aA
Keletą pastarųjų metų šalies energetikos sektoriuje buvo jaučiamas tam tikras investicijų štilis, tačiau jį gali nutraukti šį rudenį prasidėję atsinaujinančios energetikos aukcionai. Šiame naujame energetikos projektų plėtros etape galima tikėtis, kad investicijų į energetiką banga bus dar didesnė už tą, kurią stebėjome 2005–2015 m. laikotarpiu.
Antanas Sagatauskas
© Asmeninio albumo nuotr.

Palankių prielaidų naujoms investicijoms, o ypač atsinaujinančios energetikos projektų srityje, teikia praėjusiais metais patvirtinta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija. Joje numatyta palaipsniui didinti atsinaujinančios energetikos vaidmenį šalies ūkyje. Vienas svarbesnių pokyčių laukia elektros gamybos srityje – planuojama, kad po kelių dešimtmečių didžiąją dalį visos reikalingos elektros turėtume pasigaminti vietoje ir tam naudosime atsinaujinančius energijos šaltinius.

Reikia pasakyti, kad šiuo keliu jau yra einama. Didžioji dalis elektros energijos Lietuvoje pagaminama pasitelkus atsinaujinančius energijos šaltinius, daugiausia vėją. Tačiau iššūkis yra tai, kad apskritai šalyje pagaminame tik nedidelę dalį visos mums reikalingos energijos: per metus tai sudaro maždaug 3 teravatvalandes iš 11-os. Likusias 8 teravatvalandes turime importuoti iš kaimyninių valstybių.

Siekiant strateginių tikslų, per artimiausią dešimtmetį ši proporcija turės gerokai keistis ir lemiamas vaidmuo greičiausiai teks vėjo energetikai. Šių metų rugsėjo pradžioje paskelbtas pirmasis technologiškai neutralus aukcionas, kuriame dalyvaus vėjo, saulės, biodujų ir biomasės energija paremtos technologijos. Valstybės skatinamąjį tarifą užsitikrins tie dalyviai, kurie pasiūlys palankiausią elektros kainą. Prognozuojama, kad didžioji dalis numatytų kvotų atiteks vėjo energijos projektų plėtotojams, kurių siūloma technologija šiuo metu yra viena konkurencingiausių.

Dėl tobulėjančių ir pingančių technologijų vėjo elektrinių patrauklumas ateityje turėtų dar labiau išaugti. Todėl dėsninga, kad būtent ši technologija turėtų tapti pagrindu plėtojant vietinius elektros gamybos pajėgumus. Iki 2030 m. vėjo elektrinės turėtų pagaminti apie trečdalį visos šaliai reikalingos elektros energijos. Vadinasi, jų instaliuotos galios kiekis nuo dabartinio 0,5 gigavato turės išaugti daugiau kaip 3 kartus.

Tam, kad būtų pasiektas šis skaičius, į naujus vėjo energetikos projektus reikės investuoti šimtus milijonų eurų, o naujų vėjo elektrinių parkų išvysime ir įvairiuose šalies regionuose, ir Baltijos jūroje. Čia pirmųjų projektų tikimasi 2025–2026 metais.

Kiek mažesnio masto, bet taip pat sparčios plėtros tikimasi ir saulės elektrinių srityje. Pavyzdžiui, šiemet atsirado galimybė naudoti saulės elektrinėse pagamintą elektrą daugiabučių gyventojams, ir ši galimybė sulaukė gana didelio gyventojų susidomėjimo. Tai gali tapti paskata visiems rinkoje veikiantiems energijos tiekėjams netolimoje ateityje investuoti į saulės elektrinių parkų plėtrą.

Be to, tikėtina, kad visa tai yra labiau bazinis energetikos plėtros scenarijus. Įprasta manyti, kad elektros poreikio augimas atitinka BVP augimą – ši taisyklė pasitvirtinusi ir Lietuvoje, ir Vakarų šalyse. Tačiau netolimoje ateityje prie tvaresnės veiklos modelio turės pereiti ne tik energetikos, bet, pavyzdžiui, ir transporto sektorius, kuris yra vienas didesnių taršos šaltinių. Natūralu, kad elektrifikavus geležinkelių infrastruktūrą, perėjus prie elektrinio viešojo transporto, gatvėse pradėjus sparčiau augti elektromobilių skaičiui, gerokai padidės švarios elektros poreikis.

