Vienam daugiabučio namo gyventojui savarankiškai susiremontuoti balkoną gali būti brangoka. Kita problema – beveik neįmanoma rasti įmonės, kuri imtųsi vieno tokio objekto remonto.
Be balkono – dveji metai
Geriausia išeitis – butų savininkams burtis į bendriją ir pretenduoti į savivaldybės bei valstybės teikiamą paramą būstams atnaujinti. Į investicinį projektą įtraukus balkonų remontą, būtų galima bent iš dalies padengti šių darbų išlaidas.
Maždaug prieš trejetą metų balkoną restauruoti pasišovęs klaipėdietis Anatolijus prisipažino, jog tai padaryti savo jėgomis prilygsta žygdarbiui. Vadinamojo „chruščiovinio“ namo gyventojas kreipėsi į jo daugiabutį administruojančią bendrovę prašydamas visiškai nugriauti sueižėjusią konstrukciją.
„Balkonas buvo baisiai nusidėvėjęs ir kėlė grėsmę kieme žaidžiantiems vaikams. Man teko pasirašyti dokumentą, jog neturėsiu jokių pretenzijų, kad balkonas bus nugriautas“, – prisiminė trečiame namo aukšte gyvenantis vyras.
Už šiuos darbus pensininkui mokėti neteko. Tačiau paskui prasidėjo didieji vargai. Apie dvejus metus klaipėdietis gyveno visiškai be balkono ir atkakliai ieškojo specialistų, kurie galėtų atlikti rekonstrukcijos darbus.
Vyras iš patirties gali patvirtinti, kad firmos, užsiimančios tokia veikla, nelinkusios imtis pavienio objekto. Galiausiai per būrį pažįstamų klaipėdietis surado specialistus, kurie ėmėsi rekonstruoti balkoną, tiksliau, pagamino ir prie namo sienos pritvirtino jo pagrindą. Tai Anatolijui kainavo tūkstantį litų. Balkono sieneles vyras iš medinių lentelių pasidarė pats.
Padėti bejėgiai
Specialistų teigimu, vienas svarbiausių žingsnių prieš pradedant balkonų remontą – įvertinti jų būklę. Bene vieninteliai uostamiestyje tokia veikla užsiima bendrovės „Etna“ darbuotojai.
„Svarbiausia, kad pagrindinė, „rišamoji“, balkono konstrukcija būtų pakankamai tvirta, nepažeista. Tada jį galima visiškai atstatyti ir paversti beveik nauju. Jeigu balkono pagrindas suiręs, papildomų medžiagų svoris tik pagreitins jo visišką subyrėjimą. Klaipėdoje apie 20–30 proc. balkonų suirę taip, kad juos remontuoti jau beprasmiška – būtina išardyti, kad nenukristų praeiviams ant galvų. Ypač daug tokių Klaipėdos Centre, Senamiestyje“, – komentavo bendrovės „Etna“ betono remonto medžiagų pardavimo vadybininkas Arvydas Talkačiovas.
Tačiau net ir įvertinę balkono būklę ir konstatavę, kad jį galima sutvarkyti, pavieniam būsto savininkui „Etnos“ specialistai padėti bejėgiai.
„Turime gerų medžiagų, tačiau jokia firma nesutiks atnaujinti vieno balkono. Jeigu dėl tokio remonto kreiptųsi visas namas, Klaipėdoje turime sudarę sutartį su viena įmone, kuri užsiima šiais darbais. Reikia atkreipti dėmesį, kad balkonų remontas nėra pati geidžiamiausia statybinių organizacijų veikla. O mes patys neturime galimybių tuo užsiimti. Nors žmonių, susirūpinusių šia problema ir norinčių ją spręsti, kreipiasi tikrai daug“, – tikino A.Talkačiovas.
Pašnekovo manymu, balkonų remontu galėtų verstis smulkiosios įmonės ar net pavieniai asmenys, nes darbas nėra sudėtingas.
Prikelia naujam gyvenimui
Specialistas pasakojo, jog jau yra sukurta veiksmingų medžiagų ir technologijų, kurios senus daugiabučių balkonus gali prikelti naujam gyvenimui.
„Jeigu nereikia rekonstruoti ar keisti visos balkono konstrukcijos, jo grindis ir kitus paviršius atnaujinti gana paprasta, naudojant specialias medžiagas. Jomis galima nesunkiai atkurti ne tik estetišką balkono išvaizdą, bet ir taip sutvirtinti, kad jis sugebėtų išlaikyti ir labai dideles apkrovas. Senasis betonas idealiai sukimba su nauju mišinio sluoksniu ir suauga į vientisą monolitinį paviršių. Taip atsitinka todėl, kad šios medžiagos sudėtyje yra polimerų, kurie puikiai susigeria į betoną“, – aiškino „Klaipėdos“ pašnekovas.
Tokiomis „Etnos“ medžiagomis neseniai buvo suremontuoti balko-nai viename Lietuvininkų aikštės name. Kadangi šis pastatas pripažintas architektūros paminklu, remontas buvo sudėtingas ir kruopštus.
Prieš kelis dešimtmečius statytų daugiabučių namų balkonai dažniausiai būna dviejų tipų: armuotųjų gelžbetoninių plokščių ir ant metalinių į namo sieną įmontuotų sijų išlieto betono konstrukcijų.
Jei sijos labai pažeistos, jas būtina keisti ir montuoti pagalbinius tvirtinimus, kad balkonas visiškai nesuirtų. Tik paskui atlikti kitus ilgametį balkono eksploatavimo saugumą užtikrinančius darbus.
Gali kainuoti ir kelis tūkstančius
Kaip teigė A.Talkačiovas, pirmo tipo balkonų remontas – paprastesnis. Jeigu armatūros korozija nedidelė, suirusias vietas galima nesunkiai sutvirtinti naudojant specialias balkonų remontui skirtas medžiagas.
Norint kokybiškai suremontuoti balkoną, pirmiausia būtina kruopščiai pašalinti visą erodavusį betoną ir vietoj jo užpilti naują ir patikimą sutvirtinimo medžiagą. Armatūra, konstrukcijos tvirtinamos specialiomis apsauginėmis dangomis. Jos saugo betoną nuo atmosferos poveikio, drėgmės, mechaninių pažeidimų. Vaikščiojamoji dalis padengiama polimerine danga, atsparia mechaniniam poveikiui ir nelaidžia vandeniui. Tai ypač aktualu klaipėdiečiams – gyvenantiems lietingame ir drėgname pajūryje.
„Kiek kainuotų renovuoti vieną balkoną, vienareikšmiškai atsakyti sunku. Tai priklauso nuo jo susidėvėjimo, dydžio, ar reikės remontuoti turėklus, balkono apačią, ar tik vidų ir panašiai. Apytiksliai būtų galima pasakyti taip: vieno balkono remontas gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų“, – teigė A.Talkačiovas.
