aA
Lietuvių kalba mūsų krašte puoselėjama baime ir draudimais. Tokia mintis vėl aplankė praėjusį penktadienį, vasario 7 d., kai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė įstatymų pataisoms, kuriomis siūloma, kad įmonėms būtų leidžiama registruoti pavadinimus ne lietuvių kalba.
Daina Kleponė
© Asmeninio albumo nuotr.

Šiandien Seimas ir lietuvių kalbos institucijos Lietuvoje galvoja, kad mūsų verslo įmonėms yra nepajėgios pačios nuspręsti, kokie gali būti jų pavadinimai. Šiose institucijose susibūrę ekspertai yra įsitikinę, kad verslo paskirtis – ne kelti Lietuvos gerovę, o ją griauti, taip pat ir naikinti lietuvių kalbą.

Tik taip galima interpretuoti faktus, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija galimybę įmonėms sudaryti pavadinimus užsienio kalba lotyniškais rašmenimis vadina grėsme, o Seimo nariai jau antrą kartą per pusantrų metų nepritaria teisės aktų pakeitimams, kurie įteisintų „q“, „w“ ar „x“ raides juridinių asmenų pavadinimuose.

Vienas keisčiausių girdėtų argumentų prieš dabar galiojančių teisės aktų pakeitimus – į gatvę išėję žmones gali patirti neigiamas emocijas, pamatę užsienietiškus pavadinimus. Toks mąstymas tik demonstruoja verslo abėcėlės neišmanymą ir įsigalėjusį pagonišką mentalitetą. Juk savo klientą auginantis verslas pirmiausia pavadinimą jam ir skiria: ne įstatymų leidėjams, kalbos inspektoriams, o vartotojui, perkančiam prekes ir vartojančiam paslaugas.

Kažin kodėl šie visi psichologijos žinovai negalvoja apie 5 tūkst. eksportuotojų ir 500 startuolių jausmus? Kodėl nerūpi, ką tarp absurdiškų pavadinimo reikalavimų laviruodamos pergyvena mūsų pramonės pažibos – lazerių, gyvybės mokslų įmonės, kurios daugiau nei 90 proc. pagamintos produkcijos eksportuoja ir savo išradimais, technologiniais sprendimais garsina Lietuvos vardą, taip stiprindamos pasididžiavimo jausmą savo valstybe?

Pernai užsienio rinkose verslas pardavė lietuviškos kilmės prekių už 13,4 mlrd. eurų, o „Doing Business“ reitinge, vertinančiame verslo aplinką, pakilome į 14 vietą. Tai kodėl paliekamos dirbtinės kliūtys, kuriamos papildomos procedūras verslui, nuo kurio gerovės priklauso ir mūsų visų gerovė? Emocinį poveikį mūsų įstatymų leidėjai linkę greitai išmatuoti, tačiau kalbai pasisukus apie perteklinius reikalavimus nutylama.

Vienas keisčiausių girdėtų argumentų prieš dabar galiojančių teisės aktų pakeitimus – į gatvę išėję žmones gali patirti neigiamas emocijas, pamatę užsienietiškus pavadinimus.
Daina Kleponė

Toks įmonės pavadinimo registravimas, koks yra dabar, atgraso, nes reikalauja papildomų finansinių ir laiko resursų. Kaip valstybė, Lietuva rizikuoja prarasti lietuviško kapitalo investicijas – pasitaiko atvejų, kai įmonė verslą registruoja užsienyje, o tada su savo norimu pavadinimu įkuria filialą Lietuvoje.

Papildomų išlaidų patiria tos įmonės, kurios pavadinimo registracijos procesą patiki tarpininkams, žadantiems patikimą būdą verslo steigimui nelietuvišku pavadinimu bet kuria juridine forma. Kol Lietuvos notarų rūmai apsižiūrėjo, analogiška pavadinimo registravimo pagalba buvo ir vienas iš notarų pajamų šaltinių. Ką ir kalbėti apie tai, kiek pastangų kainuoja įtikinti užsienio partnerį dėl verslo patikimumo, kai ta vaizdinga lietuviška frazė užsieniečiui nei suprantama, nei ištariama.

Net ir šiuo klausimu esame paskutinieji pagonys Europoje. Praktiškai visos Europos Sąjungos šalys nedaro jokių dirbtinių apribojimų juridinių asmenų pavadinimams. Kalbą puoselėjančių prancūzų teisėje nėra jokių specifinių taisyklių, taikomų renkantis įmonės pavadinimą. Belgai, olandai, švedai, austrai, čekai, danai, italai įmonėms leidžia pavadinimus rinkti laisvai, netgi užsienio kalba.

