aA
Energetikoje, žvelgiant į ją globaliai, pastaruosius keletą metų vyksta fundamentalūs pokyčiai, kurie šį sektorių transformuoja iš pagrindų.
Darius Daubaras
© Asmeninio archyvo nuotr.

Nuo elektromobilių revoliucijos ir išmaniųjų elektros tinklų iki „blockchain“ technologijų pritaikymo – jau dabar galima prognozuoti, kad per artimiausią dešimtmetį energetika pasikeis neatpažįstamai. Panašius pokyčius jau matėme kitose srityse, pavyzdžiui, telekomunikacijų sektoriuje, kurį pakeitė naujos technologijos ir internetas. Pokyčių energetikoje varomoji jėga taip pat bus technologinės inovacijos ir pasikeitę klientų lūkesčiai. Prie naujovių turės prisitaikyti ne tik privačios įmonės, bet ir didžiosios valstybės valdomos energetikos bendrovės. Ar Lietuvos energetikos sektorius yra pasirengęs šiai transformacijai?

Sparčiai vykstančius pokyčius telekomunikacijų, aukštųjų technologijų, energetikos ir kituose sektoriuose pastaruosius du dešimtmečius stebėjau dirbdamas ir konsultuodamas įvairias tarptautines kompanijas. Mačiau, kaip daugelis tų įmonių sėkmingai prisitaikė prie naujovių ir sustiprino savo konkurencinius pranašumus. Šiuo metu dirbdamas su didžiausia energetikos įmone pasaulyje „Saudi Aramco“ tiesiogiai prisidedu prie įmonės plėtros projektų, susijusių su atsinaujinančiais energetikos ištekliais. Tai suteikia man galimybę prisijungus prie „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybos pažvelgti į bendrovės veiklą iš šalies – ne tik lietuviškos, bet ir tarptautinės perspektyvos. Pasidalinsiu savo nuomone, kaip Lietuva atrodo pasaulinių energetikos sektoriaus pokyčių kontekste.

Žaidimo taisykles keičia atsinaujinanti energetika

Šių metų pavasarį Didžioji Britanija pranešė, kad pirmą kartą per 130 metų visą dieną šalyje elektros generacijai nebuvo panaudota anglis. Daugiau kaip prieš 100 metų ši valstybė viena pirmųjų pradėjo elektros energijos gamybą iš iškastinio kuro, tačiau šiandien anglimi varomas elektrines keičia vėjo jėgainių ir saulės kolektorių parkai. Šalia to itin svarbi ir šiuo metu vykstanti elektromobilių revoliucija. Tokios valstybės kaip jau minėta Didžioji Britanija ar Prancūzija neseniai pristatė planus iki 2040 metų atsisakyti iškastiniu kuru varomų automobilių ir pereiti prie elektromobilių naudojimo. Net ir Kinija šių metų rudenį paskelbė, kad planuoja uždrausti automobilius su vidaus degimo varikliais. Žinoma, atsinaujinantys energijos ištekliai kol kas dar nepakeitė vadinamos tradicinės generacijos, bet vykstantys pokyčiai yra itin reikšmingi ir jiems reikia ruoštis jau dabar.

Atsinaujinantys energijos ištekliai be papildomų subsidijų jau konkuruoja su iškastiniu kuru ne tik Europoje, tačiau ir kituose pasaulio regionuose. Tarptautinės energetikos agentūros (angl. International Energy Agency) prognozėmis, atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumai iki 2022 metų išaugs 43 proc. Net ir ilgą laiką iškastinį kurą naudojusios tokios šalys kaip Kinija, Artimųjų Rytų valstybės jau intensyviai investuoja į elektros generaciją iš atsinaujinančių energijos išteklių. Pastaruoju metu Artimųjų Rytų šalyse vykusių saulės kolektorių parkų aukcionų kainos buvo rekordiškai žemos (25–40 USD/MW). Tai įrodo, kad atsinaujinanti energetika įgauna vis didesnį konkurencinį pranašumą.

