Paskelbti 2022 m. duomenys nerodo vadinamosios godumo infliacijos Lietuvoje – Lietuvos įmonių pelningumo rodikliai nebuvo reikšmingai geresni nei anksčiau. Valstybės duomenų agentūros paskelbti nacionalinių sąskaitų duomenys sudarė sąlygas pirmą kartą nuodugniau panagrinėti įmonių 2022 m. pelningumo duomenis. Nors šie duomenys nėra tapatūs mums įprastiems įmonių finansiniams rodikliams, jų raida suteikia naudingų įžvalgų apie ekonomikoje vykstančius procesus. Šie duomenys rodo, kad 2022 m. Lietuvoje veikusių įmonių pelningumas šiek tiek padidėjo, bet tebebuvo pastebimai mažesnis nei prieš pasaulinę „Covid-19“ pandemiją. Ūgtelėjo energetikos, finansų, apdirbamosios gamybos, transporto ir saugojimo, informacijos ir ryšių, žemės ūkio veiklų pelningumas, o finansiškai prastesnius metus patyrė statybos, prekybos, švietimo, sveikatos priežiūros, apgyvendinimo ir maitinimo bei kitos daugiausia verslui skirtų paslaugų veiklos.
Šaltiniai: Valstybės duomenų agentūra ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Pastabos: šiame paveiksle pelningumas apskaičiuojamas kaip grynojo likutinio pertekliaus bei mišriųjų pajamų ir bendrosios produkcijos santykis. Nacionalinių sąskaitų sistemoje įmonių pelną atitinkantis rodiklis – likutinis perteklius – savo esme yra gana panašus, bet netapatus pelnui rodiklis. Nacionalinių sąskaitų sistemoje likutinio pertekliaus rodiklis parodo dalį gamybos pajamų, kurias uždirba kapitalo veiksnys. Šis rodiklis nuo pelno rodiklio, naudojamo įmonių finansų sąskaitose, skiriasi skirtingu nusidėvėjimo ir atsargų vertės pokyčių ir nuosavybės pajamų, išskirtinio nuostolio ar pelno, ypač kapitalo prieaugio ar nuostolio, traktavimu ir pan. Taip pat nacionalinių sąskaitų sistemoje bandoma įvertinti ir šešėlinės ekonomikos dalį tiek darbo, tiek kapitalo pajamose.
Daugiausia padidėjo energetikos ir finansų sektorių pelningumas – jis buvo didžiausias per pastarąjį dešimtmetį. Energetikos sektoriaus pelningumo šuoliui didžiausią įtaką greičiausiai darė itin didelės gamtinių dujų kainos. Jos dėl šiuo metu veikiančio elektros rinkos kainos nustatymo mechanizmo lėmė ir itin aukštas elektros kainas rinkoje ir sudarė sąlygas įmonėms, gaminančioms elektrą iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų, gauti itin didelę kapitalo grąžą. Finansų sektoriaus pelningumo padidėjimui didžiausią įtaką greičiausiai darė Europos Centrinio Banko pradėta griežtinti pinigų politika. Remiantis Lietuvos banko leidinio Bankų veiklos apžvalga (2022 m.) informacija, dėl Lietuvos finansų sektoriaus turimo didelio perteklinio likvidumo nuo 2022 m. liepos mėnesio keltos palūkanų normos neįprastai stipriai didino finansų sektoriaus pajamas iš palūkanų. Įdomu pastebėti ir tai, kad 2022 m. padidėjo medienos ir baldų pramonės veiklos pelningumas. Tiesa, šios veiklos pelningumo augimą greičiausiai nulėmė itin gera 2022 m. pirmoji pusė, kai medienos paklausa dar nebuvo itin reikšmingai kritusi, nors dėl sustojusio žaliavų tiekimo iš rusijos, baltarusijos ir Ukrainos medienos kainos rinkoje buvo labai išaugusios.
2022 m. Lietuvos ekonomikos, be energetikos ir finansų įmonių, pelningumas buvo mažiausias nuo įstojimo į ES pradžios. Kaip minėta pirmiau, finansiškai prastesnius metus patyrė statybos, prekybos, švietimo, sveikatos priežiūros, apgyvendinimo ir maitinimo bei kitos daugiausia verslui skirtų paslaugų veiklos. Pastebėtina ir tai, kad skirtingų apdirbamosios gamybos veiklų padėtis reikšmingai skyrėsi. Atmetus tas veiklas, kurios pasinaudojo rinkoje susidariusia žaliavų trūkumo situacija ir padidėjusiomis kainomis (naftos perdirbimo veikla, medienos ir baldų gamyba, metalo ir metalo gaminių gamyba), kitų veiklų pelningumas taip pat buvo žemiausias nuo įstojimo į ES pradžios.
2023 m. pirmojo pusmečio paskelbta statistinė informacija leidžia tikėtis įmonių finansinės padėties gerėjimo. Tai visų pirma sietina su nustojusiomis sparčiai brangti gamybos žaliavomis. Pavyzdžiui, šių metų pirmąjį pusmetį į Lietuvą importuojamos prekės buvo 6 proc. pigesnės nei vidutiniškai 2022 m., o importuotos paslaugos – tik 4 proc. brangesnės. Jų ir kitų tarpinio vartojimo produktų kainų pokyčiai šių metų pirmąjį pusmetį, tikėtina, buvo mažesni, nei kilo Lietuvos įmonių parduotos produkcijos kainos – jos buvo 7,5 proc. didesnės nei 2022 m. Svarbu pastebėti ir tai, kad, remiantis nacionalinių sąskaitų duomenimis, 2023 m. pirmąjį pusmetį įmonės uždirbo daugiau absoliutaus pelno nei vidutiniškai 2022 m., o šis rezultatas nėra pasiektas darbuotojų sąskaita, nes įmonių išlaidos darbo užmokesčiui didėjo dar sparčiau, jos buvo beveik dešimtadaliu didesnės nei vidutiniškai 2022 m.
