aA
Žiniasklaidoje vis dažniau pasigirsta lietuvių mokslininkų pasiekimai lazerinių technologijų, medicinos ir kitose srityse.
Edita Ivanauskienė
© Bendrovės archyvas

Tačiau ne visi mokslininkai žino, kad prieš paskelbiant savo mokslinių tyrimų rezultatus, juos atskleidžiant kitiems asmenims, nepasirašius konfidencialumo susitarimo ar išleidžiant jau patį produktą, paremtą minėtais moksliniais tyrimais į rinką, reikia įvertinti, ar išradimas nėra vertas patento.

Kas yra patentas

Patentas – tai dokumentas, patvirtinantis valstybės suteiktas išimtines teises į naują ir unikalų išradimą tos valstybės teritorijoje ribotam terminui (paprastai 20 metų nuo paraiškos padavimo datos). Šios išimtinės teisės neapima išimtinės teisės naudoti išradimą, tik leidžia kitiems drausti naudoti išradimą.

Taip pat šios teisės yra turtinės teisės, kuriomis galima disponuoti kaip ir nuosavybės teise į materialų turtą: parduoti, suteikti teisę pasinaudoti išradimu, įkeisti išimtines teises ir pan.

Išimtinių teisių į išradimo patentą teisinė apsauga paprastai apsiriboja tos valstybės teritorija, kurioje yra išduotas patentas. Todėl klysta tie, kurie, gavę išradimo patentą Lietuvoje, galvoja, kad jis yra saugomas visame pasaulyje.

Toks išradimo patentas ne tik nebus saugomas už Lietuvos teritorijos ribų, bet ir informacija apie jį bus viešai prieinama, todėl susipažinę su išradimu kitose valstybėse asmenys galės išradimą naudoti be Lietuvos patento savininko leidimo.

Dėl šios priežasties, siekiant užpatentuoti išradimą, derėtų pagalvoti, kuriose valstybėse išradimo patentas savininkams suteiktų daugiausiai naudos.

Koks išradimas gali būti patentuojamas

Derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ne bet koks išradimas pretenduoja į patentą.

Patentų įstatymas ir tarptautinės sutartys (Europos patentų konvencija, TRIPS) numato tris reikalavimus, kuriuos atitikus bet kokios technikos srities išradimą galima patentuoti: išradimas turi būti naujas; išradimo lygis turi atitikti reikalavimus; jis turi būti pritaikomas pramonėje.

Taip pat išradimas turi nepatekti į sąrašą tų objektų, kurie nelaikomi išradimais (pavyzdžiui, atradimai, dizainas, žaidimai, kompiuterio programos, matematiniai metodai ir kt.) bei į patentabilumo išimtis (pavyzdžiui, išradimams, kurių komercinis panaudojimas prieštarautų visuomenės interesams, moralės ir humaniškumo principams ir kt.)

Koks išradimas laikomas nauju

Pagal Patentų įstatymą, išradimas laikomas nauju, jei jis nėra žinomas technikos lygiu, apibrėžiamu kaip „visa, kas iki patento paraiškos padavimo datos, o kai pretenduojama į prioritetą, – iki prioriteto datos buvo viešai skelbta arba naudota Lietuvos Respublikoje ir užsienyje“.

Tai reiškia, jog taikomas vadinamasis pasaulinio naujumo ar absoliutaus naujumo principas, todėl išradimo iki išradimo patento paraiškos padavimo datos gali pakišti koją siekiant patento.

Visada verta patentuoti, jeigu tai, ką sukūrėte, yra patentabilus išradimas ir jis gali turėti komercinę vertę. Siekiant nustatyti, ar išradimas patentabilus verta pasidaryti patentinę paiešką ir sužinoti, ar išradimas jau nėra žinomas techniniu lygiu pasaulyje, taip pat siekiant sužinoti galimas savo išradimo teisinės apsaugos ribas, kas yra svarbu rengiant patento paraišką.
E. Ivanauskienė

Pavyzdžiui, išradimas gali nebūti laikomas nauju, jei iki patento paraiškos padavimo buvo skelbtas straipsnyje, konferencijoje, juo buvo prekiaujama rinkoje ir t. t. Toks atskleidimas gali būti tiek tiesioginis, tiek netiesioginis. Įvertinti, ar informacija buvo netiesiogiai atskleista, yra sudėtinga.

