aA
Tarptautinė pasaulio sveikatos organizacija paskelbė COVID-19 viruso pasaulinę pandemiją. Vyriausybė nurodė uždaryti visas ikimokyklinio ugdymo bei neformalaus ugdymo įstaigas, universitetus ir mokyklas mažiausiai iki kovo 27 d. Vilniaus miesto savivaldybė tokį sprendimą ir jo galiojimą nustatė net iki balandžio 17 d. Galiausiai Vyriausybė paskelbė karantiną visoje šalies teritorijoje. Įvedus karantiną, sustabdyta ir uždrausta bet kokia veikla, išskyrus kelias išimtis (maisto, veterinarijos, vaistinių ir optikos prekių pardavimas, taip pat turgaviečių veikla).
Artūras Kojala
Artūras Kojala

Akivaizdu, kad šios aplinkybės neigiamai paveiks daugumą verslo sričių. Šiame kontekste vienas esminių klausimų dabar – kaip toliau vykdyti įsipareigojimus pagal sutartis, kuomet nėra galimybės vykdyti veiklos ir generuoti pajamas? Kaip ir 2008 m. finansinės krizės metu, dabar sulaukiame klausimų, ar esant dabartinei situacijai egzistuoja galimybė keisti sudarytos sutarties sąlygas ir siekti, kad jos taptų kiek palankesnės sunkumus patiriančiai šaliai.

Sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms (lot. clausula rebus sic stantibus) principas, įtvirtintas mūsų įstatymuose (CK 6.204 str.), suteikia teisę inicijuoti sutarties sąlygų pakeitimą (pvz. teikti prašymą sumažinti nuomos mokesčio dydį sunkmečio metu), jei vienai iš sutarties šalių vykdyti sutartį tampa pernelyg sudėtinga.

Tačiau ši taisyklė yra susijusi su keliomis būtinomis sąlygomis – (i) pats kreipimasis į kitą šalį teikiant prašymą pakeisti sutarties sąlygas nėra absoliutus ir sutartis privalo būti vykdoma iki tol, kol nebus pasiektas susitarimas arba sutartis nebus pakeista teismo; bei (ii) keičiant sutartį ir siekiant atstatyti pakitusį vadinamąjį prievolių balansą, būtina atsižvelgti ir į kitos šalies interesus (pvz. mažinant nuomos mokestį, jo dydis negali būti sumažintas tiek, kad nepakaktų nuomotojo įsipareigojimams bankui vykdyti).

Ar tikrai esamos aplinkybės yra laikomos sutarties vykdymo suvaržymu, kuriame esant jau yra pagrindas inicijuoti sutarties pakeitimą? Atsakymas į šį klausimą susijęs su keliais privalomais kriterijais (būtinai visais), nustatytais įstatyme.

Pirmiausia, situacija, kuriai esant šaliai (tarkime – nuomininkui) tampa sunku vykdyti sutartį, turi tapti jai žinoma jau po sutarties sudarymo. Taigi, jei nuomos sutartis būtų sudaryta pastaruoju metu, kuomet pasaulinė pandemija jau buvo kilusi, vargu ar būtų galimybė siekti keisti sutarties sąlygas šiuo pagrindu.

Galimybė pasinaudoti aukščiau minėtu sutartinių prievolių pusiausvyros atstatymo instrumentu priklauso ir nuo antrojo kriterijaus – nukentėjusioji šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti kilusių aplinkybių. Kaip aukščiau minėta, jei verslininkas, kuriam taikomi padidinto atidumo kriterijai, sudarė sutartį pastaruoju metu, virusui jau plintant pasaulyje, šias pasekmes ir aplinkybes neabejotinai buvo galima prognozuoti.

Trečiasis kriterijus susijęs su situacijos kontrole – nukentėjusioji šalis negali kontroliuoti kilusių aplinkybių. Šiuo metu abejonių nekyla, kad atskiras verslo subjektas nėra pajėgus suvaldyti situacijos ar juolab – jos kontroliuoti.

Galiausiai ketvirtasis būtinas elementas susijęs su konkrečios sutarties sąlygomis – nukentėjusioji šalis nebuvo prisiėmusi aplinkybių, dėl kurių jai tampa sunku vykdyti sutartį, rizikos. T. y. jei sutarties sąlygos numato nuomininko prievolę mokėti sutartyje nustatyto dydžio nuomos mokestį net ir tuomet, jei kiltų panašios aplinkybės, tokiam atvejui esant tokio nuomininko galimybės siekti mažinti nuomos mokestį mažėja. Šiam kriterijui patikrinti būtina vertinti kiekvieną atvejį (sutartį) atskirai.

Esminis klausimas – kaip elgtis?

Pirmiausia, žinoma, detaliai įvertinti situaciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir jos atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 09 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-532/2014). Taigi, pasinaudoti minėta galimybe galima tik tuomet, kai egzistuoja visi aukščiau aptarti kriterijai.

Antra, įstatymas griežtai reikalauja net ir inicijavus galimą sutarties sąlygų pakeitimą aptariamu pagrindu, ir toliau vykdyti sutartį. Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat labai aiškiai konstatavo, kad sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-7-306/2012) Taigi, pats keipimasis ir sutarties pakeitimo inicijavimas negali tapti teise sustabdyti sutarties vykdymą ar kitaip jos nevykdyti. Veikiau priešingai – nevykdant sutarties, vargu ar būtų galima tikėtis palankaus susitarimo su partneriu ar, kitu atveju – palankaus teismo sprendimo.

