NATO yra gynybinis aljansas ir pagrindinė paskirtis yra gyvybiškai svarbi mūsų saugumui. Tačiau apie tai, kad egzistuoja ne tik karinis, bet ir vadinamasis ekonominis NATO, taip pat kalbama nebe pirmus metus. Tai natūraliai lemia glaudesnis NATO narių bendradarbiavimas tarpusavyje ir tomis pačiomis etikos vertybėmis bei moralės normomis paremti ekonominiai santykiai tarp šalių bloko narių. Be to, pernai Rusijai užpuolus Ukrainą, NATO prioritetų sąraše aukščiau pakilo poreikis tobulinti ir, žinoma, apsaugoti logistikos grandines, kuriomis esant poreikiui gali judėti įranga, technika, kariai ir ne tik.
Esame nedidelė šalis, gyvenanti šalia Rytų agresorės Rusijos ir ją palaikančios Baltarusijos, todėl galimybė priimti NATO viršūnes mums svarbi dar kartą viešai įtvirtinant visavertės Aljanso partnerės poziciją.
Lietuva Šiauliuose turi išskirtinį Baltijos šalių mastu oro uostą su ilgiausiu regione kilimo ir tūpimo taku, kuris gali priimti transatlantinius, pilnai pakrautus orlaivius. Dėl savo gabaritų jie negalėtų tūpti daugiau niekur Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje. Tai išties unikali infrastruktūra ir pagrindiniai šalies kariniai oro vartai, kuriais taip pat sėkmingai naudojamasi ir civilinėms komercinėms reikmėms.
NATO apie Kiniją kalba kaip apie vieną iš didžiausių iššūkių Aljansui, o Kinijai kritiškai įvertinus Taivano atstovybę 2021 metais drįsusią atidaryti Lietuvą, užsienio rinkose iškart padvelkė šaltuku. Jei šalis, viena didžiausių ir svarbiausių pasaulio ekonomikų, su kuria visi esame taip smarkiai susiję, yra pasirengusi mus „bausti“, mažesnieji žaidėjai dėl to nenori sau prisiimti papildomų problemų ir palieka išsiaiškinti tarpusavyje. Europos Sąjunga išsakė savo poziciją, liepos viduryje bus akivaizdžiai pademonstruota, kad esame neatsiejama NATO bloko dalis su visais iš to išplaukiančiais padariniais ekonominiams santykiams.
Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, logistikos grandines ir mus kaip galimus partnerius jas perbraižant verčia peržvelgti neutralesnės pozicijos besilaikančias, su agresore Rusija viešai nepuolančias bičiuliautis šalis. Tarp jų yra tokios Vidurio Azijos valstybės kaip Kazachstanas, Turkmėnistanas, Uzbekistanas. Jos aktyviai domisi Lietuva ir tuo, ką ji gali pasiūlyti, išnaudodama savo lokaciją bei privalumus tarptautinėje logistikos rinkoje.
Lietuvos verslai, taip pat transporto infrastruktūros objektų atstovai intensyviai dirba prisistatydami potencialiems užsienio partneriams, kitų šalių rinkoms, išnaudoja pasitaikančias galimybes dirbti su mūsų šalies politikais ir pareigūnais, kurie mus tam tikra prasme „legalizuoja“ naujų potencialių partnerių akyse. Aukščiausio lygio NATO Viršūnių susitikimas Vilniuje taps svarbiu, iš esmės tiesmuku patvirtinimu to, kokį statusą mes kaip Lietuvos atstovai turime ir galime naudotis.
Iki NATO Viršūnių susitikimo likus vos kiek daugiau nei savaitei verda daug nebylaus darbo, kad šis aukščiausio lygio pasaulinės reikšmės renginys būtų sklandus ir saugus. Nėra abejonių, kad jis charakterizuos Lietuvos galimybes sustyguoti bei suvaldyti daugybę procesų, pademonstruoti civilinio bei karinio sektoriaus, kaip ir institucinių bei verslo atstovų gebėjimą dirbti kartu to paties tikslo labui. Infrastruktūros bei logistikos sektoriaus įvertinimui NATO viršūnių priėmimas taps bene svarbiausiu įrašu profesinėje veikloje.
Pagrindine NATO Viršūnių susitikimo vieta tampantis Vilnius remontuojasi ir puošiasi, laukdamas aukšto lygio delegacijų iš užsienio, miesto gyventojai ir svečiai ruošiasi laikiniems ribojimams bei nusistovėjusios rutinos supurtymui. Bus nepatogu, bet verta.
Čikagos pavyzdys rodo, kad NATO delegacijoms išvažiavus bus galima suskaičiuoti delegatų nakvynes, įvertinti papildomai sumokėtų mokesčių pajamas, laikinų darbo vietų sukurtą naudą. Bet dar labiau verta dėl to, kad geopolitiniame žemėlapyje tapsime ryškesne erdve verslui ir naujiems kontaktams, trindami posovietinės erdvės ir Rytų Europos pakraščio reputaciją.
