aA
Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2015 metų ketvirčiu, Lietuvos BVP išaugo 2 procentais.
Gitanas Nausėda
© DELFI / Karolina Pansevič

Dar vienas neprastas ketvirtis, atsižvelgiant į toli gražu ne geriausius laikus išgyvenančią pasaulio ir Europos Sąjungos ekonomiką.

Visgi susidaro įspūdis, kad šalies ūkis nuspaudė akseleratorių iki dugno, todėl BVP plėtros spartėjimo perspektyva artimiausiais metais ir ypač 2017 metais nebeatrodo savaime suprantama.

Pasaulio ekonomika – snaudulio būsenoje

Kai kurie ekonomistai ir investuotojai pabrėžia, kad pigių pinigų politika ir kiekybinis skatinimas padidino finansinių bei nekilnojamojo turto „burbulų“ formavimosi grėsmę, kuri, centriniams bankams pradėjus kelti palūkanų normas arba kilus panikai rinkoje, gali virsti savaiminiu makroekonominio nestabilumo šaltiniu.

Mums realesnis atrodo kitas variantas, kad globalinė ekonomika taip ir nepabus iš pusiau snaudulio būsenos dar artimiausius keletą metų. Sunkoka 2012-2016 metų laikotarpį vadinti verslo ciklo pakilimo stadija, kadangi kuklus galingiausių pasaulio valstybių BVP augimas buvo pasiektas vartojant stiprų pinigų politikos „dopingą“.

Darbo jėgos deficitas darbo rinkoje lėmė spartų vidutinio darbo užmokesčio didėjimą. Nors Seimo rinkimams besirengiančių partijų programos mirga pažadų dar sparčiau didinti MMA ateinančią kadenciją, besąlygiškai tikėti jais neverta.
Gitanas Nausėda

Be jo ekonominė plėtra ne tik būtų buvusi lėtesnė, bet kai kuriuose regionuose, pirmiausia ES, būtų įsiliepsnojusi skolų ir bankų sistemos krizė.

Beveik neliko prošvaisčių, kad netrukus bus galima pereiti prie neutralesnės pinigų politikos.

„Brexit“ scenarijus, silpnas investicinis procesas, geopolitinis neapibrėžtumas verčia centrinius bankus užmerkti akis prieš teorinius postulatus ir toliau skatinti ekonomiką pinigų injekcijomis bei palūkanų normų mažinimu.

Tai stumia ne artyn, o tolyn nuo monetarinės pusiausvyros. Nors JAV Federalinis atsargų bankas jau senokai planavo griežtinti pinigų politiką, šis sprendimas nuolat atidedamas dėl anksčiau minėtųjų priežasčių.

Įveikusiam iššūkius verslui – augimo lubos

Lietuvos verslas gana sėkmingai susitvarkė su Rusijos importo sankcijomis ir šios šalies ekonomikos nuosmukio keliamomis grėsmėmis, tačiau alternatyviose eksporto rinkose greitai pamatė natūralias augimo lubas. 2016 metų sausio – gegužės mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2015 metų laikotarpiu, šalies eksportas sumažėjo 1,3 proc., importas – 4,9 proc.

Tiesa, šį sumažėjimą lėmė naftos produktų eksporto susitraukimas, kurį savo ruožtu išprovokavo naftos kainų kritimas. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumenko 2,2 proc., be mineralinių produktų – išaugo 4,9 proc. Deja, šis nuosaikus padidėjimas nuo žemos palyginamosios bazės tikrai nėra tas ilgai lauktas šuolis, kuris galėtų smarkiai paspartinti Lietuvos BVP plėtrą.

Nenuostabu, kad ir pramonės veiklos rodikliai buvo patenkinami, tačiau ne daugiau. Šių metų sausio-birželio mėnesiais pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis buvo 2,3 proc. (pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką), apdirbamosios pramonės, išskyrus rafinuotų naftos produktų gamybą - 3,9 proc. didesnė nei prieš metus. Energetikos sektorius, atsižvelgus į darbo dienų skaičiaus įtaką, iš esmės trypčiojo vietoje – 0,5 proc. metinis padidėjimas.

Vidaus rinka – plėtros variklis

Kol kas mūsų ekonomikai padeda augti tvirta vidaus rinkos padėtis. Pastaraisiais metais mažesnes pajamas gaunančių namų ūkių perkamajai galiai stiprinti pasitarnavo keletas sprendimų kelti minimalią mėnesio algą (MMA) ir neapmokestinamąjį pajamų dydį.

