aA
Kažin, ar šiuolaikinis postmodernistinis Vakarų pasaulis gali prilygti savo modernistiniam plėtros laikotarpiui, maždaug apie septyniasdešimtuosius–aštuoniasdešimtuosius praėjusio amžiaus metus, kai buvo tikima ir gyvenama ne tik pagal ekonominius, bet ir socialinius bei kultūrinius pažangos kriterijus, tiesos siekimą.
Arvydas Guogis
© DELFI / Tomas Vinickas

Postmodernizmui tai tapo visiškai arba iš dalies nebeaktualu, o vertybiniam reliatyvizmui ir individualistinei išmonei, nepripažįstant jokių autoritetų ir objektyvių kriterijų svarbos, atsivėrė visi vartai.

Būtina pažymėti, kad ir Centrinės bei Rytų Europos šalys jungėsi prie modernistinių Vakarų tuo metu, kai šiose dar aiškiai dominavo gerovės valstybės, o liberalusis gerovės valstybės modelis, egzistuojantis anglosaksų šalyse, socialiniu požiūriu buvo vertinamas nepalankiau negu kontinentinės Vakarų Europos konservatyvusis modelis ar tuo labiau – nei Šiaurės Europos socialdemokratinis perskirstomasis modelis.

Juk iš esmės, atmetus technologinę pažangą, tikrieji Vakarai ir yra tai, kas juose liko iš pokarinio kelių dešimtmečių laikotarpio, kai buvo kuriamos gerovės valstybės, o politikai ir mokslininkai aiškinosi kairės-dešinės politinės skalės privalumus ir trūkumus.

Nors tarptautinių konfliktų tada netrūko, bet dauguma jų, net ir Šaltasis karas, buvo kontroliuojami, taip pat kaip kontroliuojami buvo ir socialiniai-ekonominiai konfliktai, kurie daugiau ar mažiau sėkmingai buvo sprendžiami socialinio dialogo, kolektyvinių derybų, o kartais ir streikų būdu.

Tačiau akivaizdu, kad pastarieji trisdešimt metų Vakarų civilizacijai davė tik technologinę pažangą, o socialinės-kultūrinės sritys tapo vis labiau apleidžiamos, nes jau nebesusidorojama su pokyčiais, o nebekontroliuojama dažnai tampa ne tik ekonominė-socialinė padėtis, bet ir visa tarptautinių santykių sistema.

Tikrai nepavydžiu tarptautinės teisės ar tarptautinių santykių mokslams, o taip pat – jų specialistus ruošiantiems institutams, kurie nebegali „teisingai“ atsakyti į jokį didesnį tarptautinį arba nacionalinį iššūkį ar išspręsti bent kiek didesnį socialinės gerovės ar ekologinį uždavinį, nes dėl paties konfliktų pobūdžio ir dažnos įvykių kaitos, kuri kartais būna aiškiai vertybiškai prieštaringa, jie gali tapti ne tik nevalidūs, bet ir „neteisingi“ jau ne tik nedidelėms, bet ir didesnėms gyventojų grupėms, o dėl to ir tapti visiškai nebepaklausūs.

Būtent tie proliberaliai nusiteikę politikai, bankų patarėjai ir profesoriai, o ne kairesnės orientacijos atstovai, kurie tris dešimtmečius transformavo Centrinės bei Rytų Europos šalis link liberalaus – marginalinio ekonominio socialinio modelio, yra didele dalimi atsakingi dėl dabartinių nebenuspėjamų ir nebekontroliuojamų procesų, kurie tampa nedėkingi ne tik eiliniams gyventojams, bet ir pačiam proliberaliam šių valstybių elitui.

Kas Lietuvoje yra įvertinti ir turi autoritetą? Negi tik Arvydas Sabonis ir kiti krepšininkai, kai jie laimi?
A. Guogis


Šiame dekadanso kontekste įdomiai atrodo Lietuvos padėtis. Dirbant prie tarptautinio socialinio dialogo projekto, išaiškėjo kai kurie įdomūs Lietuvos gyventojų atsakymai. Tyrimas buvo atliekamas su socialinių partnerių susivienijimų vadovais. Ir vieni, ir kiti, t. y. tiek profsąjungų, tiek darbdavių susivienijimų vadovai skundėsi, kad jiems trūksta pripažinimo ir autoriteto, o visuomenė jų neįvertina.