Kaip paaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, „netiesioginis atskleidimas (angl. implicit disclosure) reiškia atskleidimą, kurį bet kuris vidutinis tos srities specialistas objektyviai suprastų kaip būtinai numanomą iš pateikto turinio. Kartu pažymėtina, kad numanomas atskleidimas nereiškia nieko daugiau, kaip tik aiški ir vienareikšmiška pasekmė to, kas yra aiškiai nurodyta.

Išradimo lygis

Pagal Patentų įstatymo 7 straipsnį laikoma, kad išradimas atitinka išradimo lygį, jeigu jis pagal technikos lygį nėra akivaizdus atitinkamos srities specialistui. Lietuvos teismų praktikoje, vertinant išradimo lygį, taikomas taip vadinamas „uždavinio ir sprendimo“ metodas, pagal kurį yra nustatomas artimiausias technikos lygis, suformuluojamas techninis uždavinys (kokią problemą sprendžia išradimas) ir sprendžiama, ar, atsižvelgiant į techninę užduotį ir artimiausią techninį lygį, išradimas būtų žinomas (akivaizdus) atitinkamos srities specialistui.

Lietuvos ir Europos patentų tarnybos (EPT) praktikoje, išradimas nėra akivaizdus, kai atitinkamos srities specialistas iki patento prioriteto datos neturėjo motyvacijos ieškoti patente pateikto problemos sprendimo.

Patentų teisės specialistai pripažįsta – įvertinti šį reikalavimą tinkamai yra sudėtingiau, nes sprendimas, ar išradimas akivaizdus, ar ne, dažnai priimamas subjektyviai, pavyzdžiui, tam tikros srities profesoriui tai atrodys akivaizdu, tačiau vidutinio lygio ir vaizduotės tos pačios srities specialistui – ne. Šiuo atveju būtent ir turi būti vertinama per vidutinio lygio ir vaizduotės konkrečios srities specialisto požiūrį.

Pramoninis pritaikomumas

Pagal Patentų įstatymą, „pramoninį pritaikomumą turi išradimas, kurį galima pagaminti ar panaudoti pramonėje, žemės ūkyje, sveikatos apsaugos ar kitose srityse.“

Jeigu sukūrus išradimą jo komercinė vertė ir potencialas nėra labai aiškus – verta paduoti pirmąją išradimo patento paraišką Lietuvoje, nes Lietuvoje patentuotis nėra brangu – taikomi nedideli žyminiai mokesčiai – nuo 138 EUR nuo patento paraiškos padavimo iki patento išdavimo dienos. Kitose rinkose patentavimas nėra toks pigus kaip Lietuvoje. Tai galima padaryti trimis būdais: nacionaliniu, tarptautiniu arba Europos patento.
E. Ivanauskienė

Teismų praktikoje aiškinama, jog šis kriterijus reiškia, kad „išradimą turi būti įmanoma panaudoti kokiai nors pramonės sričiai, jis turi teikti konkrečią, esminę ir patikimą naudą.“

Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad buvo neįrodytas optiškai grynų junginių pramoninis pritaikomumas, nes nebuvo įrodytos šių junginių geresnės terapinės savybės, t. y. nebuvo įrodytas techninis rezultatas, kuris išspręstų patentinėje paraiškoje iškeltą problemą, todėl negalima pripažinti, jog jie gali būti naudingi ir pritaikyti pramonėje.

