų didelė finansinė našta savininkams, galima tikėtis surinkti papildomai apie 250 mln. eurų.
Aišku, realiai suma būtų mažesnė, nes nemažai savininkų suskubtų išregistruoti senus, nenaudojamus automobilius, kas irgi duotų naudos. Be abejo, reikia išsamių diskusijų dėl pagrįsto mokesčio dydžio, jo diferencijavimo priklausomai nuo automobilio išmetamų teršalų klasės, galingumo, svorio ir t.t.
Tačiau svarbiausias klausimas – tikslingas surinktų lėšų panaudojimas. Pats asmeniškai pritarčiau tokio mokesčio įvedimui tik tuo atveju, jei visos iš šio mokesčio surinktos lėšos būtų skiriamos kelių infrastruktūrai, o ne panaudojamos bet kokioms kitoms valstybės reikmėms.
