aA
Lietuvių kalba mūsų krašte puoselėjama baime ir draudimais. Tokia mintis vėl aplankė praėjusį penktadienį, vasario 7 d., kai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė įstatymų pataisoms, kuriomis siūloma, kad įmonėms būtų leidžiama registruoti pavadinimus ne lietuvių kalba.
Daina Kleponė
Daina Kleponė
© Asmeninio albumo nuotr.

Šiandien Seimas ir lietuvių kalbos institucijos Lietuvoje galvoja, kad mūsų verslo įmonėms yra nepajėgios pačios nuspręsti, kokie gali būti jų pavadinimai. Šiose institucijose susibūrę ekspertai yra įsitikinę, kad verslo paskirtis – ne kelti Lietuvos gerovę, o ją griauti, taip pat ir naikinti lietuvių kalbą.

Tik taip galima interpretuoti faktus, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija galimybę įmonėms sudaryti pavadinimus užsienio kalba lotyniškais rašmenimis vadina grėsme, o Seimo nariai jau antrą kartą per pusantrų metų nepritaria teisės aktų pakeitimams, kurie įteisintų „q“, „w“ ar „x“ raides juridinių asmenų pavadinimuose.

Vienas keisčiausių girdėtų argumentų prieš dabar galiojančių teisės aktų pakeitimus – į gatvę išėję žmones gali patirti neigiamas emocijas, pamatę užsienietiškus pavadinimus. Toks mąstymas tik demonstruoja verslo abėcėlės neišmanymą ir įsigalėjusį pagonišką mentalitetą. Juk savo klientą auginantis verslas pirmiausia pavadinimą jam ir skiria: ne įstatymų leidėjams, kalbos inspektoriams, o vartotojui, perkančiam prekes ir vartojančiam paslaugas.

Kažin kodėl šie visi psichologijos žinovai negalvoja apie 5 tūkst. eksportuotojų ir 500 startuolių jausmus? Kodėl nerūpi, ką tarp absurdiškų pavadinimo reikalavimų laviruodamos pergyvena mūsų pramonės pažibos – lazerių, gyvybės mokslų įmonės, kurios daugiau nei 90 proc. pagamintos produkcijos eksportuoja ir savo išradimais, technologiniais sprendimais garsina Lietuvos vardą, taip stiprindamos pasididžiavimo jausmą savo valstybe?

Pernai užsienio rinkose verslas pardavė lietuviškos kilmės prekių už 13,4 mlrd. eurų, o „Doing Business“ reitinge, vertinančiame verslo aplinką, pakilome į 14 vietą. Tai kodėl paliekamos dirbtinės kliūtys, kuriamos papildomos procedūras verslui, nuo kurio gerovės priklauso ir mūsų visų gerovė? Emocinį poveikį mūsų įstatymų leidėjai linkę greitai išmatuoti, tačiau kalbai pasisukus apie perteklinius reikalavimus nutylama.

Vienas keisčiausių girdėtų argumentų prieš dabar galiojančių teisės aktų pakeitimus – į gatvę išėję žmones gali patirti neigiamas emocijas, pamatę užsienietiškus pavadinimus.
Daina Kleponė

Toks įmonės pavadinimo registravimas, koks yra dabar, atgraso, nes reikalauja papildomų finansinių ir laiko resursų. Kaip valstybė, Lietuva rizikuoja prarasti lietuviško kapitalo investicijas – pasitaiko atvejų, kai įmonė verslą registruoja užsienyje, o tada su savo norimu pavadinimu įkuria filialą Lietuvoje.

Papildomų išlaidų patiria tos įmonės, kurios pavadinimo registracijos procesą patiki tarpininkams, žadantiems patikimą būdą verslo steigimui nelietuvišku pavadinimu bet kuria juridine forma. Kol Lietuvos notarų rūmai apsižiūrėjo, analogiška pavadinimo registravimo pagalba buvo ir vienas iš notarų pajamų šaltinių. Ką ir kalbėti apie tai, kiek pastangų kainuoja įtikinti užsienio partnerį dėl verslo patikimumo, kai ta vaizdinga lietuviška frazė užsieniečiui nei suprantama, nei ištariama.

