aA
Energetikoje, žvelgiant į ją globaliai, pastaruosius keletą metų vyksta fundamentalūs pokyčiai, kurie šį sektorių transformuoja iš pagrindų.
Darius Daubaras
Darius Daubaras
© Asmeninio archyvo nuotr.

Nuo elektromobilių revoliucijos ir išmaniųjų elektros tinklų iki „blockchain“ technologijų pritaikymo – jau dabar galima prognozuoti, kad per artimiausią dešimtmetį energetika pasikeis neatpažįstamai. Panašius pokyčius jau matėme kitose srityse, pavyzdžiui, telekomunikacijų sektoriuje, kurį pakeitė naujos technologijos ir internetas. Pokyčių energetikoje varomoji jėga taip pat bus technologinės inovacijos ir pasikeitę klientų lūkesčiai. Prie naujovių turės prisitaikyti ne tik privačios įmonės, bet ir didžiosios valstybės valdomos energetikos bendrovės. Ar Lietuvos energetikos sektorius yra pasirengęs šiai transformacijai?

Sparčiai vykstančius pokyčius telekomunikacijų, aukštųjų technologijų, energetikos ir kituose sektoriuose pastaruosius du dešimtmečius stebėjau dirbdamas ir konsultuodamas įvairias tarptautines kompanijas. Mačiau, kaip daugelis tų įmonių sėkmingai prisitaikė prie naujovių ir sustiprino savo konkurencinius pranašumus. Šiuo metu dirbdamas su didžiausia energetikos įmone pasaulyje „Saudi Aramco“ tiesiogiai prisidedu prie įmonės plėtros projektų, susijusių su atsinaujinančiais energetikos ištekliais. Tai suteikia man galimybę prisijungus prie „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybos pažvelgti į bendrovės veiklą iš šalies – ne tik lietuviškos, bet ir tarptautinės perspektyvos. Pasidalinsiu savo nuomone, kaip Lietuva atrodo pasaulinių energetikos sektoriaus pokyčių kontekste.

Žaidimo taisykles keičia atsinaujinanti energetika

Šių metų pavasarį Didžioji Britanija pranešė, kad pirmą kartą per 130 metų visą dieną šalyje elektros generacijai nebuvo panaudota anglis. Daugiau kaip prieš 100 metų ši valstybė viena pirmųjų pradėjo elektros energijos gamybą iš iškastinio kuro, tačiau šiandien anglimi varomas elektrines keičia vėjo jėgainių ir saulės kolektorių parkai. Šalia to itin svarbi ir šiuo metu vykstanti elektromobilių revoliucija. Tokios valstybės kaip jau minėta Didžioji Britanija ar Prancūzija neseniai pristatė planus iki 2040 metų atsisakyti iškastiniu kuru varomų automobilių ir pereiti prie elektromobilių naudojimo. Net ir Kinija šių metų rudenį paskelbė, kad planuoja uždrausti automobilius su vidaus degimo varikliais. Žinoma, atsinaujinantys energijos ištekliai kol kas dar nepakeitė vadinamos tradicinės generacijos, bet vykstantys pokyčiai yra itin reikšmingi ir jiems reikia ruoštis jau dabar.

Atsinaujinantys energijos ištekliai be papildomų subsidijų jau konkuruoja su iškastiniu kuru ne tik Europoje, tačiau ir kituose pasaulio regionuose. Tarptautinės energetikos agentūros (angl. International Energy Agency) prognozėmis, atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumai iki 2022 metų išaugs 43 proc. Net ir ilgą laiką iškastinį kurą naudojusios tokios šalys kaip Kinija, Artimųjų Rytų valstybės jau intensyviai investuoja į elektros generaciją iš atsinaujinančių energijos išteklių. Pastaruoju metu Artimųjų Rytų šalyse vykusių saulės kolektorių parkų aukcionų kainos buvo rekordiškai žemos (25–40 USD/MW). Tai įrodo, kad atsinaujinanti energetika įgauna vis didesnį konkurencinį pranašumą.