Šiandien vykstantys pokyčiai pasaulyje suteikia galimybes Lietuvai tapti pavyzdine švarios energetikos šalimi. „Lietuvos energija“ jau žengė šia kryptimi įsigijusi vėjo elektrinių parkus Lietuvoje ir Estijoje. Veiklos diversifikavimas turi ir toliau išlikti vienu iš pagrindinių „Lietuvos energijos“ strateginių prioritetų. Tam svarbi ne tik tolesnė plėtra Lietuvoje, stiprinant gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių portfelį, bet ir vietinės generacijos bei tvarios energetikos skatinimas, įgyvendinus kogeneracinių jėgainių projektus. Decentralizuota elektros energijos gamyba, augantis elektromobilių skaičius per ateinančius dešimt metų pareikalaus nemažų investicijų į infrastruktūros modernizavimą bei išmanaus tinklo (angl. smart grid) diegimą.

Skaitmenizacija keičia santykį su klientu

Kita tendencija, kuri nuo pamatų keičia energetikos verslą, yra visuotinė skaitmenizacija. Jau šiandien rinkoje yra nemažai naujų energetikos verslų, kurių pagrindas – naujausios skaitmeninės technologijos: didieji duomenys (angl. big data), daiktų internetas (angl. internet of things) ar dirbtinis intelektas.

Tokių technologijų įsigalėjimas transformuoja energetikos kompanijų santykį su klientu. Klientai jau patys gali ne tik įsigyti, bet ir gaminti bei parduoti elektros energiją. Todėl privatūs asmenys ir verslo organizacijos turi vis daugiau galimybių energetikoje dalyvauti tiesiogiai. Matant pavyzdžius kituose sektoriuose, auga klientų lūkesčiai gauti naujus produktus ir paslaugas, kuriomis naudotis būtų paprasta ir patogu. Todėl energetikos sektoriaus lyderės įvairiose šalyse vis daugiau dėmesio ir investicijų skiria inovacijoms, bendradarbiavimui su kitais sektoriais tam, kad galėtų gerinti klientų patirtį.

Norint tai įgyvendinti labai svarbios ne tik inovacijos pačioje įmonėje, tačiau ir naujų idėjų pritraukimas iš išorės. Todėl šiemet buvo įkurtas Inovacijų fondas, kuris rems į tvarią energetiką orientuotus naujus verslus. Tuo tarpu organizacijos viduje buvo pradėta skaitmenizacijos programa „LE 4.0”, kuria siekiama ne tik sukurti sąlygas modernių technologijų vystymui, bet ir atverti potencialą inovacijoms įmonės viduje.

Efektyvumas ir lankstumas privalomi

Vykstantys pokyčiai lemia poreikį iš vidaus keistis ir pačioms energetikos kompanijoms. Efektyvumas ir lankstumas tobulinant vidaus procesus tampa būtini, siekiant prisitaikyti prie kur kas sparčiau kintančios verslo aplinkos. Svarbius sprendimus dažnai tenka priimti „čia ir dabar“, nes prabangos svarstyti juos keletą metų tiesiog nebėra.

Todėl ir tolesniuose „Lietuvos energijos“ veiklos etapuose, įgyvendinant strategiją, svarbu nuosekliai eiti vertės grandinės išgryninimo kryptimi, atsisakyti veiklų ir išteklių, kurie skaido dėmesį ir mažina lankstumą. Vien šiemet įmonė žengė nemažai žingsnių šia linkme: sėkmingai vykdo nepagrindinių veiklų įmonių pardavimą, taip pat jau antrus metus rinkai siūlo įsigyti dalį grupei priklausančio nekilnojamojo turto.

Transformacijai reikia žinių ir kompetencijų

Vykstanti sektoriaus transformacija yra sudėtingas, iššūkių kupinas procesas. Tokiems pokyčiams įgyvendinti būtina sąlyga – stipri ir profesionali komanda. Tarp organizacijų tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse vyksta vis didesnė kova dėl talentų pritraukimo.

