Teisės aktai nesieja užmokesčio didinimo su gydytų COVID-19 pacientų skaičiumi
Kai kurių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai atsisakymą didinti darbuotojų darbo užmokestį grindžia tuo, kad esą padidintam užmokesčiui gauti būtinas tiesioginis kontaktas su patvirtintu COVID-19 sergančiu pacientu.
Nuostata, kuri numato, kokiems medicinos įstaigų darbuotojams, kokiam terminui ir kokiais dydžiais turėtų kilti sveikatos priežiūros įstaigų darbo užmokestis, įtvirtinta Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 str. 1 d.
Tačiau nors COVID-19 liga yra pripažinta ypač pavojinga užkrečiamąja liga, pagrindinis įstatymas aiškiai taip ir neapibrėžia, kokiais atvejais laikoma, kad darbuotojas karantino metu organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose.
Pagal jį nustatyta, kad Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS) priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams nuo karantino (...) paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos, kai jie organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficientai arba mėnesinė alga (priklausomai nuo įstaigoje taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos) didinami nuo 60 iki 100 procentų, atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 ir 3 d. nustatė tokio privalomai didinamo darbo užmokesčio kompensavimą.
Taigi, pagal įstatymo nuostatas, LNSS priklausančios sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas įgyja teisę į darbo užmokesčio didinimą, kai jis nuo karantino paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, o sveikatos priežiūros įstaiga tokiam darbuotojui privalo nustatyti ir mokėti didesnį darbo užmokestį. Toks padidintas darbo užmokestis kompensuojamas PSDF arba valstybės biudžeto lėšomis.
Šį neaiškumą turėjo išsklaidyti keli poįstatyminiai teisės aktai. Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-1057 buvo patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų darbo užmokesčio padidinimui dėl COVID-19 ligos kompensavimo PSDF lėšomis tvarkos aprašas, kuris detalizavo, kada LNSS priklausančios sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartį su TLK dėl paslaugų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis (ASPĮ), darbuotojo atliekamos funkcijos yra laikomos atitinkančiomis minėtą Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 str. 1 d.
Taigi apraše nustatyta, kad laikoma, kad darbuotojas karantino metu organizuoja ir (ar) teikia sveikatos priežiūros paslaugas COVID-19 sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones COVID-19 židiniuose, jei jis dirba ASPĮ ir atitinka bent vieną iš žemiau išvardintų sąlygų; teikė kontaktines (t. y. ne nuotoliniu būdu) asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams ir (ar) turėjo sąlytį su žmogaus kūno skysčiais ir (ar) atliko laboratorinius (įskaitant ir patologoanatominius) tyrimus, arba vykdė funkcijas tokio kontakto pavojaus sąlygomis (ASPĮ esančių patalpų, aplinkos daiktų ir paviršių valymas bei dezinfekcija);
organizavo aukščiau punkte nurodytų paslaugų teikimą ASPĮ ir (ar) atitinkamame regione;
buvo pasitelktas teikti aukščiau punktuose nurodytas paslaugas kitose sveikatos priežiūros įstaigose, karščiavimo klinikose, mobiliuose punktuose.
Neaiškumą turėjo išsklaidyti ir 2020 m. balandžio 28 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 449, kuriuo patvirtintas Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu tvarkos aprašas. Šis aprašas nustatė darbuotojų, įskaitant gydytojus rezidentus, karantino metu organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose, pareiginės algos didinimą konkrečiu procentiniu dydžiu nuo 60 iki 100 procentų LNSS priklausančiose sveikatos priežiūros įstaigose.
Pagal šį aprašą, darbuotojų darbo užmokesčio didinimo konkretus procentinis dydis nuo 60 iki 100 procentų nustatomas įstaigų vadovų sprendimu, atsižvelgiant į konkretaus darbuotojo, karantino metu organizuojančio ir (ar) teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančio epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose, atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą. Aptariamas aprašas gan detaliai nustato į kokias aplinkybes (kriterijus) turi būti atsižvelgiama.
Pastebėtina, jog iš šių detalizuotų kriterijų galima daryti išvadą, jog vien darbas pacientais (tiek apskritai pacientais, tiek įtariamais ar sergančiais Covid-19 pacientais) buvo pagrindas taikyti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 str. 1 d. ir padidinti darbuotojams darbo užmokestį karantino metu bei atitinkamai gauti tokių padidėjusių išlaidų kompensaciją iš PSDF arba valstybės biudžeto.
Taigi tiek sisteminis teisės normų aiškinimas, tiek sveikatos apsaugos ministerijos paaiškinimai patvirtina, jog sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo teisė į darbo užmokesčio didinimą neturėjo būti siejama su ataskaitinį laikotarpį gydytų pacientų, kuriems patvirtinta diagnozė dėl COVID-19, skaičiumi. Tai yra, teisės aktai nenustatė sąlygos, kad padidintam užmokesčiui gauti būtinas tiesioginis kontaktas būtent su patvirtintu COVID-19 sergančiu pacientu.
Tokios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos dirbo aprašytas sąlygas atitinkantis darbuotojas, turėjo nustatyti mokėti jam nuo 60 iki 100 padidintą atlygį, o tokio atlygio padidinimas galėjo būti kompensuotas iš PSDF ar valstybės biudžeto lėšų.
Atlygio pakėlimas prasmego sveikatos priežiūros įstaigų nekompetencijoje?
