Problema vis dar čia ir tokia pat didelė – naujausiais mūsų duomenimis, kasdien į darbą Lietuvoje atvyksta nuo 5000 iki 10 000 neblaivių darbuotojų.
Šiuo metu per mūsų sistemą dirbkblaivus.lt testuojame daugiau nei 60 tūkst. darbuotojų, o bendra atliktų testų bazė sudaro apie 5 mln. testų. Kokią įtaką neblaivių darbuotojų dinamikai daro vyriausybės sprendimai?
Atsakymas tiriamuoju dvejų metų periodu – jokios. Netgi priešingai – 2019-aisiais matome didesnį neblaivių darbuotojų skaičių negu 2018-aisiais. Pavyzdžiui, šių metų balandžio mėnesį buvo nustatyta dvigubai daugiau neblaivumo atvejų (0,6 proc.) negu 2018-aisiais tokiu pačiu laikotarpiu (0,3 proc.). Nesakau, kad brangesnės kainos skatina gerti daugiau. Matau, jog geras oras, šiltesnė vasara padarė ženkliai didesnę įtaką, negu alkoholio pabrangimas.
Dažniausiai žmonės darbe neblaivūs pasirodo ryte (apie 80 proc.). Akivaizdu, jog pagrindinė problema – nesaikingas alkoholio vartojimas vakare. Taigi rytas šiems darbuotojams sunkus, o darbdaviai – negali leisti dirbti žmonėms, kai jie yra tokios būklės.
Panašu, kad ta dalis darbuotojų, kurie nesaikingai vartojo alkoholį iki valdžios ribojimų (alkoholio prekybos laiko ribojimo), nemetė gerti ir po valstybės ribojimo priemonių įvedimo.
Nuo 2018-ųjų pradžios Lietuvoje sekmadieniais alkoholio įsigyti galima iki 15 val. Kokią įtaką padarė šis pokytis neblaiviems darbuotojams, atvykstantiems pirmadieniais? Geriančiųjų „prisitaikymo“ procesas truko 2–3 mėnesius. Po to – viskas grįžo į senas vėžes.
Ar akcizų didinimas padarys įtaką šiai grupei žmonių? Ne. Stebime neblaivių darbuotojų rodiklius ir matome, jog po paskutinio akcizo tarifo didinimo stipriesiems gėrimams šiais metais pokyčio nebuvo.
Akcizai menkai įtakoja tuos, kurie ateina neblaivūs į darbą, nes jie dažniausiai priklauso probleminei grupei, kuri nesaikingai vartoja alkoholį. O turint priklausomybę, dažniausiai randamos alternatyvos „pagal kišenę“, pradedant nelegaliais produktais, baigiant pigesniais pakaitalais.
„Lietuva be šešėlio“ reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, Lietuvoje kas penktas žmogus (532 tūkst.) yra pirkęs arba vartojęs nelegalaus alkoholio per pastaruosius metus. Dažniausiai perkami kontrabandiniai gėrimai arba nelegali degtinė – sudėtingiausia situacija mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse. Pavyzdžiui, Telšių apskrityje net 26 tūkst. žmonių iš 137 tūkst. yra pirkę arba vartoję nelegalios degtinės (pvz., samagono) – tai 20 proc. gyventojų.
Įdomu ir tai, jog mažiausiai keturis kartus daugiau neblaivių darbuotojų yra kaimo vietovėse negu mieste. Būtina turėti omenyje, jog kaimo gyventojai dažnai vyksta dirbti į miestą, o miestų gyventojai retai dirba kaimo vietovėse esančiose įmonėse. Todėl skirtumas realiai yra dar didesnis.
Neblaivumo darbe lyderiai – žemės ūkio, statybos ir gamybos sritys. Čia daugiausia neblaivių darbuotojų atvyksta į darbą. Tuo tarpu transporto sektoriuje tokių atvejų yra net penkis kartus mažiau. Nors visų išvardytų sričių išsilavinimo lygis, socialinė padėtis ir pragyvenimo lygis panašūs, yra vienas esminis skirtumas – transporto srityje dirbantys vairuotojai privalo atlikti blaivumo patikras kasdien.
Pagal šiandien vykdomą politiką, svarbūs yra tik tie gyventojai, kurie saikingai vartoja alkoholį, stengiamasi visais finansiniais instrumentais juos apsaugoti nuo didesnio vartojimo. Tačiau visiškai nededama pastangų įvedamomis reguliavimo priemonėmis padėti tą problemą turintiems žmonėms.
Taigi koks geriausias būdas mažinti alkoholizmo problemą? Edukuoti, šviesti, stebėti ir, aptikus problemą, kalbėti su žmonėmis šia tema bei naudoti tokias priemones, kurios kasdien alkoholizmu sergantį arba nesaikingai alkoholį vartojantį žmogų priverstų susimąstyti, jog gana. Laikas keistis.
