aA
Pagal naujausią Pasaulio ekonomikos forumo (angl. World Economic Forum) ataskaitą, Lietuva pasaulio konkurencingumo indekso (angl. Global Competitiveness Index) reitinge per metus nukrito žemyn 6-iomis pozicijomis – iš 35-osios į 41-ąją vietą.
Daina Kleponė
© Asmeninio albumo nuotr.

Kadangi bendrasis Lietuvos balas per metus beveik nepasikeitė (buvo apie 4,6), Lietuvos krytis labiausiai yra susijęs su keleto kitų šalių pakilimu reitinge (tokių kaip Lenkija, Azerbaidžanas, Indija, Malta, Indonezija ir Rusijos Federacija), o ne su verslo aplinkos Lietuvoje prastėjimu, tačiau yra pozicijų, pagal kurias kitų šalių kontekste atrodome išties prastai ir yra kur tobulėti.

Pasaulio konkurencingumo indeksą sudaro daugiau nei šimtas įvairių kriterijų, kurie yra vertinami skalėje nuo 1 iki 7 (čia 1 reiškia silpną, o 7 – stiprų ekonomikos konkurencingumą) ir apima daugelį sričių, tokių kaip makroekonominė situacija, darbo rinka, švietimo sistema, valstybinis sektorius ir kt. Pasaulio ekonomikos forumo vertinimu 10 konkurencingiausių pasaulio ekonomikų yra Šveicarija, JAV, Singapūras, Nyderlandai, Vokietija, Honkongas, Švedija, Jungtinė Karalystė, Japonija ir Suomija. Estija yra 29-oje, Lenkija – 39-oje, o Latvija – 54-oje vietoje.

Stebint pasaulio konkurencingumo indekso atskiras sudedamąsias dalis, pastebėtina, kad Lietuva yra aukštose pozicijose pagal makroekonominės aplinkos vertinimą – neaukštą infliaciją, subalansuotus valdžios sektoriaus finansus ir aukštą šalies kredito reitingą.

Taip pat Lietuva yra aukštose pozicijose pagal kai kuriuos aukštojo mokslo ir mokymo rodiklius – pagal asmenų dalį, besimokančių vidurinio ugdymo įstaigose ir aukštojo mokslo sistemoje bei interneto prieinamumą mokyklose.

Žemose pozicijose Lietuva yra vertinant rinkos dydį, darbo rinkos efektyvumą, finansų rinkų vystymąsi ir keletą kitų kriterijų. Vertinant rinkos dydį, teigiamas kriterijus yra didelė šalies orientacija į eksportą, tačiau neigiamas – mažas rinkos dydis ir žemesnis (nei aukštesnio išsivystymo lygio šalyse) BVP vienam asmeniui rodiklis.

Darbo rinkoje daugiausia problemų sukelia apmokestinimo poveikis paskatoms dirbti, šalies pajėgumai pritraukti ir išlaikyti talentus, įdarbinimo ir atleidimo iš darbo praktika, taip pat didelės su atleidimu iš darbo susijusios išlaidos. Pastarieji du rodikliai ateityje turėtų gerėti neseniai įsigaliojus naujiesiems darbo santykių reguliavimo įstatymams, tačiau su darbo santykiais susijusi mokestinė našta kaip ir daugelyje kitų ES šalių Lietuvoje yra santykinai didelė.

Tai labiausiai atsiliepia pradedančiajam verslui ir yra vienas labiausiai verslumą ribojančių veiksnių. Tai taip pat mažina Lietuvos konkurencingumą pritraukiant talentus, šioje srityje esame lyginami su tokiomis šalimis kaip Egiptas arba Nepalas.

Taigi, situacija darbo rinkoje yra labai svarbus veiksnys verslo vystymui, deja, pagal apibendrintą darbo rinkos įvertinimą Lietuva rikiuojasi tik septintame dešimtuke, įvertinta panašiai kaip Prancūzija, Rusija, Bulgarija ir dar devynios šalys. Vis dėlto, kai kurie Lietuvos darbo rinkos ypatumai konkurencingumo reitinge yra vertinami palankiau. Lietuvos pozicija reitinge yra aukšta pagal darbo užmokesčio nustatymo lankstumą.

Profesinių sąjungų ir kolektyvinių sutarčių rodikliams Lietuvoje esant nedideliems, darbo užmokestis Lietuvoje dažnai yra nustatomas individualiai. Toks atlygio nustatymas yra priskiriamas lankstiems darbo rinkos santykiams, nes darbdaviams suteikiama gerokai daugiau laisvės nei jos yra šalyse, kuriose yra nusistovėjusi praktika nustatyti darbo užmokestį darbuotojų grupėms pagal kolektyvines sutartis.

Dar vienas teigiamas Lietuvos darbo rinkos aspektas yra didelis moterų įsitraukimas į darbo rinką. Lietuva, palyginti su kitomis šalimis, turi aukštą moterų integracijos į darbo rinką lygį.

Vertinant pasaulio šalių konkurencingumą, Pasaulio ekonomikos forumas dar ir klausimyno pagalba vykdo verslo nuomonių apklausas, kurių tikslas yra išsiaiškinti veiksnius, sukeliančius daugiausia problemų verslui. Lietuvoje pagal šias apklausas, labiausiai problemiškas veiksnys yra šalies mokestinė sistema – dideli, anot verslo, mokesčių tarifai.

