aA
Pastaruoju metu žiniasklaidoje netyla aršios diskusijos apie tai, kaip būtų galima supaprastinti ir patobulinti atostoginių mokėjimo tvarką. Užbėgant įvykiams už akių reiktų pasakyti, kad suprantame, kad atostoginių klausimas yra jautrus ne tik administracine, bet ir socialine prasme, nes paliečia kiekvieną tiek viešajame sektoriuje, tiek versle dirbantį darbuotoją. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras, savo kompetencijos ribose galėtų pasiūlyti paprastesnes atostoginių administravimo, skaičiavimo ir išmokėjimo procedūras, tačiau apie viską nuo pradžių.
Antanas Matusa
Antanas Matusa
© Asmeninio albumo nuotr.

Rytų palikimas – gremėzdiška sistema

2019 m. pradžioje Austrijos ekspertai atlikto tyrimą apie atostoginių skaičiavimo ir mokėjimo sistemas ES valstybėse. 13 ES valstybių apimantis tyrimas atskleidžia, kad pagal atostoginių skaičiavimą ir mokėjimą ES valstybės pasiskirsčiusios į dvi pagrindines grupes:

- Atostoginiai atskirai neskaičiuojami ir yra integruoti į atlyginimą;
- Atostoginiai skaičiuojami atskirai ir mokami atskirai nuo atlyginimo.

Įdomus faktas yra tai, kad tarp šalių, kuriose taikoma viena ar kita sistema, yra pakankamai aiški takoskyra pagal jų geografinę padėtį ir istorinę praeitį. Didžiojoje dalyje vakarų Europos šalių atostoginių mokėjimas integruotas į atlyginimą, o didžiojoje dalyje rytų Europos šalių atostoginiai skaičiuojami ir mokami atskirai.

Dar vienas įdomus faktas yra tai, kad priklausomai nuo to, kokia atostoginių sistema yra taikoma, šiose šalių grupėse yra ženklus atlyginimų mokėjimo proceso automatizavimo lygio skirtumas.

Vakariečiai labiau automatizavę atlyginimo skaičiavimo ir mokėjimo procesus. Akivaizdu, kad vakaruose jau anksčiau kilo klausimų ar, tikrai efektyvu atskirti atostoginius nuo atlyginimo ir jie yra labiau orientuoti į efektyvesnius ir mažiau administracinių resursų reikalaujančius procesus.

Kalbant apie Lietuvą reiktų paminėti ir tai, kad Lietuvoje taikoma sistema skiriasi nuo vakarų Europos valstybių taikomų sistemų ne tik tuo, kad atostoginiai skaičiuojami atskirai ir mokami atskirai nuo atlyginimo. Tyrimas rodo, kad esame išskirtiniai ir tuo, kad darbuotojas gali nuspręsti kada gauti atostoginius – prieš atostogas ar kartu su atlyginimu. Natūralu, kad tokia sistema dar labiau komplikuoja atostoginių skaičiavimo ir išmokėjimo procesą.

Skaidresnė sistema – su mažiau administracinės naštos

Išanalizavę vakarų Europos valstybių patirtį, savo kompetencijos ribose galime pasiūlyti atostoginių administravimo, skaičiavimo ir išmokėjimo sistemos patobulinimų:

- atsisakyti atostoginių išmokėjimo prieš atostogas, nustatant, kad atostoginiai mokami kartu su atlyginimu;
- keisti atostoginių skaičiavimo tvarką, nustatant atostoginių kaupimo principą, pririšant atostoginių skaičiavimą prie konkretaus atostogų laikotarpio mėnesio atlygio, kurio metu buvo sukauptos atostogos.

Kitais žodžiai kalbant, šiuo metu atostoginiai Lietuvoje skaičiuojami atsižvelgiant į paskutinių 3 mėnesių atlyginimo vidurkį, o pagal pateiktą siūlymą diskusijai jie būtų virtualiai kaupiami kiekvieną atostogų laikotarpio mėnesį, atsižvelgiant į konkretaus mėnesio atlygį.

Siūlomi pakeitimai leistų supaprastinti atostoginių skaičiavimo ir išmokėjimo procedūras, dalį jų automatizuojant, taip taupant šioms funkcijoms atlikti naudojamus valstybės resursus.

Vieša paslaptis, kad pagal dabartinę sistemą atostogoms pasirinktas mėnuo lemia atostoginių dydį. Jis skirtingais mėnesiais gali būti keliasdešimt eurų mažesnis arba didesnis. Pagal siūlomą sistemą nebeliktų klausimų apie galimus „gudravimus“, kada geriau išeiti atostogų, kuris laikotarpis geresnis.

