Augusios namų ūkių disponuojamosios pajamos ir apribotos galimybės vartoti reikšmingai padidino gyventojų sutaupomas pinigų sumas. Taupymo norma – rodiklis, parodantis, kokios dalies disponuojamųjų pajamų namų ūkiai neišleidžia vartojimui, – tiek 2020, tiek 2021 m. buvo 3–5 kartus didesnė už istorinį vidurkį. 1995–2019 m. gyventojai vidutiniškai nesuvartodavo šiek tiek daugiau nei 3, o 2020 m. – iki 14,5, 2021 m. – 10,9 proc. uždirbtų disponuojamųjų pajamų. Ir tik 2022 m., kai ekonomika vėl patyrė naujų iššūkių, rodiklis sumažėjo iki 4,8 proc.
Gyventojų vartojimo ir pajamų raidos per pandemiją ir po jos palyginimas su tendencijomis, buvusiomis prieš pandemiją, rodo, kad 2020–2021 m. Lietuvos gyventojai sukaupė 6,2 mlrd. eurų papildomų santaupų. Sukauptas papildomas santaupas namų ūkiai galėjo panaudoti įvairiais būdais. Buvo galima šias lėšas laikyti kaip likvidųjį finansinį turtą, t. y. grynaisiais pinigais ir indėliais, įsigyti kito finansinio turto, pavyzdžiui, akcijų ar obligacijų, nefinansinio turto, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, ar mažinti finansinius įsipareigojimus, kitaip sakant, grąžinti paskolas.
Didžiąją dalį per pandemiją sukauptų papildomų santaupų gyventojai skyrė finansiniam turtui įsigyti. Atlikta analizė rodo, kad pirmaisiais pandemijos metais Lietuvos namų ūkiai didžiąją dalį gautų papildomų santaupų kaupė kaip grynuosius pinigus ir indėlius arba jas investavo į finansinį turtą. Tačiau ši elgsena palengva keitėsi. 2021 m. namų ūkiai vis mažesnę įgyjamų papildomų santaupų dalį saugodavo kaip grynuosius pinigus ar indėlius ir vis didesnę šių lėšų dalį investavo į finansinį turtą. Dar labiau padėtis pasikeitė 2022 m., nustojus didėti papildomoms santaupoms, gyventojai irgi papildomai neskyrė lėšų įsigyti daugiau finansinio turto. O paūmėjus infliacijai gyventojai buvo linkę turimus grynuosius pinigus ir indėlius skirti mažesnę nuvertėjimo riziką keliančiam nefinansiniam turtui įsigyti. 2023 m. viduryje Lietuvos namų ūkiai bene visas papildomas santaupas, anksčiau laikytas grynaisiais pinigais ir indėliais, buvo nukreipę į kitą finansinį ir nefinansinį turtą. Beveik trys ketvirtadaliai turimų 6,2 mlrd. eurų papildomų santaupų yra investuota į finansinį turtą, penktadalis – į nefinansinį turtą.
Didžioji dalis papildomų santaupų teko turtingesniems Lietuvos namų ūkiams. 2023 m. viduryje dešimtadalis turtingiausių namų ūkių turėjo daugiau nei 80 proc. visų Lietuvos namų ūkių sukauptų papildomų santaupų, o 50 proc. mažiausiai grynojo turto turinčių namų ūkių atiteko tik 5 proc. Nors pirmaisiais „Covid-19“ pandemijos metais mažiausias pajamas turinčių namų ūkių papildomos santaupos sudarė dvigubai didesnę papildomų santaupų dalį, tačiau nuo 2021 m. pirmojo pusmečio jų dalis palengva mažėjo. Maždaug nuo 2022 m. pradžios vis didesnę dalį papildomų santaupų kaupė namų ūkiai, patenkantys į 6–9 decilius pagal turimą grynąjį turtą. Šių namų ūkių papildomų santaupų dalies augimas labiausiai sietinas su didėjusiu nefinansiniu turtu. Panašus papildomų santaupų pasiskirstymas – didžiosios dalies papildomų santaupų koncentravimasis turtingiausiuose namų ūkiuose – stebėtas tiek euro zonoje, tiek JAV.
Papildomų santaupų panaudojimas ir pasiskirstymas pagal namų ūkių grynąjį turtą
Šaltiniai: VDA, ECB (paskirstomosios namų ūkių sąskaitos) ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Toks papildomų santaupų panaudojimas ir pasiskirstymas pagal namų ūkių grynąjį turtą reiškia, kad šių santaupų poveikis vartojimui ateityje bus santykinai nedidelis. Atlikta analizė rodo, kad Lietuvoje papildomos santaupos koncentruojasi dešimtadalyje turtingiausių Lietuvos namų ūkių, kurie jas skyrė finansiniam turtui įsigyti. Tokia papildomų santaupų struktūra, tikėtina, ateityje santykinai nedaug paveiks namų ūkių vartojimo sprendimus. Ekonominiai tyrimai rodo, kad padidėjus pajamoms, turtingesni namų ūkiai vartojimą padidina santykinai mažiau nei mažesnį turtą turintys namų ūkiai. Be to, nelikvidžiojo turto vertės prieaugis, pavyzdžiui, akcijų ar obligacijų kainos padidėjimas, mažiau skatina namų ūkius vartoti nei likvidžiojo turto vertės prieaugis.