Trečiasis svarbus aspektas – prašymas pakeisti sutartį turi būti pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Šalis, patirianti sunkumų bei priėmusi sprendimą siekti bent laikinai pakeisti sutarties sąlygas, turėtų daug nedelsdama kreiptis į verslo partnerį informuodama apie susidariusią situaciją ir teikdama konkretų bei argumentuotą pasiūlymą. Toks pasiūlymas turėtų būti formuluojamas atsižvelgiant į abiejų šalių, ne tik nukentėjusiosios, interesus.

Galiausiai, svarbu taip pat atkreipti dėmesį, kad minėtu instrumentu būtina naudotis atsakingai, pirmiausia išnaudojus visas vidines galimybes tinkamai vykdyti sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad norint pasinaudoti šia teise keisti sutartį, prievolių balanso pasikeitimas turi būti „fundamentalus“ ir prieš priimant sprendimą keisti sąlygas, privalo būti atsižvelgta tiek į sutarčių vykdymo principą, tiek ir į kitos šalies interesus.

Sutarties pakeitimas siekiant palengvinti sunkumus patiriančios šalies padėtį negali sukelti neproporcingų sunkių pasekmių kitai šaliai. Taigi, tarkime nuomos atveju, prašoma nuomos mokesčio nuolaida ar kitoks nuomininko padėties palengvinimas neturi sukelti neproporcingų sunkumų nuomotojui. Kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, „pasikeitusių aplinkybių našta paskirstoma abiem sutarties šalims, o ne tenka tik vienai jų“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Europa Group“ v. UAB „Kleta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011). Taigi, net ir derantis dėl nuomos mokesčio sumažinimo šiuo sudėtingu laikotarpiu būtina paisyti abiejų šalių – tiek nuomotojo, tiek ir nuomininko – interesų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Robertas Lapinskas. COVID-19 purtant rinkas, Lietuvos ūkininkams siūloma spėti aukštesnėmis kainomis parduoti dalį derliaus

COVID-19 stabdant pasaulio ekonomiką, investuotojai atsigręžia į šiuo metu stabilesnes turto...

Jūratė Cvilikienė. Praėjo dvi karantino savaitės − matuojam asmeninių finansų temperatūrą (2)

Asmeninių finansų ekspertų patarimai, kad būtina kaupti finansinę pagalvę nenumatytiems...

Daiva Apšegienė. Kaip darbdaviui sudaryti saugias ir darbuotojo sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas per karantiną

Nacionaliniai įstatymai skelbia, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir...

Neringa Ivanauskienė. Staigus kritimas prasidėjo – kaip po jo galėsime atsigauti? (11)

Įpusėjo antroji naujos realybės savaitė Lietuvoje. Didelės visuomenės dalies karantinavimas,...

Mariana Sueldo. Virtualios komandos – ne tik krizinės situacijos sprendimas (1)

Dėl koronaviruso didžiajai Lietuvos daliai persikėlus dirbti į namus, dauguma organizacijų...

Top naujienos

Sutuoktiniai po skambučio į karštąją liniją – įbauginti: sudvejojome, ar verta tikrintis (136)

Pokalbis su karštosios linijos savanore dėl koronaviruso tyrimo vyrui ir jo žmonai pasirodė labai...

Patarimas darbuotojams: jei sutinkate su mažesne alga, turi mažėti ir darbo krūvis (53)

Su sunkumais dėl karantino susiduriančiose įmonėse darbuotojų gali būti prašoma susimažinti...

Mokslininkas – apie virusui atvertą užnugarį: kai kurias klaidas dar galima ištaisyti (16)

Lietuvoje jau daugiau nei pusė tūkstančio medikų turėjo izoliuotis dėl kontaktų su koronavirusu...

ULAC vadovas: 6 iš 7 koronaviruso atvejų gali likti nepastebėti (8)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas neslepia,...

Koronavirusu užsikrėtusi aktorė izoliavosi psichikos sveikatos centre: norėčiau nusikeikti, bet geriau sukalbėsiu maldą (69)

„Pradėsiu pozityviai“, – pirmadienio vakarą savo mintimis dalijosi Ieva Labanauskaitė ....

Signalai iš besivystančių rinkų neramina: gelbėjimo priemonės vargiai byloja apie slūgstantį potvynį (1)

Besiformuojančių rinkų struktūroje, kaip niekad anksčiau, atsiranda įtrūkių ir spragų. Tuo...

Adam Tooze

Ar koronaviruso sukelta finansinė krizė bus didesnė už 2008 m. krizę?

Paskutinioji ekonominė krizė buvo finansinis širdies smūgis. O ši gali būti panaši į viso...

Jungtinėje Karalystėje nuo koronaviruso infekcijos mirė 13-metis (12)

Jungtinėje Karalystėje mirė 13-metis berniukas, kuriam buvo diagnozuota koronavirusinė...

Kaip gauti gerą pomidorų derlių – profesionalų patarimai nuo daigų auginimo iki dirvos parinkimo

Pomidorai auginami šiltnamiuose, atvirose lysvėse, tai – populiari, daugelio mėgstama kultūra.

Šiems būstams karantino metu žada aukso amžių: žmonės turi pinigų ir nori juos išleisti (6)

Nekilnojamojo turto rinka šiuo metu patiria milžinišką sąstingį. Kol NT pardavėjai stengiasi...

|Maža didelių žinių kaina