Galioja griežti reikalavimai
Visi restoranai ir kavinės, kurie užsiima maisto gamyba ir pardavimu, turi užtikrinti, kad būtų laikomasi visų tokioms įstaigoms keliamų reikalavimų: asmens ir maisto higiena, tinkamumo vartoti terminų priežiūra, maisto produktų laikymas tinkamoje temperatūroje – kas yra itin aktualu tokiems produktams kaip mėsa ar pieno produktai, kurie gali kelti didesnį pavojų sveikatai. Taip pat labai svarbu būti tinkamai atsirinkus tiekėjus ir žinoti, ar jų produktai turi visus reikiamus dokumentus ir jų kilmė yra atsekama ir, svarbiausia – kad virtuvėje nebūtų kryžminės taršos.
Pavyzdžiui, jei yra gaminamas patiekalas su vištiena – tam turi būti naudojami atskiri peiliai, mentelės ir netgi stalviršiai, nes jei ant to paties paviršiaus ar tuo pačiu peiliu vėliau bus pjaustomos daržovės – kyla rizika produktą užkrėsti bakterijomis, pavyzdžiui, salmonelėmis. Kryžminė tarša gali būti itin pavojinga ir turintiems alergijų, nes net ir nedideliais kiekiais, tam tikro produkto pėdsakai itin jautrią alergiją turintiems asmenims gali sukelti reakciją.
Taigi, tam, kad būtų užtikrintas reikalavimų atitikimas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) planuoja įvairių maitinimo įstaigų patikrinimus. Patikrinimų planai yra sudaromi atsižvelgiant į daugelį faktorių. Įtakos patikrinimų planų sudarymui gali turėti ir formuojama Europos Sąjungos (ES) atsakingų institucijų politika ir uždaviniai maisto saugos srityje – kokios su maisto tvarkymu susijusios veiklos turi būti atidžiau tikrinamos ir kontroliuojamos tam tikru laikotarpiu. Taip pat VMVT turi savo subjekto rizikingumo vertinimo kriterijus: mažos, vidutinės ir aukštos rizikos. Nuo to priklauso patikrinimų dažnumas, maitinimo įstaigos gali būti tikrinamos kas 5, 3 ar net 1 metus. Sezoniniai restoranai ir kavinės yra tikrinami prieš kiekvieną sezono atidarymą.
Žinoma, gavus skundą dėl netinkamų higienos sąlygų ir kitų galimų neatitikimų, patikrinimai gali būti ir neplaniniai. Tokiais atvejais yra tikrinami higienos reikalavimai, produktų laikymo sąlygos, darbuotojų higienos pasai, patalpų švara ir, ar nėra kryžminės taršos rizikos.
Apsinuodijus – eilė tyrimų
Vis dėlto, net ir siekiant užtikrinti, kad restoranai ir kavinės atitiktų reikalavimus, vis tiek pasitaiko atvejų, kuomet įvyksta apsinuodijimai. Tokiais atvejais, patys žmonės gali kreiptis į VMVT ir pateikti kuo detalesnę informaciją apie įvykį, tačiau tokius atvejus kartu aktyviai tiria ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Gana dažnai informaciją apie apsinuodijimus perduoda ne patys žmonės, bet gydymo įstaigos, ypač, kai panašiu metu atsiranda keletas pacientų su vienodais simptomais ir diagnoze, pavyzdžiui, salmonelioze, mat tai dažniausiai reiškia, kad kažkur galėjo įvykti protrūkis. NVSC gavę pranešimą pradeda tyrimą, o VMVT atlieka patikrinimą, paima mėginius, ištiria rastus maisto produktus, paviršių švarą, bakterinį užterštumą. Jei NVSC išvada pasiekia VMVT, tai praktiškai visuomet reiškia, kad apsinuodijimas maistu įvyko dėl maistą tiekusios įmonės kaltės.
Tokias atvejais yra laukiama laboratorinių tyrimų atsakymų, vyksta komunikacija su subjektu ir, priklausomai nuo to, kokie neatitikimai nustatyti, pavyzdžiui, jei tyrimų rezultatai parodo tam tikro lygio užterštumą, įmonei gali būti taikoma atsakomybė – piniginė bauda ir kai kuriais atvejais laikinas veiklos stabdymas, kad kavinė ar restoranas susitvarkytų ir dezinfekuotų patalpas. O jei mikrobiologinė tarša nustatoma maisto produktuose – jie iš karto yra uždraudžiami ir jų naudoti maistui toliau negalima.
Iki galo ištirti – sudėtinga
Pagrindinė problema su apsinuodijimais maistu restoranuose ar kavinėse yra ta, kad to maisto ištirti dažniausiai jau nepavyksta, mat jo likučiai yra arba išmetami, arba suvalgomi. Pavyzdžiui, jei vyksta šventė, žmonės suvalgo tam tikros įmonės pagaminto torto ir apsinuodija. Kol atkeliauja informacija iš gydymo įstaigos ir kol viskas yra užfiksuojama – praeina šiek tiek laiko ir to torto likučių jau greičiausiai nebėra.
Taigi, apsinuodijimo tyrimai labai dažnai yra kohortiniai – tai analitinio epidemiologinio tyrimo metodas, kuris reiškia, kad yra siekiama nustatyti tikslesnį ryšį tarp rizikos veiksnio (konkretaus maisto produkto) ir ligos atvejo. Dažniausiai tyrimo išvadas įtakoja papildomi šaltiniai, pavyzdžiui, kad visi apsinuodiję žmonės buvo toje pačioje šventėje ir valgė tą patį tortą (žmonių grupėse apskaičiuojamas rizikos santykis), kas leidžia daryti prielaidą, kad apsinuodijimas greičiausiai įvyko būtent dėl to maisto produkto. O jei patikrinimo metu yra fiksuojami nešvarūs paviršiai, bakterijos ir kt. – visuma faktorių rodo, kad atsakomybė įmonei turi būti skirta, nes nebuvo užtikrinta maisto sauga ir higiena.
Būtent dėl to, praktiškai visi restoranai ir kavinės, kai žmonės nori jų patalpose švęsti kokią nors šventę, draudžia atsinešti savo gamybos ar kitur pirktą maistą. Tokiu būdu maistą tiekiančios įmonės siekia apsisaugoti, kad jų patalpose neįvyktų apsinuodijimų dėl ne jų pagaminto maisto, mat įstaiga vis tiek greičiausiai susilauktų institucijų dėmesio.
Skiriamos ir piniginės baudos
Nustačius pažeidimus kavinių ar restoranų veikla gali būti laikinai sustabdoma, bet dažniausiai yra skiriamos ir piniginės baudos, nes yra pažeidžiami maisto įstatymo reikalavimai užtikrinti maisto saugumą. Jei pažeidimas sukėlė žalą sveikatai – bauda gali siekti iki 12 tūkst. EUR.
VMVT turi ir savo nepatikimų subjektų sąrašą, kuris yra viešai prieinamas. Į šį sąrašą patenka tokios įstaigos, kuriose per 12 mėnesių buvo pakartotinai užfiksuotas pažeidimas, taip pat tos, kurių visa, ar dalis veiklos buvo laikinai sustabdyta, bei tos, kurių vadovai gavo administracines baudas už tai, kad trukdė atlikti patikrinimus. Šis sąrašas yra nuolat atnaujinamas.