Šiandien vykstantys pokyčiai pasaulyje suteikia galimybes Lietuvai tapti pavyzdine švarios energetikos šalimi. „Lietuvos energija“ jau žengė šia kryptimi įsigijusi vėjo elektrinių parkus Lietuvoje ir Estijoje. Veiklos diversifikavimas turi ir toliau išlikti vienu iš pagrindinių „Lietuvos energijos“ strateginių prioritetų. Tam svarbi ne tik tolesnė plėtra Lietuvoje, stiprinant gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių portfelį, bet ir vietinės generacijos bei tvarios energetikos skatinimas, įgyvendinus kogeneracinių jėgainių projektus. Decentralizuota elektros energijos gamyba, augantis elektromobilių skaičius per ateinančius dešimt metų pareikalaus nemažų investicijų į infrastruktūros modernizavimą bei išmanaus tinklo (angl. smart grid) diegimą.

Skaitmenizacija keičia santykį su klientu

Kita tendencija, kuri nuo pamatų keičia energetikos verslą, yra visuotinė skaitmenizacija. Jau šiandien rinkoje yra nemažai naujų energetikos verslų, kurių pagrindas – naujausios skaitmeninės technologijos: didieji duomenys (angl. big data), daiktų internetas (angl. internet of things) ar dirbtinis intelektas.

Tokių technologijų įsigalėjimas transformuoja energetikos kompanijų santykį su klientu. Klientai jau patys gali ne tik įsigyti, bet ir gaminti bei parduoti elektros energiją. Todėl privatūs asmenys ir verslo organizacijos turi vis daugiau galimybių energetikoje dalyvauti tiesiogiai. Matant pavyzdžius kituose sektoriuose, auga klientų lūkesčiai gauti naujus produktus ir paslaugas, kuriomis naudotis būtų paprasta ir patogu. Todėl energetikos sektoriaus lyderės įvairiose šalyse vis daugiau dėmesio ir investicijų skiria inovacijoms, bendradarbiavimui su kitais sektoriais tam, kad galėtų gerinti klientų patirtį.

Norint tai įgyvendinti labai svarbios ne tik inovacijos pačioje įmonėje, tačiau ir naujų idėjų pritraukimas iš išorės. Todėl šiemet buvo įkurtas Inovacijų fondas, kuris rems į tvarią energetiką orientuotus naujus verslus. Tuo tarpu organizacijos viduje buvo pradėta skaitmenizacijos programa „LE 4.0”, kuria siekiama ne tik sukurti sąlygas modernių technologijų vystymui, bet ir atverti potencialą inovacijoms įmonės viduje.

Efektyvumas ir lankstumas privalomi

Vykstantys pokyčiai lemia poreikį iš vidaus keistis ir pačioms energetikos kompanijoms. Efektyvumas ir lankstumas tobulinant vidaus procesus tampa būtini, siekiant prisitaikyti prie kur kas sparčiau kintančios verslo aplinkos. Svarbius sprendimus dažnai tenka priimti „čia ir dabar“, nes prabangos svarstyti juos keletą metų tiesiog nebėra.

Todėl ir tolesniuose „Lietuvos energijos“ veiklos etapuose, įgyvendinant strategiją, svarbu nuosekliai eiti vertės grandinės išgryninimo kryptimi, atsisakyti veiklų ir išteklių, kurie skaido dėmesį ir mažina lankstumą. Vien šiemet įmonė žengė nemažai žingsnių šia linkme: sėkmingai vykdo nepagrindinių veiklų įmonių pardavimą, taip pat jau antrus metus rinkai siūlo įsigyti dalį grupei priklausančio nekilnojamojo turto.

Transformacijai reikia žinių ir kompetencijų

Vykstanti sektoriaus transformacija yra sudėtingas, iššūkių kupinas procesas. Tokiems pokyčiams įgyvendinti būtina sąlyga – stipri ir profesionali komanda. Tarp organizacijų tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse vyksta vis didesnė kova dėl talentų pritraukimo.

Juk šiandien vis dažniau ne organizacijos renkasi darbuotojus, bet pastarieji sprendžia, kur norėtų dirbti. Tarp pasirinkimo kriterijų vertinamas ne tik konkurencingas atlygis ar galimybė prisidėti prie įdomių projektų, tačiau ir organizacinė kultūra, vertybės.

