Todėl bendrovės drąsiau investavo ne tik nuosavas, bet ir paskolų lėšas, investicijas skyrė ir vidaus, ir eksporto rinkoms. Panašu, kad metams persiritant į antrą pusę savo apsukų didžiosios įmonės mažinti neketina. Taigi verslo atostogų įmonės eiti dar neskubės.
Palankios aplinkybės išlieka
Verslas žino, kad kiekviena diena gali atnešti vis naujų iššūkių. Tačiau žvelgiant į tam tikrus ekonominius rodiklius, priežasčių geriems lūkesčiams išsilaikyti yra.
Nors pastaruoju metu brangstanti nafta yra signalas, kad galimybių tikėtis dar pigesnių energetinių išteklių artimiausiais metais bus vis mažiau, tačiau Lietuvos bendrovės vis dar jaučia pigesnių nei prieš metus energetikos išteklių efektą. Sumažėjusi šių sąnaudų eilutė ne vienai įmonei leidžia kiek laisviau planuoti finansų srautus, dalį jų nukreipiant kitoms verslo reikmėms.
Augantis vidaus vartojimas – dar viena svarbi aplinkybė palankioms verslo nuotaikoms užsibūti. Vartojimo kreivės kilimą aukštyn lemia daugelis aspektų, tarp kurių ir mažėjantis nedarbo lygis bei didėjančios gyventojų pajamos.
Tai lemia, kad, pavyzdžiui, prekybos ir paslaugų sektoriuose pasitikėjimo rodikliai šiemet yra daug geresni negu prieš metus, ir, tikėtina, toliau džiugins šalies įmones. Ypač tas, kurios didesnę dalį savo prekių ir paslaugų realizuoja šalies viduje.
Įmonių investicijų apimtys taip pat atspindi, kaip nusiteikęs verslas. Pirmąjį šių metų pusmetį dar šiek tiek susitraukusios tarpbankinės palūkanų normos įmones skatino drąsiau vykdyti investicinius projektus. Žvelgiant į artimiausius ketvirčius svarių priežasčių palūkanų augimui nėra. Tad, tikėtina, kad investuos įmonės taip pat aktyviai, o kai kurie sektoriai, ypač labiau veikiami tam tikro sezoniškumo, gal net ir daugiau.
Finansavimo poreikiai nemažės
Esant žemų palūkanų aplinkai verslas aktyviau įdarbina ne tik nuosavas, bet ir skolintas lėšas. Tokia įmonių elgsena stebima jau bemaž metus, o šiemet bendras bankų suteiktų paskolų įmonėms portfelis ūgtelėjo labiau nei ankstesniais metais – balandį metinis pokytis jau sudarė 7,1 procento.
Iš sektorių galima būtų išskirti energetikos, nekilnojamojo turto (NT) taip pat žemės ūkio ir apdirbamosios pramonės įmones, kurios išlieka aktyviausios, ieškodamos finansavimo galimybių.
Didelį finansavimo apetitą antroje šių metų pusėje ir toliau turėtų demonstruoti NT bendrovės. Šis sektorius šiuo metu yra stipriai veikiamas itin aktyvios fondų, investuojančių į nekilnojamąjį turtą, veiklos.
Taip pat pastebimas ir stipriai padidėjęs verslininkų dėmesys viešbučių sektoriui Vilniuje, sąlygotas vis gerėjančių viešbučių užimtumo rodiklių, solidžių veiklos rezultatų bei akivaizdžiai padidėjusio tarptautinių viešbučių operatorių susidomėjimo sostinės viešbučių rinka.
Aktyvią investicijų programą ir toliau turėtų vystyti šalies energetikos sektorius. Pastaruoju metu šios bendrovės vykdo didelės apimties investicinius projektus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, pavyzdžiui, „Lietuvos energija“ įsigijo vėjo jėgainių parką Estijoje.
Artimiausią pusmetį gal kiek aprims didžiosios transporto ir logistikos bendrovės. Šios įmonės, sausio–gegužės laikotarpiu daugiau investavusios į transporto parko atnaujinimą bei plėtrą bankų skolintomis lėšomis, reikšmingų investicijų planų antrajam pusmečiui kol kas nenumato.
Tikėtina, jog transporto sektorius sieks toliau optimizuoti savo veiklą bei stiprinti pozicijas Vakarų Europos rinkose maksimaliai įdarbindamos neseniai įsigytas transporto priemones.
Neatsakytų klausimų vis dėlto yra
Tiesa, tam tikrų klaustukų verslininkų dienotvarkėje bus ir kitus šešis metų mėnesius. Kaip ir visos Europos verslas, taip ir Lietuvos, su nerimu laukia birželio pabaigoje vyksiančio „Brexit“ referendumo.
Belieka tikėtis, kad balsavimo rezultatai bus palankūs Didžiosios Britanijos pasilikimui Europos Sąjungoje (ES), o tai lemtų, kad rizikos antrą metų pusmetį Europoje būtų mažiau.
Kantrybės reikalauja ir svarbiausių lietuviškos produkcijos eksporto partnerių – Vokietijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės – ekonomikos augimo perspektyvos, kurios didžia dalimi lieka gana kuklios. Kita vertus, didelės šalies įmonės supranta, kad investicijos naujose užsienio rinkose, ypač tolesnėse, pavyzdžiui, JAV, yra ilgalaikės, o svaresnių rezultatų gali tekti palaukti ne vienerius metus.
Įmonės neišvengiamai susiduria ir su tam tikrų sąnaudų didėjimu. Šiemet labiausiai auganti sąnaudų dalis yra susijusi su darbo užmokesčiu ir tai didžia dalimi lemia aštrėjanti konkurencija dėl kvalifikuotos darbo jėgos, kurios vis labiau trūksta.
Būtų naivu tikėtis, kad artimiausiu metu ši situacija pasikeis, tad įmonėms ir toliau daug dėmesio reikės skirti šiems klausimams – ieškoti būdų išlaikyti gerus specialistus, kitais sprendimais amortizuoti šių sąnaudų didėjimą.
