Verslas turėtų būti atsargus
Konkurencijos teisėje susitarimas yra apibūdinamas gana detaliai, tačiau svarbiausia, ką vertėtų paminėti, jog ši sąvoka vis tiek gali būti suprantama itin plačiai. Tai nėra tik rašytinis susitarimas, bet ūkio subjektų suderinti veiksmai, kurių atžvilgiu DI įtaka ir gali būti jaučiama. DI gali tapti įrankiu ne tik sudaryti susitarimus, bet ir pagalbine priemone užtikrinant, kad kainų derinimas būtų sistemingas ir tikslus bei daug sunkiau pastebimas. DI gali prisidėti ir prie ūkio subjektų vykdomos kontrolės dėl draudžiamų susitarimų – įvairios sistemos galėtų vykdyti stebėseną ir pastebėti bet kokius nukrypimus nuo susitarimo.
Ir nors DI įrankiai įvairiems ūkio subjektams gali palengvinti draudžiamų susitarimų įgyvendinimą ir tuo pačiu apsunkti konkurencijos priežiūros institucijų darbą tokius draudžiamus susitarimus nustatyti, vis dėlto verslo subjektai turėtų atkreipti dėmesį, kad įvairūs veiksmai, naudojantis DI, gali peržengti draudžiamų susitarimų slenkstį. Tokiais atvejais reikėtų kritiškai vertinti iniciatyvas derinti savo veiklą su konkurentų, pasinaudojant DI įrankiais.
Ir nors konkurencijos taisyklės nedraudžia subjektams rinkti viešos informacijos ir ja remtis savo veikloje, tačiau ateityje gali kilti iššūkių vertinant tai, kiek informacija, renkama ir dalinama DI įrankiais, yra laikoma vieša ir, ar tai tam tikrose situacijose nesudarytų sąlygų neteisėtai keistis informacija tarp konkurentų. Pavyzdžiui, dėl kainų – konkurencijos teisė draudžia tiesiogiai ar netiesiogiai konkurentams keistis informacija apie kainodaros planus.
Ypatingai dažnai pastebima, jog DI gali sudaryti sąlygas sudaryti slaptus susitarimus dėl kainų, naudojantis kainų stebėjimo įrankiais ir algoritminio suderinamumo programine įranga (angl. algorithmic matching software). Štai keturiems elektronikos gamintojams Europos Komisija (EK) jau skyrė baudas, kurių suma siekė net 111 mln. eurų, už tai, kad rekomenduojamų kainų teikimas tapo kainų fiksavimu. Šiuo atveju buvo naudojamas DI įrankis, siekiant stebėti, kaip perpardavėjai laikosi rekomenduojamų kainų. Primename, kad kainų stebėjimo įrankių naudojimas pats savaime nėra neteisėtas.
Pagrindiniai aspektai, į kuriuos verslai turėtų atkreipti dėmesį dirbdami su DI, kad išvengtų konkurencijos teisės rizikų, yra nuosekliai analizuoti DI algoritmus, patikrinant, kad šis nėra sukurtas netinkamam bendradarbavimui su konkurentų naudojamais algortimais, taip pat nuosekliai sekti kokiais duomenimis algoritmas turi galimybę dalintis, pagal kokius duomenis veikti – šiame kontekste prižiūrėti, kaip yra naudojami ir kam dalinami jautrūs duomenys, pavyzdžiui, kainodaros duomenys.
Šiuo metu yra sudėtinga įvertinti konkrečias ribas, kurių turėtų laikytis verslai integruodami DI įrankius į savo veiklą, tačiau bet kuriuo atveju pabrėžtina, jog DI technologijų naudojimui plečiant, konkurencijos teisės esminės taisyklės nesikeis. Verslai ir toliau turės užtikrinti, jog nėra sudaromi draudžiami susitarimai, informacijos mainai.
Tikėtina, kad stipriausiųjų pozicija rinkoje dar labiau stiprės
DI neabejotinai gali sustiprinti jau dabar dominuojančių subjektų padėtį rinkoje. Norint naudoti ir vystyti DI technologijas, reikia turėtų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kurie dažniausiai yra prieinami tik stipresnę poziciją rinkoje užimantiems subjektams. Tikėtina, kad patys DI įrankiai taip pat bus naudojami pozicijai stiprinti, tačiau tokie veiksmai gali kelti ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi riziką: algoritmų naudojimas savo naudai koreguojant paieškos įrankius, sistemiškas ir tikslus grobuoniškos kainodaros taikymas pasinaudojant algoritmais nustatytu skaičiavimu ir kt.
Vienas reikšmingiausių poveikių šiame kontekste yra ir duomenų valdymas. Stipresnę poziciją turintys subjektai, naudojantys DI įrankius, kaups didelius duomenų rinkinius, kurie nebus prieinami kitiems rinkos dalyviams, o tai leis subjektui reikšmingai didinti savo galią rinkoje. Tikėtina, kad didelio kiekio duomenų valdymas ateityje turės reikšmės ir vertinant ūkio subjektų rinkos galią įmonių susijungimų (koncentracijų) priežiūros kontekste.
Rinkos galia šiuo atveju gali reikšmingai didėti, nes DI įrankių plėtojimas remiasi DI analizuojamų duomenų kiekiu bei apimtimi. Atitinkamai, subjektai, kurie per ilgą laikotarpį yra surinkę daugiau ir įvairių duomenų, turi geresnes galimybes plėtoti DI įrankius nei mažesni, nauji, tokių duomenų neturintys, subjektai. Tuo pačiu, tokie subjektų plėtojami DĮ įrankiai gali padėti šiems subjektams toliau dar labiau stiprinti savo veiklą.
Pavyzdžiui, ilgametės didesnės pardavimų platformos turi sukaupusios itin plačios apimties duomenis apie pirkėjų įpročius, poreikius, rinkas, kurie joms padeda dar labiau stiprinti savo poziciją prieš mažesnius rinkos dalyvius. Tiesa, šiame kontekste pažymėtina, jog ES lygmeniu šių metų birželio mėnesį Europos Parlamentas (EP) ir ES Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl Europos Komisijos (EK) pasiūlyto Europos duomenų akto – šiuo aktu yra siekiama optimizuoti duomenų prieinamumą ir taip skatinti konkurenciją.
Bet kuriuo atveju, DI nauda tiek patiems rinkos dalyviams, tiek vartotojams yra neabejotinai nenuginčijama, tačiau plačiuose DI labirintuose turės nepasiklysti tiek verslo subjektai, tiek priežiūros institucijos. Pastaruoju metu pastebima, kad konkurencijos priežiūros institucijų aktyvumas vis auga ir DI bei konkurencijos taisyklių susidūrimas ateityje yra neišvengiamas. Pažymėtina, kad konkurencijos priežiūros institucijos su DI įrankiais, matyt, susidurs ne tik analizuodamos ūkio subjektų veiklą, bet tikėtina pradės ir pačios naudoti ir diegti DI įrankius, kurie padės analizuoti ūkio subjektus veiksmus, pastebėti galimus pažeidimus.