Net ir šiuo klausimu esame paskutinieji pagonys Europoje. Praktiškai visos Europos Sąjungos šalys nedaro jokių dirbtinių apribojimų juridinių asmenų pavadinimams. Kalbą puoselėjančių prancūzų teisėje nėra jokių specifinių taisyklių, taikomų renkantis įmonės pavadinimą. Belgai, olandai, švedai, austrai, čekai, danai, italai įmonėms leidžia pavadinimus rinkti laisvai, netgi užsienio kalba.

Visur kur mus lenkiantys estai ir čia pirmauja, suteikdami galimybę įmonės pavadinimą sudaryti iš estų, lotynų abėcėlių. Latviai irgi tam neprieštarauja, jei užsienietiškas pavadinimas užrašomas naudojant latvių ar lotynų abėcėles. Lenkijoje irgi nėra įtvirtinto draudimo įmonių pavadinimuose naudoti užsienio kalbą.

Prireikė dviejų dešimtmečių, kad būtų panaikintas Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas, kuris, paradoksalu, praplėtė ne vieno stropaus mokinio žodyną netaisyklingais žodžiais. Esame demokratinė valstybė, puoselėjanti savarankiško piliečio vaizdinį. Tad gal ir pasistenkime, kad kalbos politika būtų ne suvaržymų įrankis, o atlieptų bendruomenės, šiuo atveju verslo, poreikius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(16 žmonių įvertino)
3.0000

Matas Motiekaitis. Patarimai smulkiajam verslui: kur ieškoti pagalbos pandemijos metu? (3)

Koronaviruso pandemijai nesitraukiant, šalyje veikiančios verslo įmonės savo veikloje susiduria su...

Iveta Pigagienė. Svarbiausi klausimai, kuriuos verta užduoti prieš draudžiantis (1)

Teisūs tie, kurie sako, kad gyvybės draudimo jiems nereikia. Iš tiesų, tai paslauga, kurią...

Ilja Laursas. Antroji COVID-19 banga – ką ji reiškia verslui ir investuotojams? (4)

Akivaizdu, kad dabar gyvename antros krizės bangos scenarijumi. Ekonomistai teigia, kad...

Virgaudas Puodžiukas. Ko lietuviai galėtų pasimokyti iš lenkų statant „Via Baltica“? (3)

Jau po poros metų į Vakarų Europą vyksiantys lietuviai kelionės tikslą pasieks ne tik...

Jurgita Navikienė. Šešėlinio verslo dienos suskaičiuotos – odontologai, autoservisai po didinamuoju stiklu: kas kitas? (23)

Apie šešėlinį verslą kalbame nuolat, tačiau dėl to šešėlis šalyje nemažėja. Tikriausiai...

Top naujienos

Neregėtas pasityčiojimas: tai, ką žinomas verslininkas padarė su medžiais, privertė aikčioti net patyrusius pareigūnus (599)

Gavo leidimus pagenėti medžius, bet paliko tik stuobrius. Tokia situacija susiklostė Lietuvoje...

Daliai žinomų parduotuvių COVID-19 pakabino spyną visam laikui: eisime į kitokius prekybos centrus (79)

Pandemija volu pervažiavo per prekybos centrus: dalis prekybininkų iki šiol skaičiuoja praradimus...

Stebėkite tiesiogiai: Šapoka Seimui teikia deficitinį 2021 metų biudžetą (4)

Antradienį Seimo posėdyje finansų ministras Vilius Šapoka pateikia kitų metų valstybės...

Didžiausias pasaulyje atliktas tyrimas parodė, kas yra tikrieji koronaviruso „superplatintojai“ (99)

Naujo tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau nei pusė milijono naujuoju koronavirusu SARS-CoV-2...

Cichanouskaja kreipėsi į jėgos struktūrų darbuotojus: liko penkios dienos (38)

Aliaksandro Lukašenkos varžovė prezidento rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja jėgos struktūrų...

Penki Lietuvos dvarai, kuriuos verta pamatyti rudenį: kitu metų laiku tokio grožio tikrai nerasite (34)

Išsiilgusiems istorinių vaizdų – derėtų prisiminti rudenėjančios gamtos apsuptus dvarus....

Dailius Dargis keliauja į Patreoną ir Delfi plius: kurs dokumentiką apie Lietuvos kriminalinį pasaulį

Kriminalinių knygų autorius Dailus Dargis imasi dokumentinių vaizdo pasakojimų apie šešėlinį...

|Maža didelių žinių kaina