Šių metų rugsėjo pabaigoje 130 finansinių institucijų iš viso pasaulio, tarp kurių buvo ir „Swedbank“, pasirašė Jungtinių Tautų atsakingos bankininkystės principus. Tai turėtų sustiprinti finansų sektoriaus vaidmenį siekiant pasaulinių darnaus vystymosi ir Paryžiaus klimato susitarimo tikslų. Tai reiškia, kad tvarumą užtikrinančioms priemonėms ir su tuo susijusiems sektoriams jau artimiausioje ateityje bus teikiama didelė svarba.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Aistis Radavičius. Lietuvos verslui veriasi nauja galimybė: ką žada dvišalės elektros pirkimo sutartys?

Galimybe švarią elektros energiją pirkti tiesiai iš ją gaminančio parko jau kurį laiką...

Rūta Klevėnė. Penketas patarimų, kaip modernizuoti valstybinę įmonę (1)

Viešoje erdvėje jau pora savaičių netyla barniai – esą valstybės įmonės veikia ne taip...

Mantas Zakarka. Kai sprendimai dėl akcizo priimami nematant, kas vyksta už sienos (1)

Ateinančių metų biudžeto tvirtinimo vingiai, regis, sumuš visus antilogikos rekordus. Jei...

Indrė Genytė-Pikčienė. Valstybinis bankas: lopydami kreditavimo spragas nesukurkime dar vienos viešojo sektoriaus kiaurymės (2)

Prezidentas, išreiškęs susirūpinimą konkurencine aplinka bankų sektoriuje, į viešąją...

Linas Ivanauskas. Atliekų kalnus atakuoja naujos technologijos: gali būti aukų

Prieš septynerius metus buvo sukurta ES direktyva , kurioje numatyta, kaip rūšiuoti elektronikos...

Top naujienos

Krivickas: Kručinskienę nori išmesti iš socialinio būsto gyveno svetimame bute; papildyta savivaldybės komentaru (339)

Kristupas Krivickas feisbuke pranešė, kad jo politine bendražyge tapusią Eglę Kručinskienę...

Klastingas buvusio Vokietijos prezidento sūnaus nužudymas: įtariamasis keršto planą nešiojosi net 30 metų

Aiškėja šaltakraujiškos, klastingos žmogžudystės, savaitės pradžioje sukrėtusios Vokietiją,...

Į išsipūtusį rezervą rodantis Seimas medikų algoms norėtų 100 mln. eurų daugiau

Ketvirtadienį Seimas apsvarstė 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą ir...

Galvos skausmas – ne tik nemalonus pojūtis: savo ligos istoriją papasakojusi Lina nori įspėti kitus

„Mano laisvalaikis seniau visada buvo aktyvus, daug mokiausi, siekiau karjeros, sportavau", –...

Bunda žiemiškos nuotaikos: Vilniuje įžiebta pirmoji kalėdinė eglė

Pagrindinės miesto eglės įvaizdį vis dar laikydama paslaptyje, sostinė pamažu puošiasi...

Alytaus katastrofos pasekmės: dabar jau išsigando kūdikius maitinančios mamos (63)

Alytiškės motinos tvirtina, kad, norėtų išsitirti savo pieną, kuriuo maitina kūdikius, kad...

„Sodros“ darbuotojų atlyginimams – papildomi 3 mln. eurų papildyta (23)

Ketvirtadienį Seimas apsvarstė Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) 2020 metų...

Kamblevičius – apie į keturias dalis skilusią partiją: yra, kas laukia Pakso (34)

Nuo Seimo „tvarkiečių“ atskilęs ir naują partiją su filosofu Arvydu Juozaičiu kuriantis...

Užkalnis. Seimas kaip prieglauda asocialams (216)

Mūsų parlamentas daug iškentė. Jis – kaip surūdijęs troleibusas, kuris nesirenka, kas lipa pro...

Daugelis tėvų nesureikšmina, jei genda pieniniai dantys: odontologė tai vadina didele klaida

Mažiems vaikams beveik kasdien tenka susidurti su naujomis patirtimis ir išmokti anksčiau...