Tai buvo didžiausiu verslo plėtrą ribojančiu veiksniu tiek prieš metus, tiek ir 2017 m. Antras pagal svarbą veiksnys 2017 m. buvo neefektyvi valstybės institucijų biurokratija, o šio, verslo plėtrą ribojančio, veiksnio aktualumas per metus gerokai padidėjo.

Trečiojoje vietoje – verslą varžantis darbo santykių reguliavimas. Šioje srityje per metus situacija pagerėjo, o to priežastis, vėlgi, buvo įsigalioję nauji darbo santykių reguliavimo įstatymai.

Mokesčių reguliavimo klausimai taip pat yra svarbūs verslo plėtrai. Situacija darbo rinkoje irgi kelia vis daugiau problemų – verslas pabrėžia, kad esamos darbo jėgos kvalifikacija ne visada atitinka darbo rinkos poreikius, todėl, netgi esant gana aukštam nedarbo lygiui, laisvos darbo vietos yra sunkiai užpildomos.

2017 m. konkurencingumo reitinge Lietuvos 41-a vieta, vietoje 35-os 2016 m., buvo pasekmė to, kad kitos šalys padarė daugiau gerinant verslo aplinką nei Lietuva, nes bendras Lietuvos įvertinimas per metus praktiškai nesikeitė ir siekė tuos pačius 4,6 balo.

Atsižvelgiant į tai, kad dauguma vertinamų kriterijų apima 2016 m. reikšmes, t. y. tuos metus, kai Lietuvoje vyko rinkimai, natūralu, kad nebuvo įgyvendintos (baigtos įgyvendinti) rimtesnės verslo aplinką gerinančios struktūrinės reformos.

Labai tikėtina, kad 2018 m. reitinge, kai bus vertinami 2017 m. rezultatai, Lietuva gali pagerinti savo pozicijas darbo rinkos reglamentavimo bei, tikėkimės, ir kitose srityse.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gintarė Deržanauskienė. Gudrūs mokosi iš svetimų klaidų, o mes?

Akivaizdi valdžios kūrybinio žanro krizė lėmė, kad užburtame valdžios draudimų rate gimsta...

Rasa Zaščiurinskaitė. Sudaryti ar nesudaryti jungtinės veiklos sutartis?

Statybų ir kituose sektoriuose nėra neįprasta sudaryti jungtinės veiklos sutartis ar konsorciumus...

Egidijus Simonis: Žiema Europos pieno ūkiams bus sudėtinga (3)

Nors vasaros karščiai atsitraukė, užleisdami vietą vėsiems rudeniškiems orams, tačiau Europos...

Vytautas Ašeris. Modernaus verslo realybė: startuolio mintis brandžioje kompanijoje

Startuoliams būdingi darbo principai ir kultūra dažnai siejami su stereotipiniais bruožais – per...

Modestas Kisielius. Veiklos tobulinimo istorija ir pamokos (2)

Veiklos tobulinimo metodai turi turėti tikslą arba problemą, kurią reikia išspręsti. Istorija...

Top naujienos

Venclova: kalbos, kad popiežių pasitiko per tamsios veido spalvos mergaitė, – pražūtingos Lietuvai (154)

Kalbos apie tai, kad popiežių pasitikusi mergaitė buvo per tamsios veido spalvos – pražūtinga...

Paksas nesiliauja: savo siūlymais gąsdina ekspertus (267)

Neseniai sumanymą organizuoti referendumą dėl lito sugrąžinimo deklaravęs europarlamentaras...

Vainienę juokina 12 Skvernelio laiškų: gali ir dievui parašyti, bet nesitikėk stebuklų (195)

Bent vieną laišką su kvietimu investuoti Lietuvoje premjeras Saulius Skvernelis galėjo įteikti...

Šaltinis: Rusija ruošia grėsmingus povandeninius laivus (80)

Rusijos povandeninis laivynas, aprūpintas tarpžemyninėmis balistinėmis raketomis su...

Seimas siunčia dar vieną žinią antstoliams: nori riboti atlyginimus balsavo vienbalsiai (23)

Antradienį Seime prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa...

Gražulis grįžta į Seimo Audito komitetą (5)

Žmogaus teisių komitete dirbęs Seimo narys Petras Gražulis jau turi kitą komitetą. Seimo...

Akmuo į popiežiaus Mišių organizatorių darbą: tai smulkmena, bet labai svarbi (90)

„Labai trūko viešųjų tualetų“, – teigė „Žinių radijo“ klausytojas, ryto laidoje...

Mados ekspertas Aleksandras Vasiljevas įvardijo didžiausią Lietuvos moterų klaidą (8)

Vietoj to, kad džiaugtųsi gyvenimu, lietuviai kapstosi neegzistuojančiose problemose ir nepasitiki...

Nuo sausio 1 dienos pas šeimos gydytoją – per 7 dienas, specialistą – per 30 (146)

Nuo sausio 1 d. gydymo įstaigos bus kviečiamos jungtis prie išankstinės pacientų registracijos...

Netrukus įsigalios dar griežtesni statybos reikalavimai: ką tai reiškia pirkėjams? (15)

Išsirinkti naują būstą – atsakingas bei sudėtingas uždavinys, iš naujakurių pareikalaujantis...