Kada verta patentuoti

Visada verta patentuoti, jeigu tai, ką sukūrėte, yra patentabilus išradimas ir jis gali turėti komercinę vertę. Siekiant nustatyti, ar išradimas patentabilus verta pasidaryti patentinę paiešką ir sužinoti, ar išradimas jau nėra žinomas techniniu lygiu pasaulyje, taip pat siekiant sužinoti galimas savo išradimo teisinės apsaugos ribas, kas yra svarbu rengiant patento paraišką.

Jeigu sukūrus išradimą jo komercinė vertė ir potencialas nėra labai aiškus – verta paduoti pirmąją išradimo patento paraišką Lietuvoje, nes Lietuvoje patentuotis nėra brangu – taikomi nedideli žyminiai mokesčiai – nuo 138 EUR nuo patento paraiškos padavimo iki patento išdavimo dienos. Kitose rinkose patentavimas nėra toks pigus kaip Lietuvoje. Tai galima padaryti trimis būdais: nacionaliniu, tarptautiniu arba Europos patento.

Siekiant gauti patentą nacionaliniu būdu, paduodama nacionalinė patento paraiška kokioje nors valstybėje. Šis būdas gali būti tinkamas, kai norima patentuotis vienoje ar keliose užsienio valstybėse, nes tokiu būdu pigiau, nei paduodant tarptautinę ar Europos patento paraišką. Tačiau reikia nepamiršti, kad kai kurios valstybės neatlieka patentabilumo ekspertizės (pavyzdžiui, Latvija), tad tokiu būdu galima gauti tik „silpną“ patentą.

Siekiant gauti Europos patentą, paduodama Europos patento paraiška ir šios vienos paraiškos padavimu nurodomos visos Europos patentų konvencijai priklausančios valstybės (šiuo metu yra 38 valstybės). Tokiu būdu Europos patento gavimas gali trukti nuo trejų iki penkerių metų, ir vien tik žyminiai mokesčiai (vidutiniškai apie 5 700 EUR nuo patento paraiškos padavimo iki patento išdavimo) sudaro panašią sumą kaip patentuotis 3-5 valstybėse, paduodant nacionalines patento paraiškas.

Tačiau išdavus Europos patentą, jis automatiškai nepradeda galioti visose Europos patentų konvencijos valstybėse. Reikia nuspręsti, kokiose valstybėse norima išplėsti Europos patento galiojimą ir pateikti tose valstybėse reikiamus patento dokumentus, o tai kainuoja papildomai (žyminiai mokesčiai, patentinių patikėtinių paslaugos).

Patentuojant tarptautiniu būdu, paduodama tarptautinė patento (PCT) paraiška ir šios vienos paraiškos padavimu nurodomos visos Patentų kooperacijos sutarčiai priklausančios valstybės (šiuo metu yra 150 valstybių). PCT paraiška taip pat apima ir EPT nuorodą, kuri po to leidžia gauti Europos patentą bet kurioje Europos patentų konvencijos valstybėje.

Šis būdas naudingas, kai reikia gauti patentą ne tik Europos patentų konvencijos valstybėse, bet ir trečiosiose šalyse, tokiose kaip Rusija, JAV, ir suteikia daugiau laiko apsispręsti dėl patentavimosi užsienio valstybėse, nes pereiti iš tarptautinės į nacionalinę fazę reikia per 30 ar 31 mėnesį nuo patento prioritetinės (pirmosios) paraiškos datos.

Šis kelias irgi ne pigus – priklausomai nuo to, kokia tarnyba atlieka patentabilumo ekspertizę bei nuo to, ar paraišką paduoda fizinis (kuriam taikomos nuolaidos) ar juridinis asmuo vien tik žyminių mokesčių dydžiai yra nuo 500 iki 3 200 EUR. Vėliau papildomai kainuoja perėjimas į nacionalinę fazę – patento galiojimo išplėtimas norimose valstybėse, taip pat ir Lietuvoje. Tačiau reikia turėti omenyje – išsiplėsti į Lietuvą galima tik per Europos patentą.

