aA
Lietuvių kalba mūsų krašte puoselėjama baime ir draudimais. Tokia mintis vėl aplankė praėjusį penktadienį, vasario 7 d., kai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė įstatymų pataisoms, kuriomis siūloma, kad įmonėms būtų leidžiama registruoti pavadinimus ne lietuvių kalba.
Daina Kleponė
© Asmeninio albumo nuotr.

Šiandien Seimas ir lietuvių kalbos institucijos Lietuvoje galvoja, kad mūsų verslo įmonėms yra nepajėgios pačios nuspręsti, kokie gali būti jų pavadinimai. Šiose institucijose susibūrę ekspertai yra įsitikinę, kad verslo paskirtis – ne kelti Lietuvos gerovę, o ją griauti, taip pat ir naikinti lietuvių kalbą.

Tik taip galima interpretuoti faktus, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija galimybę įmonėms sudaryti pavadinimus užsienio kalba lotyniškais rašmenimis vadina grėsme, o Seimo nariai jau antrą kartą per pusantrų metų nepritaria teisės aktų pakeitimams, kurie įteisintų „q“, „w“ ar „x“ raides juridinių asmenų pavadinimuose.

Vienas keisčiausių girdėtų argumentų prieš dabar galiojančių teisės aktų pakeitimus – į gatvę išėję žmones gali patirti neigiamas emocijas, pamatę užsienietiškus pavadinimus. Toks mąstymas tik demonstruoja verslo abėcėlės neišmanymą ir įsigalėjusį pagonišką mentalitetą. Juk savo klientą auginantis verslas pirmiausia pavadinimą jam ir skiria: ne įstatymų leidėjams, kalbos inspektoriams, o vartotojui, perkančiam prekes ir vartojančiam paslaugas.

Kažin kodėl šie visi psichologijos žinovai negalvoja apie 5 tūkst. eksportuotojų ir 500 startuolių jausmus? Kodėl nerūpi, ką tarp absurdiškų pavadinimo reikalavimų laviruodamos pergyvena mūsų pramonės pažibos – lazerių, gyvybės mokslų įmonės, kurios daugiau nei 90 proc. pagamintos produkcijos eksportuoja ir savo išradimais, technologiniais sprendimais garsina Lietuvos vardą, taip stiprindamos pasididžiavimo jausmą savo valstybe?

Pernai užsienio rinkose verslas pardavė lietuviškos kilmės prekių už 13,4 mlrd. eurų, o „Doing Business“ reitinge, vertinančiame verslo aplinką, pakilome į 14 vietą. Tai kodėl paliekamos dirbtinės kliūtys, kuriamos papildomos procedūras verslui, nuo kurio gerovės priklauso ir mūsų visų gerovė? Emocinį poveikį mūsų įstatymų leidėjai linkę greitai išmatuoti, tačiau kalbai pasisukus apie perteklinius reikalavimus nutylama.

Vienas keisčiausių girdėtų argumentų prieš dabar galiojančių teisės aktų pakeitimus – į gatvę išėję žmones gali patirti neigiamas emocijas, pamatę užsienietiškus pavadinimus.
Daina Kleponė

Toks įmonės pavadinimo registravimas, koks yra dabar, atgraso, nes reikalauja papildomų finansinių ir laiko resursų. Kaip valstybė, Lietuva rizikuoja prarasti lietuviško kapitalo investicijas – pasitaiko atvejų, kai įmonė verslą registruoja užsienyje, o tada su savo norimu pavadinimu įkuria filialą Lietuvoje.

Papildomų išlaidų patiria tos įmonės, kurios pavadinimo registracijos procesą patiki tarpininkams, žadantiems patikimą būdą verslo steigimui nelietuvišku pavadinimu bet kuria juridine forma. Kol Lietuvos notarų rūmai apsižiūrėjo, analogiška pavadinimo registravimo pagalba buvo ir vienas iš notarų pajamų šaltinių. Ką ir kalbėti apie tai, kiek pastangų kainuoja įtikinti užsienio partnerį dėl verslo patikimumo, kai ta vaizdinga lietuviška frazė užsieniečiui nei suprantama, nei ištariama.

Net ir šiuo klausimu esame paskutinieji pagonys Europoje. Praktiškai visos Europos Sąjungos šalys nedaro jokių dirbtinių apribojimų juridinių asmenų pavadinimams. Kalbą puoselėjančių prancūzų teisėje nėra jokių specifinių taisyklių, taikomų renkantis įmonės pavadinimą. Belgai, olandai, švedai, austrai, čekai, danai, italai įmonėms leidžia pavadinimus rinkti laisvai, netgi užsienio kalba.