Taip pat būtų išspręsta problema, kai darbuotojai prikaupia nesuprantamus kiekius atostogų. Beje, nebūtinai dėl to, kad jie yra darboholikai. Tokiems darbuotojams išeinant iš darbo, išmokamos kompensacijos už nepanaudotas atostogas išėjimo iš darbo metu esamu atlyginimu, o ne tuo atlyginimu, kuris buvo tuo pačiu metu, kai buvo sukauptos atostogos (tarkim prieš du ar tris metus). Atostoginiai būtų suskaičiuoti sąžiningai, už laikotarpį, kurio metu atostogos sukauptos, o ne atsižvelgiant į paskutinių 3 mėnesių atlyginimą.

Matome, kad žiniasklaidoje kilusi diskusija yra daug platesnio pobūdžio, todėl tikimės, kad visos suinteresuotos šalys, dirbdamos kartu, suras racionalių ir visiems priimtinų sprendimų dėl atostoginių administravimo, skaičiavimo ir išmokėjimo sistemos patobulinimų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
2.2000

Rolandas Rodzis. Entuziazmą rinkose pažabojo ankstinami centrinių bankų planai dėl bazinių palūkanų

Vasaros pradžia atnešė naujų rekordų į JAV ir Europos rinkas. Tačiau pastebimai pakilusi...

Norbertas Savickas. Kaip biurų rinkai sekėsi laikyti pandemijos egzaminą?

Pandemija privertė peržvelgti biurų plėtros ypatumus ir atskleidė naujas tendencijas....

Ema Kontaraitė. Už automobilį sumokėjote grynaisiais? O ginčo atveju tai įrodysite? (3)

Ne tik Lietuvoje dažnas atvejis, jog už stambesnį pirkinį vis dar atsiskaitoma grynaisiais. Tokio...

Arūnas Starkus. Akcizų politika ir toliau statoma ant kreivo pagrindo, kuris suformuotas per 30 metų (4)

Šią savaitę LR Vyriausybė svarsto akcizų įstatymo pakeitimus. Ten numatoma, jog atsirastų...

Martynas Pargaliauskas. Lietuva užsibrėžė auginti NT kainas ir mažinti statybų verslo efektyvumą? (3)

Praėjusią savaitę didelį statybų sektoriaus ažiotažą sukėlė Seime svarstomas Darbo...

Top naujienos

Kaunui išsigandus LGBT maršo – kritikos pliūpsnis Matijošaičiui: tai atrodo neadekvačiai (22)

Kauno savivaldybės administracijai atsisakius leisti Laisvės alėja žygiuoti pirmajam miesto...

Senjorė pasijuto kaip nusikaltėlė: apsilankius banke laukė nemaloni staigmena (170)

Kur išleidžiate atlyginimą ar iš kur sąskaitoje atsirado didesnė pinigų suma nei įprastai,...

Bilotaitė: neleisime, kad per Lietuvą atsirastų nelegalios migracijos kelias (91)

Neteisėtiems imigrantams plūstant į Lietuvą, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė žada...

Prieš Jonines fiksuota nematyta kaitra – ankstesnis rekordas pagerintas 3,4 laipsnio (5)

Nepaistant audros, dalyje Lietuvos birželio 23-iąją buvo fiksuoti nauji temperatūros rekordai,...

Joninių naktį policijai pranešta apie galimą radijo laidų vedėjo iš Baltarusijos pagrobimą Vilniuje (315)

Joninių naktį didžiausią nerimą Vilniaus policijai sukėlęs pranešimas buvo gautas apie 23.30...

Per kelias minutes nuo kracho buvęs Lowas anglų pernelyg nesibaimina: tai bus visai kitokios rungtynės (4)

Vokietijos futbolo rinktinė buvo per kelias minutes nuo kracho Europos čempionate, kai prasidėjus...

Audra pridarė žalos: 5 tūkst. šeimų liko be elektros, ugniagesiai šalino virtusius medžius (12)

Ugniagesiai gelbėtojai dėl buvusios audros praėjusią parą 90 kartų vyko šalinti medžių nuo...

Neatlaikęs galingo Joninių lietaus Kaune subliuško futbolo maniežas (44)

Trečiadienio vakarą atgaiva tapęs lietus pridarė ir nemažai žalos. Kol šventiškai...

Gydytojas Morozovas – apie pagirias: kas jų padeda išvengti ir kokios dažnos klaidos situaciją tik pablogina (73)

Tai, ką dažnas laiko geru vakaro praleidimu, dažnai baigiasi sunkiu rytu. „Buvo labai geras...

Maskva: Rusija pasiruošusi ginti savo sienas karinėmis priemonėmis (196)

Rusija pasiruošusi savo sienų neliečiamumą ginti tiek diplomatinėmis, tiek karinėmis...