Viską sujaukė praėjusios kadencijos Seimas, priėmęs naująjį Žemės mokesčio įstatymą. Jis galioja nuo šių metų. Remiantis juo, savivaldybės negalėjo pernai nustatyti žemės mokesčio, nes jas įpareigoti turėjo Vyriausybė. Ji, pasirodo, to nepadarė.
Todėl pernai savivaldybių priimti mokesčio tarifai už žemę iš esmės negalioja. Taip teigia Lietuvos investuotojų forumo mokesčių grupės narė, advokatų kontoros „Soreinen” teisininkė Saulė Dagilytė.
Savo teisybę žemės savininkai turėtų įrodinėti teisme.
Išvengti mokesčio nepavyks, mat tokiais atvejais galioja bendras tarifas – 0,01 proc. žemės vertės. Tačiau kai kurios savivaldybės nutarė apmokestinti žemės savininkus net 4 procentų tarifu.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Kristinaitis situaciją komentavo taip: „Tarifai patvirtinti, bet jie negalioja. 60 savivaldybių padarė tai, ko jų niekas neįgaliojo“.
DELFI primena, kad nuo šių metų įsigaliojus naujam Žemės mokesčio įstatymui, daugiau nei dabar mokesčių reikėtų mokėti ne tik apleistų sklypų savininkams. Vertinant žemę pagal naują metodiką, jos vertė pakyla kelis kartus, o didžiuosiuose miestuose – iki dešimties kartų. Dėl to turėtų kilti ir mokesčiai už žemę.
Nuo šių metų žemės mokestis skaičiuojamas atsižvelgiant į žemės rinkos vertę, o didžiausias tarifas nuo 1,5 proc. gali mažėti iki 0,01 procento. Tačiau jis gali kilti ir iki 4 procentų. Mokesčio tarifus nusistato pačios savivaldybės.