Visur kur mus lenkiantys estai ir čia pirmauja, suteikdami galimybę įmonės pavadinimą sudaryti iš estų, lotynų abėcėlių. Latviai irgi tam neprieštarauja, jei užsienietiškas pavadinimas užrašomas naudojant latvių ar lotynų abėcėles. Lenkijoje irgi nėra įtvirtinto draudimo įmonių pavadinimuose naudoti užsienio kalbą.

Prireikė dviejų dešimtmečių, kad būtų panaikintas Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas, kuris, paradoksalu, praplėtė ne vieno stropaus mokinio žodyną netaisyklingais žodžiais. Esame demokratinė valstybė, puoselėjanti savarankiško piliečio vaizdinį. Tad gal ir pasistenkime, kad kalbos politika būtų ne suvaržymų įrankis, o atlieptų bendruomenės, šiuo atveju verslo, poreikius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(16 žmonių įvertino)
3.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vigintas Šakys. IT revoliucija įgauna pagreitį – ar spėsime pildyti žinių bagažą? (3)

Pasaulinio lygio IT ekspertai šiandien veiklos analitiką mato kaip vieną iš svarbiausių...

Tadas Povilauskas. Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins

Artėjant didžiausiai pavasario šventei – Velykoms – galima pripažinti, kad gyventojams ir...

Linas Ivanauskas. Kur Lietuva pakasė savo elektronikos atliekas? (3)

Ne iš gero gyvenimo aplinkosaugos idėjos išgyvena naują pakilimą. Prieš klimato kaitą kovoja...

Vilius Tamkvaitis. „Apple“ fiasko ar naujos eros pradžia? (2)

JAV technologijų milžinė „Apple“ neseniai paskelbė plečianti savo atsiskaitymų paslaugų...

Linas Mickus. Ukraina ant rinkimų slenksčio – kas pasikeitė per 5 metus? (4)

Balandžio 21 d. vyks Ukrainos prezidento rinkimai , kuriuose bus renkamasi iš dviejų likusių...

Top naujienos

Prezidento rinkimai. Tie metai pakeitė Lietuvą (21)

Dalia Grybauskaitė į Lietuvos politikos olimpą prieš dešimtmetį įsiveržė tarsi šviežio...

Emigrantai išsakė, kas Lietuvoje blogai ir kodėl paliko tėvynę (177)

Žmonės iš Lietuvos emigruoja ne tik dėl ekonominių priežasčių. Jie, kaip parodė Vytauto...

Orai: užklups staigūs ir nemalonūs pokyčiai (12)

Šeštadienio nakties orai išliks ramūs, mažai debesuoti ir sausi. Nedideles orų permainas...

Prieš „Panathinaikos“ dominavęs „Real“ – jau per žingsnį nuo Eurolygos finalo ketverto (4)

Eurolygos atkrintamosiose antrą pergalę iškovojo čempionų titulą ginanti Madrido „Real“...

Tragiškas įvykis Panevėžyje: žuvo motociklo vairuotojas papildyta (244)

Policijos departamentas informavo, kad penktadienio vakarą Panevėžyje įvyko nelaimė....

Mirtinai užšalo, bet išgyveno: slidininkės išgyvenimo istoriją sunku paaiškinti net medikams (55)

Kai Anna Bagenholm slidinėdama nusirito nuo kalno tiesiai į ledinį vandenį, jos kūno temperatūra...

Arši Zelenskio ir Porošenkos akistata: po rankos paspaudimo tučtuojau perėjo į puolimą žiūrovai elgėsi lyg koncerte; atnaujinta 21.55  (561)

Penktadienį nacionaliniame sporto komplekse „Olimpijskij“ Kijeve vyko aršūs kandidatų į...

Kurtinaičio žodžiai pradeda pildytis: „Žalgiriui“ neįmanomų dalykų tiesiog nebūna? laida „Krepšinio zona“ (74)

17 procentų – taip buvo vertinti Kauno „Žalgirio“ šansai ketvirtadienį nukauti Stambulo...

„Barcelona“ žengė „Žalgirio“ ir baskų keliu: į Kataloniją grįš su pergale rankose (4)

Eurolygos atkrintamosiose „Barcelonai“ pavyko tai, ką ketvirtadienį vakare atliko Kauno...