aA
Lietuvių kalba mūsų krašte puoselėjama baime ir draudimais. Tokia mintis vėl aplankė praėjusį penktadienį, vasario 7 d., kai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė įstatymų pataisoms, kuriomis siūloma, kad įmonėms būtų leidžiama registruoti pavadinimus ne lietuvių kalba.
Daina Kleponė
Daina Kleponė
© Asmeninio albumo nuotr.

Šiandien Seimas ir lietuvių kalbos institucijos Lietuvoje galvoja, kad mūsų verslo įmonėms yra nepajėgios pačios nuspręsti, kokie gali būti jų pavadinimai. Šiose institucijose susibūrę ekspertai yra įsitikinę, kad verslo paskirtis – ne kelti Lietuvos gerovę, o ją griauti, taip pat ir naikinti lietuvių kalbą.

Tik taip galima interpretuoti faktus, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija galimybę įmonėms sudaryti pavadinimus užsienio kalba lotyniškais rašmenimis vadina grėsme, o Seimo nariai jau antrą kartą per pusantrų metų nepritaria teisės aktų pakeitimams, kurie įteisintų „q“, „w“ ar „x“ raides juridinių asmenų pavadinimuose.

Vienas keisčiausių girdėtų argumentų prieš dabar galiojančių teisės aktų pakeitimus – į gatvę išėję žmones gali patirti neigiamas emocijas, pamatę užsienietiškus pavadinimus. Toks mąstymas tik demonstruoja verslo abėcėlės neišmanymą ir įsigalėjusį pagonišką mentalitetą. Juk savo klientą auginantis verslas pirmiausia pavadinimą jam ir skiria: ne įstatymų leidėjams, kalbos inspektoriams, o vartotojui, perkančiam prekes ir vartojančiam paslaugas.

Kažin kodėl šie visi psichologijos žinovai negalvoja apie 5 tūkst. eksportuotojų ir 500 startuolių jausmus? Kodėl nerūpi, ką tarp absurdiškų pavadinimo reikalavimų laviruodamos pergyvena mūsų pramonės pažibos – lazerių, gyvybės mokslų įmonės, kurios daugiau nei 90 proc. pagamintos produkcijos eksportuoja ir savo išradimais, technologiniais sprendimais garsina Lietuvos vardą, taip stiprindamos pasididžiavimo jausmą savo valstybe?

Pernai užsienio rinkose verslas pardavė lietuviškos kilmės prekių už 13,4 mlrd. eurų, o „Doing Business“ reitinge, vertinančiame verslo aplinką, pakilome į 14 vietą. Tai kodėl paliekamos dirbtinės kliūtys, kuriamos papildomos procedūras verslui, nuo kurio gerovės priklauso ir mūsų visų gerovė? Emocinį poveikį mūsų įstatymų leidėjai linkę greitai išmatuoti, tačiau kalbai pasisukus apie perteklinius reikalavimus nutylama.

Vienas keisčiausių girdėtų argumentų prieš dabar galiojančių teisės aktų pakeitimus – į gatvę išėję žmones gali patirti neigiamas emocijas, pamatę užsienietiškus pavadinimus.
Daina Kleponė

Toks įmonės pavadinimo registravimas, koks yra dabar, atgraso, nes reikalauja papildomų finansinių ir laiko resursų. Kaip valstybė, Lietuva rizikuoja prarasti lietuviško kapitalo investicijas – pasitaiko atvejų, kai įmonė verslą registruoja užsienyje, o tada su savo norimu pavadinimu įkuria filialą Lietuvoje.

Papildomų išlaidų patiria tos įmonės, kurios pavadinimo registracijos procesą patiki tarpininkams, žadantiems patikimą būdą verslo steigimui nelietuvišku pavadinimu bet kuria juridine forma. Kol Lietuvos notarų rūmai apsižiūrėjo, analogiška pavadinimo registravimo pagalba buvo ir vienas iš notarų pajamų šaltinių. Ką ir kalbėti apie tai, kiek pastangų kainuoja įtikinti užsienio partnerį dėl verslo patikimumo, kai ta vaizdinga lietuviška frazė užsieniečiui nei suprantama, nei ištariama.

Net ir šiuo klausimu esame paskutinieji pagonys Europoje. Praktiškai visos Europos Sąjungos šalys nedaro jokių dirbtinių apribojimų juridinių asmenų pavadinimams. Kalbą puoselėjančių prancūzų teisėje nėra jokių specifinių taisyklių, taikomų renkantis įmonės pavadinimą. Belgai, olandai, švedai, austrai, čekai, danai, italai įmonėms leidžia pavadinimus rinkti laisvai, netgi užsienio kalba.

