Ekologiškus produktus parduotuvių lentynose išduoda jų specifinis ženklinimas. Ant pakuočių turime matyti Europos Sąjungos (ES) ekologinės gamybos logotipą – šviesiai žaliame fone baltomis žvaigždutėmis sudėliotą lapo kontūrą. Šalia šio europinio logotipo turi būti nurodytas ir gamintojo kodas, suteikiamas jį kontroliuojančios institucijos.
Taip pat privaloma nurodyti vietą, kur buvo užauginta produkto sudėtyje esanti žemės ūkio žaliava. Lietuvoje ekologiški maisto produktai papildomai gali būti ženklinami žaliu apvaliu nacionaliniu ekologinės gamybos logotipu, kuriame baltomis spausdintinėmis raidėmis užrašyta: „Ekologinis žemės ūkis“.
Kad produktas galėtų vadintis ekologišku, jis turi būti sertifikuotas ir pagamintas ekologinės gamybos būdu iš ekologiškų žemės ūkio ingredientų ir žaliavų. Žinoma, išskyrus atvejus, kai tokio ingrediento atitikmens rinkoje nėra.
Ekologiško produkto sudėtyje turi būti kuo mažiau maisto priedų, gamyboje turi būti minimaliai naudojamos pagalbinės perdirbimo priemonės, jokiu būdu negali būti naudojami genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) bei produktai, kurie buvo pagaminti naudojant GMO.
Ekologiškas maistas perdirbamas labai atsargiai, pasitelkiant biologinius, mechaninius ir fizinius metodus. Apdorojant tokius produktus, draudžiama naudoti jonizuojančiąją spinduliuotę, kuri įprastai gamyboje pasitelkiama įvairių mikroorganizmų, bakterijų naikinimui.
Klastojimo atvejų kol kas neužfiksuota
Ekologiškus maisto produktus Lietuvoje kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) bei specializuota institucija „Ekoagros“. Lietuvos Vyriausybės nutarimu, šios dvi institucijos dalijasi priežiūros ir kontrolės funkcijomis: VMVT kontroliuoja ekologišką ženklinimą, o „Ekoagros“ – ekologinę gamybą.
Kol kas nė viena jų nėra pateikusi viešos informacijos, jog Lietuvoje būtų užfiksuota ekologiškų produktų klastojimo atvejų, tačiau atliekamos kontrolės metu neatitikimų ekologiškų produktų ženklinimo ir ekologinės gamybos reikalavimams tikrai pasitaiko. Teisės aktai numato veiksmus, kurių turi imtis kontroliuojančios institucijos ir ekologinių produktų gamintojai, kad būtų galima užkirsti kelią neleistiniems produktams ir medžiagoms ekologinėje gamyboje ir būtų šalinamos nustatytos neatitiktys.
Pažymėtina, kad ne visos gamyboje nustatomos neatitiktys daro įtaką ekologiškam produktui, tokiais atvejais gali būti sudaromos sąlygos gamintojui imtis tam tikrų neatitikties šalinimo veiksmų. Tačiau reikia nepamiršti, kad ekologiškus produktus renkasi vis daugiau žmonių, todėl gali atsirasti ir bandančiųjų pasipelnyti – pagaminti produktą pigiau ir nurodyti, kad jis ekologiškas. Tokių atvejų tikrai gali pasitaikyti, tačiau vykdomi kontrolės veiksmai ir įtvirtintos suklastoto maisto ir maisto klastojimo sąvokos leidžia užkirsti kelią tokių produktų patekimui į rinką.
Dažniausiai pasitaikantis neatitikimų pavyzdys, kai ištyrus tariamai ekologišką produktą būdavo nustatoma, kad iš tiesų jis nėra ekologiškas. Kitaip sakant, jį vartoti saugu, tačiau vis tiek vadinti jo ekologišku negalima, mat jis neatitinka reikalavimų. Tokiais atvejais produktas gali būti ir toliau tiekiamas rinkai, tačiau reikia pakeisti jo ženklinimą, t. y., kad nebūtų jokių nuorodų į ekologinę gamybą.
Tačiau šiandien toks atvejis greičiausiai gali būti pripažintas klastote – už tai nesąžiningiems verslams galėtų grėsti bauda nuo 4 iki 15 tūkst. eurų, o jeigu klastotė sukėlė žalą asmens sveikatai – nuo 6 iki 20 tūkst. eurų. Kontroliuojančios institucijos, nustačiusios tokį atvejį, kai ekologiškas produktas galimai neatitinka nustatytų ekologinės gamybos ir (ar) ekologinio ženklinimo reikalavimų, atlieka tyrimą, kurio metu nustato, ar produktas yra klastotė.
Organiškas ir ekologiškas – tas pats?
Dažnas pirkėjas gali nesuprasti, kuo skiriasi sąvokos „ekologiškas“ ir „organiškas“, todėl svarbu paminėti, kad Lietuvoje vartojamas tik vienas terminas – „ekologiškas“. Žodis „organiškas“ iš esmės reiškia tą patį, tačiau lietuvių kalboje nėra vartojamas, tai – netinkamas angliško žodžio „organic“ vertimas.
Jeigu produktas ženklinamas kaip organiškas, bet visos užuominos išduoda, kad jis yra ekologiškas, vadinasi, jam galioja tie patys reikalavimai kaip ir ekologiškam produktui. Tiesa, čia vėlgi gali atsirasti bandančiųjų pagudrauti: pavyzdžiui, jeigu organiškai paženklintas produktas neatitinka ekologiško produkto reikalavimų, gamintojas galėtų teisintis, jog jo produktas yra organiškas, o ne ekologiškas.
Didžiausia bausmė – netekti sertifikato
Jeigu ekologiško produkto gamintojas nesilaiko reikalavimų, VMVT gali laikinai sustabdyti produkto patekimą į rinką, kol bus pakeistas ženklinimas arba atlikti reikiami tyrimai, o kai kuriais atvejais net ir visiškai jį uždrausti.
Tuo tarpu „Ekoagros“ turi galimybę tam tikram terminui sustabdyti ekologiško sertifikato galiojimą arba jį panaikinti. Ši institucija gamintojams taiko patvirtintus įkainius, siejamus su oficialios kontrolės atliekamais veiksmais bei produktų tvarkymo veiksmais, pavyzdžiui, produktų paruošimu, patiekimu rinkai, importu, eksportu. Kitaip sakant, jei „Ekoagros“ gauna skundą dėl produkcijos ir atlieka neplaninį gamintojo patikrinimą ar pats gamintojas siekia, kad ši institucija jį patikrintų ir pasakytų, kad viskas yra gerai, visais atvejais gali tekti susimokėti tam tikrą įkainį / mokestį už institucijos atliktus veiksmus. Įkainiai už kiekvieną paslaugą svyruoja ir gali siekti 60 ar 500 eurų ir daugiau, todėl neatmetama galimybė, kad kartais gali tekti už nustatytas neatitiktis sumokėti didesnes sumas nei yra numatytos kai kurios baudos už maisto teisės aktų pažeidimus.
Būtent ekologinio sertifikato sustabdymas ekologiškų produktų gamintojui yra skaudžiausia bausmė, mat, kol sertifikatas nebus atnaujintas ir kol kontrolės institucija nepatvirtins, jog visi neatitikimai buvo išspręsti, verslas negali nei gaminti, nei tiekti rinkai savo produkto, kas lemia didelius nuostolius.
