aA
Kada paskutinį kartą klausėte radijo pasakos? Nevaikiškos. Apie šalį, kuri ne už jūrų marių, bet kurioje visi mes gyvename. Tad prieš pradedant skaityti, kviečiu pasiklausyti.
Dalius Misiūnas
Dalius Misiūnas
© Asmeninio albumo nuotr.

Įstrigę kažkur per vidurį

Turbūt kiekvienas šios pasakos motyvus esame girdėję. Naujas Ateities ekonomikos DNR planas Lietuvai, bene mažiausiai Europoje susitraukęs BVP, dar vienas laiptelis aukštyn inovacijų indekse, apie kurio egzistavimą prieš tai galbūt net nežinojome. Ir, žinoma, pinigų lietus – per pusantrų metų mūsų laukianti neregėta 6,5 mlrd. eurų injekcija.

Žiūrint iš trumpalaikės perspektyvos, krizė, apie kurią daugelis kalbėjo pavasarį, įveikta. Bet staiga drioksteli tokios „bombos“, kaip trečdalis mokinių, neišlaikiusių matematikos. Mokyklose trūksta 700 mokytojų, kas dešimta mokykla neturi mokyklos direktoriaus, vidutinis mokytojų amžius – daugiau nei penkiasdešimt metų. Čia ilgalaikė perspektyva ir, deja, tikroji krizė.

Teoriškai mes galime gyventi kaip pasakoje, laistomi pinigų lietaus. O praktiškai esame įstrigę gerai žinomoje būsenoje „norėjome kaip geriau, o gavosi kaip visada...“. Kad ir kaip save motyvuojame įvairių indeksų gerėjimu, per pasaulį nuskambėjusiomis reklamomis ar tuo, kad pagaminsime dar daugiau baldų „ikėjai“, daugelis jaučiame, kad esame įstrigę kažkur per vidurį. Kiekviena estų sėkmė pykdo, skandinaviški bankai jau nebe mieli, o valdžia ir vėl neturi plano, kaip pasiekti proveržį.

Trumpalaikio požiūrio spąstai

Kodėl netgi suprasdami, kad turime siekti aukštesnio lygio, vis dar koncentruojamės į tai, ką darėme iki šiol? Kodėl trumpalaikės naudos vaikymasis vis pakiša koją?

Nes žmogus natūraliai geriau jaučiasi ten, kur jam viskas žinoma, tai yra savo komforto zonoje. Rizika daugeliui mūsų kelia stresą, o potencialios klaidos baimė tiesiog žlugdo kūrybiškumą ir norą eksperimentuoti. Dar mokykloje išmokstame visuomet ieškoti teisingo atsakymo, o kūrybiškumas siejamas su menu nei verslu.

Iš tiesų trumpalaikio-ilgalaikio požiūrio balansas yra viena didžiausių „paslapčių“ ne tik politikoje, bet ir ekonomikoje bei versle. Tačiau nenorėdami eksperimentuoti kurdami savo pačių ateitį, negalime tikėtis ir tikrų pokyčių. Be to, vis dar esame įsitikinę, kad už valstybę atsako valdžia (nes tam ji ir yra), o tai tikrai nepadidina proveržio tikimybės.

Tikrasis pokyčių variklis – verslas

Ir vis dėlto, pasaulis keičiasi. Matome vis daugiau įmonių, kurioms investicijos į tai, kas nauja, nežinoma, rizikinga ir nežinia kada atsipirks, tampa nauja realybe. Juk visi žinome tą vaikiną, kuris sudėjo šimtus milijonų į „SpaceX“. Ir ne tik žinome, bet ir tikime juo, kosmine kaina pirkdami „Tesla“ akcijas ir laukdami dar didesnės grąžos.

Klientai, darbuotojai ir visuomenė vis daugiau tvarios ateities ekonomikos lūkesčių sieja su verslu. Dar pernai JAV verslo lyderių asociacija „Business Roundtable“ suformulavo naują verslo tikslo apibrėžimą – ne vien siekti pelno, bet atsižvelgti į visų suinteresuotų šalių interesus ir prisidėti prie visuomenės socialinės gerovės kūrimo (angl. shared value). Ir tam yra pagrindo.

Juk verslas, pagal apibrėžimą, skirtingai nuo valdžios, gali ne tik išleisti pinigus, bet moka juos investuoti taip, kad šie neštų grąžą. Globaliai besikeičiantis požiūris į verslo misiją, vertybes ir tvarumą neaplenks ir Lietuvos. Būtent verslas ir bus didžiųjų pokyčių variklis.

Investicija į mūsų visų ateitį

Nuo ko pradėti pokyčius? Nežinau, kaip jums, bet man visa ko pagrindas yra švietimas: darželis, mokykla, universitetas, mokymasis visą gyvenimą.

Negalime sakyti, kad valstybė neinvestuoja į švietimą – štai Valstybės kontrolės duomenys rodo, kad praėjusiais metais švietimui skiriamas finansavimas išaugo 114 mln. eurų. Visgi, nepaisant rekordinių sumų, tikrojo proveržio nėra, o ugdymo kokybės pažanga – menka. Panašu, kad valdžios išlaidos nebūtinai virstant investicijomis, ir kad mes vėl galime likti prie suskilusios geldos.