Prieš kurį laiką, dalyvaudamas vienos disertacijos gynime VDU, išgirdau, kad tuo pačiu, t.y. dėmesio ir įvertinimo stoka skundžiasi nevyriausybinių organizacijų vadovai. Taigi, kyla klausimas, o kas tada Lietuvoje yra įvertinti ir turi autoritetą? Kas lieka? Negi tik Arvydas Sabonis ir kiti krepšininkai, kai jie laimi? Na, gal dar Andrius Užkalnis su savo postmodernistiniu rašymu? Ar aukščiausi šalies vadovai? Labai įdomu.

Juk jeigu imsime švietimo darbuotojus ir biurokratus, tai matysime, kad ir jie skundžiasi tuo pačiu. Taigi sugrįžome nuo ko pradėjome: postmodernizmas ne kuria, o griauna, ne teigia, o paneigia, ne vertina, o neįvertina ir t. t. Tokiu atveju tikrai belieka pasikviesti kaip galima daugiau gyvybiškų jėgų iš Azijos ir Afrikos, jeigu patys jau sau tapome „svetimi“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
3.7500

Karolis Sadauskas. Penkios didžiausios ir dažniausiai daromos duomenų apsaugos klaidos (1)

Gegužės 25 dieną sukaks metai, kai Europos Sąjungoje įsigaliojo atnaujintas Bendrasis duomenų...

Renata Vasiliauskienė. Artėjant BDAR gimtadieniui Lietuvoje paskirta pirmoji ženkli bauda (2)

Netrukus minėsime Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ( BDAR ) pirmąjį gimtadienį ir turėsime...

Tadas Povilauskas. Gyventojai nuomonės nekeičia: būstas dar brangs

Lietuvos gyventojai kol kas nekeičia nuomonės dėl būsto kainų krypties per artimiausius dvylika...

Evaldas Remeikis. Atviri bankų duomenys: kokias naujas paslaugas gyventojams galėtų pasiūlyti „fintech“ įmonės? (1)

Norite pasiimti grynųjų , tačiau nežinote, kur yra artimiausias bankomatas, padėsiantis tai...

Vilius Nikitinas. Ar Lietuva sugebės įgyvendinti ES reikalavimus geležinkelių transporto sektoriuje?

Europos Sąjungos valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, įsipareigojo įgyvendinti ES teisės...

Top naujienos

Šimonytė išdėstė savo komandos viziją ir pažėrė netikėtų pastabų kai kuriems ministrams (416)

Į antrąjį prezidento rinkimų turą patekusi Ingrida Šimonytė sakė, kad į savo komandą, jei...

Techninių apžiūrų tvarka gali keistis: pajudino dešimtmečius veikiantį monopolį (235)

Privalomąją techninę apžiūrą Lietuvoje teikia dešimt pelningai dirbančių įmonių. Visos jos...

Rusijos nešvarios naftos krizė ligi galo neišspręsta: uostus toliau pasiekia užteršta žaliava Rusija nekomentuoja (67)

Rusijos pastangos įveikti beprecedentę naftos taršos krizę buvo nesėkmingos, šaliai pakrovus dar...

Tomas Sinickis. O dabar apie „Euroviziją“ rimtai, be humoro atsakymas Gediminui Jauniui (79)

Aš norėjau patylėti. Ir jau buvau pamiršęs Euroviziją. Bet šiandien perskaičiau Gedimino...

Mirė legendinis austrų F-1 lenktynininkas Niki Lauda (44)

Austrijos sostinėje Vienoje mirė triskart F-1 lenktynių pasaulio čempionas Niki Lauda , pranešė...

Europos šalys ir JAV užblokavo Rusijos prašymą (114)

Europos šalys ir JAV pirmadienį užblokavo Rusijos prašymą surengti Jungtinių Tautų Saugumo...

Darius Voitukevičius. „Sostų karai“ pasibaigė, tačiau paliks tokių, kurie dar ilgai spjaudysis ugnimi

Štai ir viskas, pasibaigė aštuonerius metus vystoma svarbiausio XXI amžiaus televizinio šou...

Lietuvoje apsilankęs Suomijos švietimo ekspertas įvertino mūsų mokyklas: pasakė, ko galėtume pasimokyti iš suomių

Moksleiviai neturi namų darbų, o pirmuosius pažymius gauna tik septintoje klasėje – tokie...

Ir kaip anksčiau apie tai nepagalvojome? Šaukštelis pipirų ir skalbiant vargo nematysite

Tiesą sakant, skalbimas šiais laikais nėra toks jau varginantis darbas, kai žinai visas skalbimo...

Siūlo prisidėti prie žalesnio Vilniaus: subūrę draugus balsuoti gaus išskirtinę dovaną (9)

Europos Parlamento ( EP ) rinkimai lietuviams šiemet taps ne tik Europos lyderių išrinkimo...