Visur kur mus lenkiantys estai ir čia pirmauja, suteikdami galimybę įmonės pavadinimą sudaryti iš estų, lotynų abėcėlių. Latviai irgi tam neprieštarauja, jei užsienietiškas pavadinimas užrašomas naudojant latvių ar lotynų abėcėles. Lenkijoje irgi nėra įtvirtinto draudimo įmonių pavadinimuose naudoti užsienio kalbą.

Prireikė dviejų dešimtmečių, kad būtų panaikintas Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas, kuris, paradoksalu, praplėtė ne vieno stropaus mokinio žodyną netaisyklingais žodžiais. Esame demokratinė valstybė, puoselėjanti savarankiško piliečio vaizdinį. Tad gal ir pasistenkime, kad kalbos politika būtų ne suvaržymų įrankis, o atlieptų bendruomenės, šiuo atveju verslo, poreikius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(16 žmonių įvertino)
3.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Tadas Povilauskas. Kam buvo naudinga mažų palūkanų normų aplinka

Europos Centriniam Bankui ( ECB ) sumažinus bazinę palūkanų normą iki nulio ir 2015 metais...

Vaidotas Tuzikas. Kodėl pensininkai skursta, o lovos ligoninėse tuščios? (9)

Lietuvos valdžios sektoriaus finansavimas – vienas kukliausių Europos Sąjungoje (ES). Tačiau,...

Tomas Mieliauskas. IT klausimų įtraukimas į įmonių vadovybės darbotvarkę: šiuolaikiškos įmonės strateginis imperatyvas

Kas jūsų įmonėje yra atsakingas už informacinių technologijų diegimą, vystymą bei rezultatus?...

Ivanas Naumenko. Internetinės prekybos ateitis: kada automobilį ir butą pirksime taip lengvai kaip batus? (3)

Pagrindinis klausimas, į kurį visais laikais atsakyti siekia verslas – kas bus po 10 ar 20 metų?...

Vaidas Žagūnis. Klausimai, į kuriuos teks atsakyti perkant pirmąjį būstą (4)

Ekonomikos analitikai prognozuoja ateinančių poros metų scenarijus, kurie padeda verslui ir...

Top naujienos

Lietuvos europarlamentarai praleido itin svarbų balsavimą: Lietuvai tai gali kainuoti milijardus Guoga: ištiktų minikrizė (78)

Europos Parlamente kelią skinasi Mobilumo paketas , kuris gali ženkliai pakenkti Lietuvos...

Vaitkus teigia sulaukęs ne vieno darbo pasiūlymo (3)

Pirmadienį iš Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovo posto atleistas Arvydas Vaitkus sako...

EP nusprendė: laikrodžių sukioti nebereikės (6)

Europos Parlamentas pritarė siūlymui liautis Europos Sąjungoje privalomai sukioti laikrodžius,...

Staiga subjurusios oro sąlygos jau pareikalavo aukų: avarijoje prie Tauragės žuvo žmogus sniegas – jau ir Kaune; papildyta 14.20 (53)

Bendrasis pagalbos centras informavo, kad Tauragėje, važiuojant Kryžkalnio link, nuo kelio...

Apeliacinis teismas paskelbė sprendimą dėl mergaitės įvaikinimo į Naująją Zelandiją (31)

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį paskelbė sprendimą didelio atgarsio sulaukusioje byloje...

Masinė avarija Vilniuje: pranešama apie susidariusias spūstis (1)

Antradienį Vilniuje, Ozo gatvėje, susidūrė keturios transporto priemonės, jos užtvėrė dvi...

Priimtas sprendimas, pakeisiantis internetą (15)

Europos Parlamentas antradienį pritarė prieštaringai vertinamai autorių teisių reformai, kurią...

Varanauskienė laimėjo konkursą į „Sodros” direktoriaus pareigas (25)

Konkursą eiti „Sodros” direktoriaus pareigas laimėjo Julita Varanauskienė . Ji šiuo metu...

Rokas Masiulis apie Vaitkaus atleidimą: čia kito varianto negalėjo būti (150)

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis jam išsakomus priekaištus dėl darbo sieja su Arvydo Vaitkaus...

Maisto ekspertė paaiškino, kur laikyti daržoves – šaldytuve, ant stalo ar rūsyje?

Kad daržovės yra nepamainomas sveikatos šaltinis, niekas nepaneigs. Moksliškai įrodyta, jog...