Ką šioje situacijoje galėtų padaryti verslas? Lietuvoje jau turime pavyzdžių, kaip sėkmingi verslininkai pastato muziejus ar bažnyčias, susitelkiame ir surenkame įspūdingas sumas gydytojams, kovojantiems su krize.

Galbūt atėjo laikas pagalvoti apie mokyklas ir mokytojus, kurie jau šiandien kovoja su skaudžiausia mūsų šalies ateities krize? Tiesa, nereikia pulti statyti pastatų, pirkti išmanių lentų ar organizuoti renginių. Svarbiausias mokyklos turtas ir didžiausias skaudulys yra žmonės – mokytojai, direktoriai, pavaduotojai – ir būtent į juos reikia investuoti.
Aukščiausios kokybės išsilavinimas pedagogams, pilnas etatas kiekvienam mokytojui, užpildytas 700 mokytojų trūkumas, būsto paskolos (o gal net ir būstas) direktoriams, atnaujinta matematikos programa ar korepetitoriai mokyklose, o ne namuose, turės kur kas didesnį poveikį nei suremontuota klasė. Neabejoju, kad žmonių pasitenkinimas, motyvacija ir įsitraukimas gali padaryti stebuklus.

Pažangiame pasaulyje pažangus verslas investuoja į švietimą. Gal atėjo laikas ir mums?

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
4.6364

Inga Balnanosienė. Kiek Lietuvai kainuotų antras karantinas? (5)

Sparčiai daugėjant naujų COVID-19 atvejų neišvengiamai teks imtis vis griežtesnių...

Elena Leontjeva. Marš-Stot-Dešinėn (5)

Politinis ateities Lietuvos žemėlapis nupieštas – pačių rinkėjų. Didžioji dalis...

Andrius Stankūnas. Kokį finansinį pasiūlymą pasirinksite – geriausią ar tinkamiausią?

Gal nuskambės šabloniškai, bet neturėtų stebinti, kad bankų ar kitų finansinių paslaugų...

Vilius Juzikis. Ar Baltijos šalių įmonės skiria pakankamai dėmesio finansinių rizikų mažinimui?

Šiuo metu vyraujanti nežinomybė dėl COVID-19 pandemijos poveikio pasaulio ekonomikai ir...

Karolis Pauliukėnas. Vartotojai nuspręs, ar elektros rinkos liberalizavimas bus realus (8)

Šiemet pavasarį Seimas priėmė Elektros energetikos įstatymo pataisas, kuriomis nuo kitų metų...

Top naujienos

Nausėda linki sėkmės Šimonytei premjerės poste: išsakė kriterijus, kuriuos kels ministrams pildoma: susitikimuose jau buvo minima viena kita pavardėType a message (13)

Prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo su politinių partijų lyderiais palinkėjo Ingridai...

Naujas rekordas – 766 nauji koronaviruso atvejai: iš jų neištirti net 468 atvejai, mirusieji – jaunesnės amžiaus grupės masiniai protrūkiai gydymo įstaigose (478)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ( NVSC ) spalio 26 d. 12 val. duomenimis, per vakar dieną...

Naujos sudėties Seimas – kas valdys Lietuvą ateinančius ketverius metus naujokai skaičiuojami dešimtimis (210)

Sekmadienio naktį paaiškėjo, kokios sudėties naująjį Seimą turės Lietuva. Rinkimus...

Patikrino Vilniaus barus: vienam gresia bauda iki 6000 eurų

Laikantis prieš savaitę Vilniaus miesto savivaldybės ir maitinimo įstaigų asociacijų suderėto...

Andriulis: nesileisiu toliau žeminamas Gabrieliaus giminaičių (363)

Gabrieliaus Landsbergio svainis Liudvikas Andriulis savo socialinio tinklo paskyroje pasveikino...

Pirmoji laimėjusių konservatorių žinia: koronaviruso pandemijos valdymas bus keičiamas (623)

Rinkimus laimėję konservatoriai jau vardija pirmuosius darbus, kurių imsis suformavę Vyriausybę....

Tiesioginė transliacija / Tiesiogiai – iš Prezidentūros: partijų atstovai susitinka su Nausėda (5)

Nuo 10 valandos partijų atstovai susitinka su Prezidentu Gitanu Nausėda. Po susitikimų partijų...

Įtampa auga: po Erdogano komentarų Prancūzija atšaukia ambasadorių (36)

Prancūzija atšaukia savo ambasadorių Turkijoje, po to, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas...

Grybauskaitė: „valstiečius“ sutraiškė antroji koronaviruso banga iš Nausėdos nepagrįstų norų nesitiki (306)

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad „valstiečiai“ Seimo rinkimus...

Su šiais politikais teks atsisveikinti – kam Seimo durys užsiveria (476)

Sekmadienio naktį paaiškėjo, kokios sudėties parlamentas dirbs artimiausius ketverius metus. Ne...

|Maža didelių žinių kaina