Juk šiandien vis dažniau ne organizacijos renkasi darbuotojus, bet pastarieji sprendžia, kur norėtų dirbti. Tarp pasirinkimo kriterijų vertinamas ne tik konkurencingas atlygis ar galimybė prisidėti prie įdomių projektų, tačiau ir organizacinė kultūra, vertybės.

Moderni bendrovės vadyba ir į ateitį nukreipti racionalūs sprendimai prisidės ne tik prie energetikos sektoriaus modernizavimo, bet ir Lietuvos energetinio saugumo užtikrinimo ir ekonominės gerovės kūrimo visiems.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
3.0000

Mečislavas Atroškevičius. Kaip Rytai ir Vakarai ir vėl Lietuvą dalijo (7)

Lietuvos valstybė pastatė savo verslininkus į vietą. Į tą vietą, kurioje, valstybės vyrų...

Aušra Bytautienė. Lietuvos visuomenė sensta, bet tikroji problema ne amžiuje, o mąstyme (6)

Europos Komisija ištransliavo iškalbingą žinutę Lietuvai – prognozuojama, jog 2050 m....

Martins Berzins. Atvirosios bankininkystės era: kas pasikeitė praėjus trims mėnesiams? (4)

Europos Sąjungos įvesta antroji mokėjimo paslaugų direktyva įpareigojo bankus suteikti...

Agnė Jonaitytė-Karalienė. Karjeros kraštutinumų spąstai: ar visada turime tik du pasirinkimus?

Kai kalbame apie svarbius karjeros pasirinkimus, atrodo, kad dažnai atsiduriame tokiose situacijose,...

Jolanta Blažytė. „Visokeriopo“ išsilavinimo spindesys ir skurdas (133)

Su kone populiariausiu Lietuvoje pastaraisiais metais tapusiu šūkiu „duokit pinigų “, prie...

Top naujienos

Praėjo 3 metai, kol Kornelija išdrįso pasakyti, kas su ja vyksta: simptomai tokie baisūs, kad gyvenimui vietos nebelieka (10)

Dvigubas gyvenimas: vienas – išoriniame pasaulyje, kitas – kai lieki vienas su savimi. Daugybė...

Staigmena Vilniaus vairuotojams: greičio matuokliai Vakariniame aplinkkelyje ėmė veikti kitaip (90)

Prie Vilniaus Vakarinio aplinkkelio eismo tvarkos įpratę vairuotojai sulaukė staigmenos. Trys...

Slaptos policijos operacijos užkulisiai – kaip buvo sulaikytas ginkluotas narkotikų prekeivis (74)

Ką jaučia pareigūnai, kurie privalo sulaikyti ginkluotą ir nelabai ką prarasti turintį...

Po įspūdingo mūšio Adomaitis priekaištavo LKL: suprantu, tai verslas, bet kur tada prioritetai (39)

Vilniaus „Rytas“ (4/5) antradienį vakare ne tik įveikė Bursos „Tofaš“ komandą (4/5),...

Lietuvą pasiekė šaltesni orai – saulė švies, bet nešildys (6)

Ankstų trečiadienio rytą bus ne tik slidu, bet ir šaltoka, daugelyje rajonų temperatūra sieks...

Už borto – Amsterdamo auksiniai berniukai ir Milano vilkai (1)

Praėjusiame sezone UEFA Čempionų lygos pusfinalį pasiekęs ir Europą atakuojančiu futbolu...

Giedrius Drukteinis

29 Volstryto maklerio taisyklės (1)

„Tas, kas žino, nesako. Tas, kas sako, nežino“, – mėgo kartoti ilgametis legendinio Volstryto...

Dėl vieno įspūdingiausių gamtos objektų skambina pavojaus varpais: vaizdas graudus (16)

Viktorijos krioklys , kur Pietų Afrikos Zambezės upė 100 metrų krinta žemyn į plyšį...

5 kavinių ir restoranų gudrybės, kurios kenkia mūsų organizmui (10)

Absoliutus sąžiningumas verslo pasaulyje – reiškinys retesnis, nei norėtųsi. Dauguma...