Darbo jėgos deficitas darbo rinkoje lėmė spartų vidutinio darbo užmokesčio didėjimą. Nors Seimo rinkimams besirengiančių partijų programos mirga pažadų dar sparčiau didinti MMA ateinančią kadenciją, besąlygiškai tikėti jais neverta.

Jau kurį laiką šalies prekių konkurencingumas mažėjo dėl augančių vienetinių darbo užmokesčio sąnaudų, kadangi darbo užmokesčio kilimas smarkiai pranoko darbo našumo didėjimo tempą.

Didėjančią darbo jėgos kainą diktuoja darbo rinka, todėl verslininkai gali mėginti perkelti didėjančias sąnaudas į savo prekių kainą, nesvarbu, ar prekiaujama šalyje, ar užsienyje.

Jei dėl intensyvios konkurencijos to padaryti neįmanoma, lieka vienintelis būdas – investuoti į technologijas, didinančias darbo našumą ir gamybos efektyvumą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vitalijus Kuodis: Politika ir verslas Lietuvoje: kaip šuo su kate ar vis dėlto vilties yra? (4)

Bet kokie santykiai – bendras gyvenimas, verslo kūrimas – reikalauja abipusių įsipareigojimų...

Tadas Vilčinskas. Nemokamas ikiteisminis darbo ginčų nagrinėjimas: ar tikrai naudingiau abiem šalims

2018 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėjo prie išvados, kad DK 217...

Vilius Juzikis. Trys investicijų į šalies transporto infrastruktūrą varikliai (1)

Vilniaus ir Kauno oro uostų atnaujinimas, o gal net ir naujas oro uostas. Projektų „ Via Baltica...

„Barclays“ pasitraukimas ir mokytojų streikas (13)

„ Barclays “ išėjimas iš Lietuvos ir šiuo metu vykstantis mokytojų streikas yra susiję...

Rūta Armonė. Nuo sausio 1 d. visos įmonės privalės nustatyti ir registruoti galutinius naudos gavėjus (4)

Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys nuo 2019-01-01 privalės gauti, atnaujinti ir...

Top naujienos

Po šūvių Strasbūre – milžiniškos saugumo pajėgos: yra žuvusių, nukentėjusieji kritinės būklės Atnaujinta 02.00 val. (406)

Prancūzijoje, Strasbūre po šaudynių netoli miesto kalėdinės mugės mažiausiai vienas asmuo...

„Liverpool“ ir „Tottenham Hotspur“ išplėšė kelialapius į Čempionų lygos aštuntfinalį (2)

UEFA Čempionų lygos šeštojo turo rungtynėse C grupėje antradienį vicečempionė...

Visai netoli šaudynių vietos Strasbūre esantis lietuvis žurnalistas: neaišku, ar viskas baigėsi (47)

LRT žurnalistas Adomas Šimkus, esantis Strasbūro centre, visai netoli tos vietos, kur buvo...

Dramatiškame trileryje „Rytas“ tik po pratęsimo įveikė Europos taurės autsaiderius (151)

Vilniaus „Ryto“ (4-5) krepšininkai dramatiškai nutraukė trijų iš eilės pralaimėjimų...

Anglijoje išžagintos ir nužudytos 14-metės byloje – motinos liudijimas: ji kėlė labai daug rūpesčių (168)

14-metės iš Lietuvos, kuri buvo nužudyta Vulverhamptone, Jungtinėje Karalystėje, motina...

Ekspertai įvertino Statkevičiaus ir Janus rietenas: kažkas turi pasakyti, kad karalius nuogas (430)

Pirmadienio vakarą viešai skalbinius džiaustę dizaineriai Juozas Statkevičius ir Julija Janus...

Vėžiu susirgusi Vaiva pinigų negauna: kovoja ne tik su liga, bet ir su draudimo bendrove (192)

Kaip ir daugeliui vėžio diagnozė Vaivai Mickuvienei buvo tarsi žaibas iš giedro dangaus. „Man...

Geriausią sezoną Kinijoje žaidžiantis Motiejūnas patyrė traumą (25)

Donatas Motiejūnas šios dienos rungtynėse sužaidė vos 12 minučių, o kaip praneša Kinijos...

Valstybės politika žeidžia studentą: kodėl skatinama būti išlaikytiniu? (27)

Esu paskutinio kurso dieninio skyriaus magistrantas. Prieš kelias dienas netekau darbo. Kaip žinia,...