aA
Pastaruoju metu žiniasklaidoje netyla aršios diskusijos apie tai, kaip būtų galima supaprastinti ir patobulinti atostoginių mokėjimo tvarką. Užbėgant įvykiams už akių reiktų pasakyti, kad suprantame, kad atostoginių klausimas yra jautrus ne tik administracine, bet ir socialine prasme, nes paliečia kiekvieną tiek viešajame sektoriuje, tiek versle dirbantį darbuotoją. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras, savo kompetencijos ribose galėtų pasiūlyti paprastesnes atostoginių administravimo, skaičiavimo ir išmokėjimo procedūras, tačiau apie viską nuo pradžių.
Antanas Matusa
© Asmeninio albumo nuotr.

Rytų palikimas – gremėzdiška sistema

2019 m. pradžioje Austrijos ekspertai atlikto tyrimą apie atostoginių skaičiavimo ir mokėjimo sistemas ES valstybėse. 13 ES valstybių apimantis tyrimas atskleidžia, kad pagal atostoginių skaičiavimą ir mokėjimą ES valstybės pasiskirsčiusios į dvi pagrindines grupes:

- Atostoginiai atskirai neskaičiuojami ir yra integruoti į atlyginimą;
- Atostoginiai skaičiuojami atskirai ir mokami atskirai nuo atlyginimo.

Įdomus faktas yra tai, kad tarp šalių, kuriose taikoma viena ar kita sistema, yra pakankamai aiški takoskyra pagal jų geografinę padėtį ir istorinę praeitį. Didžiojoje dalyje vakarų Europos šalių atostoginių mokėjimas integruotas į atlyginimą, o didžiojoje dalyje rytų Europos šalių atostoginiai skaičiuojami ir mokami atskirai.

Dar vienas įdomus faktas yra tai, kad priklausomai nuo to, kokia atostoginių sistema yra taikoma, šiose šalių grupėse yra ženklus atlyginimų mokėjimo proceso automatizavimo lygio skirtumas.

Vakariečiai labiau automatizavę atlyginimo skaičiavimo ir mokėjimo procesus. Akivaizdu, kad vakaruose jau anksčiau kilo klausimų ar, tikrai efektyvu atskirti atostoginius nuo atlyginimo ir jie yra labiau orientuoti į efektyvesnius ir mažiau administracinių resursų reikalaujančius procesus.

Kalbant apie Lietuvą reiktų paminėti ir tai, kad Lietuvoje taikoma sistema skiriasi nuo vakarų Europos valstybių taikomų sistemų ne tik tuo, kad atostoginiai skaičiuojami atskirai ir mokami atskirai nuo atlyginimo. Tyrimas rodo, kad esame išskirtiniai ir tuo, kad darbuotojas gali nuspręsti kada gauti atostoginius – prieš atostogas ar kartu su atlyginimu. Natūralu, kad tokia sistema dar labiau komplikuoja atostoginių skaičiavimo ir išmokėjimo procesą.

Skaidresnė sistema – su mažiau administracinės naštos

Išanalizavę vakarų Europos valstybių patirtį, savo kompetencijos ribose galime pasiūlyti atostoginių administravimo, skaičiavimo ir išmokėjimo sistemos patobulinimų:

- atsisakyti atostoginių išmokėjimo prieš atostogas, nustatant, kad atostoginiai mokami kartu su atlyginimu;
- keisti atostoginių skaičiavimo tvarką, nustatant atostoginių kaupimo principą, pririšant atostoginių skaičiavimą prie konkretaus atostogų laikotarpio mėnesio atlygio, kurio metu buvo sukauptos atostogos.

Kitais žodžiai kalbant, šiuo metu atostoginiai Lietuvoje skaičiuojami atsižvelgiant į paskutinių 3 mėnesių atlyginimo vidurkį, o pagal pateiktą siūlymą diskusijai jie būtų virtualiai kaupiami kiekvieną atostogų laikotarpio mėnesį, atsižvelgiant į konkretaus mėnesio atlygį.

Siūlomi pakeitimai leistų supaprastinti atostoginių skaičiavimo ir išmokėjimo procedūras, dalį jų automatizuojant, taip taupant šioms funkcijoms atlikti naudojamus valstybės resursus.

Vieša paslaptis, kad pagal dabartinę sistemą atostogoms pasirinktas mėnuo lemia atostoginių dydį. Jis skirtingais mėnesiais gali būti keliasdešimt eurų mažesnis arba didesnis. Pagal siūlomą sistemą nebeliktų klausimų apie galimus „gudravimus“, kada geriau išeiti atostogų, kuris laikotarpis geresnis.