Ir Europos patento paraiška, ir tarptautinė patentų paraiška gali būti pirmosios (prioritetinės) patento paraiškos, t. y. nėra būtina prieš tai būti pateikusiam nacionalinės paraiškos tam, kad būtų galima paduoti tarptautinę ar Europos patentinę paraišką.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Agnė Jasinskaitė. 2019-ųjų permainoms – masinis pasiruošimas (1)

2019-ųjų pradžia, kuomet įsigalios sulig mokesčių reforma priimti pakeitimai, taps tikru lūžio...

Laura Galdikienė. Darbo rinka – lyg išspaustas apelsinas? (12)

Šiuo metu Lietuvos darbo rinka primena spaudžiamą apelsiną. Kai atrodo, jog liko tik sausa...

Rimvydas Milašius. (Ne)žinoma aprangos ir tekstilės pramonės realybė: kodėl nevilioja sparčiai augantis sektorius? (4)

Pastaraisiais metais aprangos ir tekstilės sektorius Lietuvoje ypač sėkmingai vystosi, o...

Jonas Butkevičius. Kada išguisime sovietinius standartus iš savo galvų? (15)

Pastaruoju metu suaktyvėjo kalbos apie viešojo transporto modernizavimą – ir spūstys...

Robertas Dargis. Ar nykstančią demokratinę sistemą pakeisime klounais? (45)

Lenkų disidentas Adam Michnik yra pasakęs: revoliucija mėgsta ryškias spalvas. Bolševikai -...

Top naujienos

Naujausiuose reitinguose – didėjanti praraja tarp lyderių (76)

Spalį smuko visuomenės palaikymas didžiausiai valdančiajai „valstiečių“ partijai, tačiau...

Starkevičius: į Lietuvą grįžta baudžiava – žemė atimama, bet savininkas paliekamas ją dirbti (25)

Kazimieras Starkevičius , buvęs žemės ūkio ministras, ūkininkas, dabar Seimo narys ir...

„Crypto 2.0“ - skaitmeniniai pinigai, už kuriuos pagaliau bus galima įsigyti prekių? (6)

Londono verslo klubas, sukurtas specialiai aktyvistams, padėjusiems pertvarkyti Britanijos rinkimų...

Ūkio ministras apie maisto kuponus: nežinau, iš kur atsiranda tokios idėjos (196)

Ar kainų mažinimą pagrindiniu tikslu išsikėlusi vyriausybė savęs neįvarė į kampą? „ Delfi...

Mokytojų streikas įsibėgėja: jungiasi dar 10 mokyklų (9)

Dar dešimt mokyklų trečiadienį prisijungs prie besitęsiančio pedagogų streiko dėl šiemet...

Panevėžį drebina kūdikio netektis: po ligoninės išvadų – neįtikimos ir šokiruojančios detalės (76)

Kūdikio Respublikinėje Panevėžio ligoninėje spalį netekusios Ilonos iš mažo miestelio...

Gražiausiais pasaulio vaikais vadinamos mergaitės užaugo: kaip jos atrodo dabar ir kaip susiklostė jų likimai? (3)

Netrūksta pasakų apie nuostabaus grožio vaikus – kai kuriems ir vardai duoti remiantis jų...

Orai: naktys darysis vis šaltesnės (3)

Labai norėtųsi, kad reiškiniai atmosferoje pasikeistų ir savaitgalio orų prognozė...

Rima Kernagienė su komanda lavins vaikų kūrybiškumą: auklėdami dažnai pridarome daugiau žalos nei naudos

„Vaikai supranta kur kas daugiau nei mes, suaugusieji, pastebime“, – neabejoja Rima Kernagienė....

Atsakė kelininkų darbu nepatenkintiems josvainiečiams: mes juk oro sąlygų nepasirinksime (3)

Keliai žvyro danga tvarkomi ne tik vasarą, bet ir rudenį, pavasarį. Tiesa, ne tik vasarą, bet ir...