Moderni bendrovės vadyba ir į ateitį nukreipti racionalūs sprendimai prisidės ne tik prie energetikos sektoriaus modernizavimo, bet ir Lietuvos energetinio saugumo užtikrinimo ir ekonominės gerovės kūrimo visiems.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
3.0000

Dalia Augaitė. Dar viena galimybė mažoms ir vidutinėms įmonėms – kodėl dabar ypač paranku žengti į kapitalo rinką?

Praėjusią savaitę Ekonomikos ir inovacijų ministerijos uždegta žalia šviesa priemonei...

Jurgita Navikienė. Komandiruotės užsienyje: sutaupyti mokesčiai ar galvos skausmas? (1)

Mūsų šaliai įstojus į Europos Sąjungą ir prasidėjus laisvam darbo jėgos judėjimui, vis...

Darius Imbrasas. Lietuvos ekonomikos plėtra tęsiasi

Lietuvos ekonomika nenustoja augti. Švelninamais karantino ribojimais pagrindinėse Lietuvos...

Indrė Genytė-Pikčienė. BVP šuolis – ne tik žemos palyginamosios bazės pasekmė

Statistikos departamento duomenimis, per trečiąjį ketvirtį Lietuvos BVP išaugo 0,4 proc., o...

Aurimas Stikliūnas. Aviacija pasirengusi kilti: kaip keliausime popandeminiu laikotarpiu? (3)

Nors aviacijos sektoriaus laukia nelengvas atsigavimas, tačiau optimizmo nestokojama: keleiviai...

Top naujienos

Lukašenka sulaukė paramos: migrantams į Lietuvą patekti jau padeda ir desantas iš Maskvos (295)

Ar norite nemokamai į Minską? Tokį pasiūlymą irakiečiams Baltarusijos sostinės oro uoste...

Prekybininkai apie valdžios planus į dideles parduotuves leisti tik su Galimybių pasu: kils riaušės, teks kviesti policiją (120)

Valdžiai paslapčia svarstant planą į parduotuves neįleisti nepasiskiepijusių ir galimybių paso...

Rusija pagrasino Estijai: sustokit (104)

Į Rusijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Estijos ambasadorius Margusas Laidre,...

Ministrės sprendimas leido pasieniečiams naudoti psichinę ir fizinę prievartą (185)

Pirmadienio vakarą vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės pasirašytas sprendimas leido...

COVID-19 kreivėje – nepalankūs poslinkiai: protrūkių skaičius išaugo beveik dvigubai

Koronavirusinės infekcijos ( COVID-19 ligos) protrūkių praėjusią savaitę fiksuota beveik...

Tadas Vidmantas kaltina Dulkį sužlugdžius kiną: tuoj nebebus kur parodyti filmų (88)

Režisierius, scenaristas Tadas Vidmantas socialiniame tinkle pasidalijo jautriu įrašu, kuriame...

Milda Matulaitytė-Feldhausen | D+

Lietuviai yra puikiausi veidmaniai: ašarotų senukų akių prireikia tik tada, kai prieš kažką „kovojame“ (3)

Taip, jūs teisingai skaitote – šiame straipsnyje bus visko, ką jūs taip dievinate: kenčiančių...

Liepą – nauji vėjai NT rinkoje, tačiau nerimą kelia įtakos būsto kainai turintis veiksnys (14)

Pastarąjį pusmetį NT rinka išgyveno tikrą aukso amžių. Tačiau jau birželio mėnesį butų...

Holivude su vyru dirbanti Ibelhauptaitė neslepia apmaudo: dėl vieno atsisakiusio skiepytis kolegos – šimtamilijoniniai nuostoliai (80)

Los Andžele kartu su vyru Dexteriu Fletcheriu filmavimo aikštelėje dirbanti režisierė Dalia...

Skandinavų mūšyje čempionai iš Tokijo išsiuntė būsimus lietuvių varžovus

Tokijo olimpinėse žaidynėse antradienį vyko vyrų rankinio turnyro ketvirtfinalių etapas. Jame...