Visur kur mus lenkiantys estai ir čia pirmauja, suteikdami galimybę įmonės pavadinimą sudaryti iš estų, lotynų abėcėlių. Latviai irgi tam neprieštarauja, jei užsienietiškas pavadinimas užrašomas naudojant latvių ar lotynų abėcėles. Lenkijoje irgi nėra įtvirtinto draudimo įmonių pavadinimuose naudoti užsienio kalbą.

Prireikė dviejų dešimtmečių, kad būtų panaikintas Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas, kuris, paradoksalu, praplėtė ne vieno stropaus mokinio žodyną netaisyklingais žodžiais. Esame demokratinė valstybė, puoselėjanti savarankiško piliečio vaizdinį. Tad gal ir pasistenkime, kad kalbos politika būtų ne suvaržymų įrankis, o atlieptų bendruomenės, šiuo atveju verslo, poreikius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(16 žmonių įvertino)
3.0000

Marius Dubnikovas. Akcizų mažinimas smulkiesiems aludariams gali iškreipti alaus rinką (2)

Alkoholio rinkoje vyksta persiskirstymas – reikšmingai auga įvairių rūšių vyno bei degtinės...

Elena Leontjeva. Pinigų prispausdinti valstybė gali, tačiau žmonių – ne (17)

Valstybių atsakas į pandemiją, spausdinant pinigus, sujaukė įprastus santykius ekonomikoje....

Erik Murin. Kodėl Lietuvoje tiek mažai turinio „Netflix“? Paklauskite „Google“ (6)

„Netflix“ yra vienas, bet ar kada pastebėjote, kad skirtingose šalyse ši platforma rodo...

Živilė Kriščiūnė. Reguliavimo problemų kamštis – kaip jį ištraukti? (5)

Informacija apie verslo reguliavimo ydas – lyg po devyniais užraktais. Ji pernelyg dažnai...

Matas Mačiulaitis. Lietuvos startuolių ekosistema jungia dar aukštesnį bėgį

Šie metai Baltijos šalių startuoliams – išties išskirtiniai. Ne tik pritrauktos didžiulės...

Top naujienos

Kraupioje avarijoje vaikų netekę tėvai sugebėjo atleisti BMW vairuotojui: jie buvo geriausi draugai (64)

Per tragišką avariją du savo geriausius draugus pražudęs 23 metų vilnietis Mantas Kildišius...

Užsienyje bijo lietuvių: matydami, kiek pas mus sergančių ir antivakserių – liepia tirtis papildomai (874)

Iš stipriai sergančios Lietuvos žmonės plūsta žiemoti į saulėtą ir mažai koronaviruso...

Po rekordinių viruso skaičių svarsto, ką daryti su kitais ligoniais: pagalbos gali tekti vykti ir į kitą miestą

Dėl kovidinių pacientų kemšantis ligoninėms, svarstoma, kaip išlaikyti pagalbą ir kitomis...

Po audringų orų paskutinė spalio savaitė tikrai nenuvils

Po agresyvaus ciklono daug kur kėlusio audras, perkūnijas ir itin smarkias liūtis Žemaitijoje,...

Klaipėdos rajono meras grąžintas iš Rusijos: papasakojo, kas atsitiko skelbiamos visų sulaikytųjų tapatybės (359)

„Esu geras žvejys, bet, pasirodo, orientacininkas ne koks. Turbūt jau girdėjote apie šiandien...

Intriga baigėsi: Kelmėje rinkimus laimėjo Petkevičius, Trakuose Šatevičius įveikė Narkevič (140)

Kelmės rajono mero rinkimus sekmadienį antrame ture užtikrintai laimėjo savarankiškai...

Verslo „liudytojas“ per mėnesį sumoka apie 10 eurų, kai darbuotojas – 260 eurų: ar kiti metai gali būti paskutiniai? (170)

Vienas verslo liudijimo turėtojas per mėnesį vidutiniškai sumoka apie 10 eurų gyventojo pajamų...

Projektas „Kaukės“ įgauna pagreitį: po Šuns kostiumu slėpėsi garsus aktorius (16)

„Visus išdūrė ! Visus išdūrė!” – sekmadienio vakarą šaukė žiūrimiausio LNK...

Po provokuojančių nuogybių ant podiumo – ekstravagantiškų mados stebėtojų pasirodymas užkulisiuose (13)

Štai nugriaudėjo dar viena „ Mados infekcija “. Naujininkų simboliu tapusiame pastate,...

Pabandžiusi dominuoti moteris nudegė: kai taip elgiesi su vyrais, sulauki netikėto rezultato (17)

Mano fantazija yra ne būti valdomai, o pačiai valdyti. Pavyzdžiui, man patiktų važinėtis...