Praktikoje pasitaikė įvairių nuomonių ir atvejų dėl padidinto atlyginimo mokėjimo. Vienose įstaigose atlyginimas buvo didinamas esant net teoriškam kontaktui ar rizikai užsikrėsti ir susirgti šia ypač pavojinga pripažinta užkrečiama liga, tuo tarpu kitose įstaigose teisė į padidintą atlygį buvo vertinama labai siaurai.
Pavyzdžiui, tam tikrų LNSS priklausančių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (tiek gydytojams, tiek ypatingai rezidentams, slaugytojams, padėjėjams, kitam personalui, pvz., atliekančiam daiktų ar paviršių valymą ir kt.), darbo užmokestis buvo didinamas tik tais atvejais, jeigu jie turėdavo kontaktą su patvirtintu COVID-19 pacientu ir/arba dirbdavo tokiame skyriuje (padalinyje), kuriame būdavo patvirtintas toks COVID-19 atvejis.
Tačiau kitais atvejais darbo užmokestis neretai nebūdavo nustatomas ir mokamas, nepaisant to, kad tokie darbuotojai atitiko aukščiau minėtų aprašų sąlygas, pavyzdžiui, privalėdavo tikrinti įtariamus COVID-19 pacientus (pvz., imdavo mėginį), betarpiškai naudodavo asmenines apsaugos priemones dėl esamo kontakto su įtariamu COVID-19 pacientu, bendraudavo su tokiais įtariamais COVID-19 pacientais, konsultuodavo ir teikdavo kitas sveikatos priežiūros paslaugas įtariamiems COVID-19 pacientams, kitaip tariant, teikė kontaktines asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba vykdė kitas funkcijas tokio kontakto pavojaus sąlygomis.
Prieš priimant sprendimus dėl darbuotojų darbo užmokesčio didinimo, neretais atvejais nebūdavo vykdomos nei Darbo kodekse nustatytos, nei sveikatos apsaugos ministro rekomenduotos informavimo bei konsultavimosi su darbuotojų atstovais procedūros. Be to, net jei sveikatos priežiūrų įstaigų darbuotojų atlygis buvo didintas, neaišku, ar jį didinant konkrečiu dydžiu konkrečiam darbuotojui buvo vertinami teisės aktuose nustatyti kriterijai, kadangi tokio didinimo dažnu atveju nesupranta nei darbuotojai, nei galbūt pačios įstaigos – darbo užmokesčio didinimas neretais atvejais galimai buvo formalaus, iš esmės mechaninio pobūdžio.
Sunku suprasti, kodėl darbuotojų teisės būdavo galimai pažeidžiamos, nes atlygio padidinimas turėjo būti kompensuotas iš PSDF arba valstybės biudžeto lėšų, taigi pačios įstaigos išlaidų atlygiui nebūtų patyrusios. Tad arba įstaigos netinkamai įvertino teisinį reglamentavimą, arba nemokėjo didesnio atlygio dėl kitų nesuvokiamų priežasčių.
Priedas pagal LNSS šakos kolektyvinę sutartį
Darbo užmokesčio padidinimas dėl COVID-19 buvo nustatytas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio mėn. pabaigos. Taigi šiuo metu, iki vėl būtų paskelbtas karantinas visoje šalyje ar tam tikroje teritorijoje, didesnis atlygis nemokamas ir nekompensuojamas.
Kita vertus, šiuo laikotarpiu akivaizdu, kad grėsmė, ypač sveikatos priežiūros srityje dirbantiems darbuotojams, egzistuoja. Tai rodo tiek tebegaliojanti ekstremali padėtis, tiek vis intensyvėjantys ribojimai. Tačiau šiuo laikotarpiu vis dėlto ignoruojamos ir Darbo kodekso nuostatos, ir LNSS šakos kolektyvinė sutartis, kurios 5.5 punktas numato pareigą mokėti darbuotojui priedą už nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų, t.y. už darbą kenksmingomis ar pavojingomis sąlygomis.
Todėl sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, kuriems taikoma LNSS šakos kolektyvinė sutartis, dirbantys esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, ypatingai su įtariamais arba patvirtintais COVID-19 pacientais, šiuo laikotarpiu galėtų reikalauti 15 arba 20 proc. vidutinio darbo užmokesčio priedo.
Kaip elgtis darbuotojams?
Darbuotojai, karantino metu atitikę sąlygas, bet negavę padidinto darbo užmokesčio, pirmiausia turėtų kreiptis į darbdavį ir reikalauti geranoriškai nustatyti, apskaičiuoti ir išmokėti 60 - 100 procentų, priklausomai nuo funkcijų specifikos ir kitų aplinkybių, padidintą darbo užmokestį viso karantino ar jo dalies laikotarpiu.
Darbdaviui atsisakius tai padaryti, galima kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos darbo ginčų komisiją. Kreiptis į darbo ginčų komisija reikėtų ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo to momento, kai nebuvo išmokėtas didesnis atlygis už atitinkamą mėnesį.
Esant abejonių, ar konkretus darbuotojas turi teisę į padidintą atlygį, galima kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl funkcijų įvertinimo bei nuomonės pateikimo. Papildomai, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų neturėtų ignoruoti ir jų atstovai.
Darbuotojai, nuo liepos mėnesio dirbę kenksmingomis ar pavojingomis sąlygomis, pvz., su įtariamais arba patvirtintais COVID-19 pacientais, turėtų įsivertinti, ar jiems buvo mokamas priedas, o jeigu nebuvo arba nėra mokamas, jo reikalauti.
