Šiandien vis garsiau skamba Europos ir atskirų valstybių įsipareigojimai mažinti CO2 emisijas ir greičiau pereiti prie tvaraus transporto. Klimato kaitos konferencijoje COP26 visai neseniai buvo pasirašyta Švaraus transporto deklaracija, kuri numato, kad jau 2035 m. Europoje turės būti nutraukta vidaus degimo variklių gamyba.

Džiugu matyti tokį entuziazmą Europos mastu, tačiau realūs pokyčiai ir veiksmai realybe virsti turės vietos lygmeniu, pradedant nuo visų Europos miestų, tame tarpe ir Lietuvos, savivaldybių. Būtent savivaldos sprendimų priėmėjai gali greičiausiai paskatinti perėjimą prie tvaraus, elektrinio transporto.

Tikiu, kad didieji pokyčiai prasidės tik tada, kai kuo daugiau vietos valdžios atstovų priims aiškius įsipareigojimus, juk kiekvienas didelis pokytis prasideda nuo aiškaus pažado, dar geriau – su konkrečiu terminu, kuris parodo savivaldybės ryžtą ir veiksmų planavimą.

Aktyviai stebiu, kokias geriausias praktikas diegia pasaulio miestai, elektrifikuodami savo transporto infrastruktūrą. Visus sėkmingus projektus vienija bendri komponentai: pirmiausiai būtina parengti išsamų pereinamojo laikotarpio planą, kuris apimtų esamo viešojo transporto parko įvertinimą, elektromobilių pirkimo grafikus pagal transporto priemonių klasę, specialias avarinių ir sunkiasvorių transporto priemonių pirkimo aplinkybes bei investicijas į infrastruktūrą ir parko priežiūrą.

Pasaulyje jau ryškėja miestai, sparčiausiai žengiantys elektrifikuodami savo transporto sistemas – Kopenhaga, Šendženas, Los Andželas, Londonas. Kiekvienas jų labai skirtingas ir kiekvienas turi savo CO2 mažinimo formulę.

Štai danai turi aiškų planą iki 2025 m. visą savivaldybės valdomą transporto parką paversti 100% elektriniu ir visokeriopai skatina tai daryti verslus ir gyventojus. Panašu, kad jiems tai neblogai sekasi, ir tikėtina, kad Kopenhaga jau po kelerių metų taps pirmąja 100% CO2 neutralia pasaulio sostine.

Nors Kinija yra vienas didžiausių pasaulio teršėjų, jų ketvirtas pagal dydį miestas Šendženas su 18 mln. gyventojų šiandien yra 100% elektrifikavęs visą savo viešąjį transportą. Miesto gatvėmis rieda 16 tūkst. EV autobusų, kurie miesto CO2 emisijas sumažino 48%. Miesto savivaldybė pastatė 40 tūkst. įkrovimo stotelių, mieste veikia 180 viešojo transporto krovimo depų, kurių kiekviename vienu metu gali krautis bent 20 autobusų.

Akivaizdu, kad tokio masto pokyčiai neįvyksta per dieną. Esminis sėkmingo perėjimo prie elektrinio viešojo transporto pagrindas – gerai apgalvotas ilgalaikis planavimas. Jis prasideda nuo išsamaus visų lengvųjų, vidutinių ir sunkiųjų transporto priemonių parko įvertinimo. Tik tada galima kalbėti apie strateginio parko keitimo plano sukūrimą ir įgyvendinimą.

Viena pagrindinių šio plano funkcijų – nustatyti metines elektromobilių pirkimų gaires, kurios, savo ruožtu, leis savivaldybei parengti tvaraus transporto priemonių pirkimo, įkrovimo infrastruktūros ir parko priežiūros finansavimo planus.

Mano manymu, šioje svarbioje transformacijoje miestų vadovai gali (ir privalo) imtis esminės lyderystės. Galbūt šiandien dar ne iki galo suprantame, bet mūsų miestų transporto sistemų elektrifikacija bus vienas didžiausių ir svarbiausių pokyčių visuomenėje per paskutinius dešimtmečius.

Lietuvoje jau irgi turime ne vieną savivaldybę, kuri pradėjo perėjimą prie elektrinio viešojo transporto. Žingsniai kuklūs, bet labai reikalingi. Tai Vilnius, Klaipėda, prie jų jungiasi ir mažesnės savivaldybės – Jonava, Šilalė, Joniškis, Tauragė, Druskininkai. Šioje transformacijoje bus ypatingai svarbus dalijimasis gerosiomis patirtimis, o ne mažiau svarbu – ir padarytomis klaidomis.

Todėl kviečiu visus Lietuvos merus burtis į „žaliųjų merų“ koaliciją ir koordinuoti šalies savivaldybių perėjimą prie tvaraus viešojo transporto. Veikdami kartu, neabejoju, padarysime tai greičiau, efektyviau ir pigiau.

Pasižadu nuo šiol aktyviai dalintis geriausiomis pasaulio miestų patirtimis, kas ten jau sėkmingai nuveikta elektrifikuojant viešąjį transportą. Visi esame ilgo kelio pradžioje, tad aktyviai mokytis ir dalintis sukaupta informacija yra geriausia, ką šiandien galime padaryti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)