Taip pat būtų išspręsta problema, kai darbuotojai prikaupia nesuprantamus kiekius atostogų. Beje, nebūtinai dėl to, kad jie yra darboholikai. Tokiems darbuotojams išeinant iš darbo, išmokamos kompensacijos už nepanaudotas atostogas išėjimo iš darbo metu esamu atlyginimu, o ne tuo atlyginimu, kuris buvo tuo pačiu metu, kai buvo sukauptos atostogos (tarkim prieš du ar tris metus). Atostoginiai būtų suskaičiuoti sąžiningai, už laikotarpį, kurio metu atostogos sukauptos, o ne atsižvelgiant į paskutinių 3 mėnesių atlyginimą.

Matome, kad žiniasklaidoje kilusi diskusija yra daug platesnio pobūdžio, todėl tikimės, kad visos suinteresuotos šalys, dirbdamos kartu, suras racionalių ir visiems priimtinų sprendimų dėl atostoginių administravimo, skaičiavimo ir išmokėjimo sistemos patobulinimų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
2.0000

Linas Ivanauskas. Robotai darbą atims, tačiau jo duos kova su klimato kaita (5)

Futurologai ragina mus ruoštis dienoms, kai dėl sparčios automatizavimo, robotizavimo ir...

Ieva Tumalavičiūtė. Kas į Lietuvą vilioja kino pramonės gigantus ir Holivudo žvaigždes? (3)

Pastaraisiais metais pirmaujantys pasaulinės kino industrijos žaidėjai, tokie kaip HBO , „...

Povilas Stankevičius. 2020-ieji – kuklesni, bet neprasti metai investuotojams

Šiemet investuotojai akcijų rinkose galėjo džiaugtis dviženkle grąža. Kritus palūkanų...

Mečislavas Atroškevičius. Kaip Rytai ir Vakarai ir vėl Lietuvą dalijo (15)

Lietuvos valstybė pastatė savo verslininkus į vietą. Į tą vietą, kurioje, valstybės vyrų...

Aušra Bytautienė. Lietuvos visuomenė sensta, bet tikroji problema ne amžiuje, o mąstyme (8)

Europos Komisija ištransliavo iškalbingą žinutę Lietuvai – prognozuojama, jog 2050 m....

Top naujienos

Popieriniai milijonieriai: lietuviai emigrantai tapo įtariamų aferistų priedanga (21)

„Tu direktorius, tu milijonierius. Nori – atskrisk, pasiimk savo pinigus ir dink iš čia“, –...

Prezidento patarėjas užsimena apie platesnį turto apmokestinimą, automobilių mokesčio pokyčius (229)

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta mano, kad kitų metų biudžeto ambicija gerėja, tačiau...

Oficialūs rinkimų JK rezultatai: daugumą užsitikrino Johnsono toriai papildyta 07:20 val. (218)

Per Jungtinėje Karalystėje ketvirtadienį vykusius pirmalaikius parlamento rinkimus, itin svarbius...

Vos pasukęs už LKL būstinės kampo „Nevėžis“ grįžo prie senų įpročių (10)

Nauja panelė – sena suknelė. Finansinio skaidrumo viešai reikalaujanti Lietuvos krepšinio lyga (...

Po rinkimų JK – kalbos apie dar vieną referendumą (12)

Škotijos pirmoji ministrė, Škotijos nacionalinės partijos (ŠNP) lyderė Nicola Sturgeon žada...

Apvogtų automobilių skaičius augo: aktyviausiai ilgapirščiai veikė Vilniuje (6)

Su automobilių dalių vagimis kasdien susiduria mažiausiai 4 savo automobilius apsidraudę...

Euro zonos reformų planus stabdo suirutė Italijoje ir Vokietijoje (21)

Euro zona pasiekė tam tikrą pažangą baigdama kurti bankų sąjungą ir reformuodama finansinės...

Nuo šiol į slogą žiūrėsite visai kitomis akimis: gydytojas Morozovas sugriovė daugybę neteisingų įsivaizdavimų (29)

„Štai ir vėl jiems (vaikams) visiems trims TAI. Buvo prieš mėnesį ir vėl kartojasi. Darykite...

Lietuvos iniciatyva į ES klimato kaitos planus įtraukta netiesioginė žinutė dėl Astravo AE (67)

Lietuvos pasiekė , kad Europos Sąjungos ( ES ) kovos su klimato kaita įsipareigojimuose būtų...

Ilgai tylėjusi Asta Stašaitytė – atvirai apie gyvenimo išbandymus: išsiverkdavau, tada galėdavau važiuoti namo (76)

Kas labiausiai keri, kai sutinki žinomą laidų vedėją Astą Stašaitytę , tai atviras juokas,...