Aplinkos ministerijos parengtame nutarime nurodoma, kad visoms 60 šalies savivaldybių perduodami prieš tai NŽT valdyti savivaldybės miestų ir miestelių teritorijų ribose esantys valstybinės žemės sklypai ir jų dalys, taip pat – nesuformuotos valstybinės žemės plotai.
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybei perduoti 7136 sklypai, kurie sudaro 7756 hektarus (ha). Kauno miesto savivaldybei numatyta perduoti 5151 sklypą – tai sudaro 4899 ha. Likusios valstybinės žemės, išskyrus žemės, kuri Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtine ir toliau bus Nacionalinė žemės tarnyba.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tvirtino, kad po nutarimo 112 tūkst. ha valstybinės žemės bus perduotos savivaldybių administracijoms.
„Finišuojame su 2,5 metų trukusiu pasirengimu perduoti valstybinę žemę savivaldybėms ir pertvarkyti Nacionalinę žemės tarnybą. Tai paskutinis, baigiamasis Vyriausybės nutarimas, kuris žymi tris pertvarkas, daug palengvinimų NŽT veikloje (...). Šis nutarimas yra bendras darbas tarp visų ministerijų ir 60 savivaldybių, nes po šiandienos 112 tūkst. ha valstybinės žemės bus perduotos savivaldybių administracijoms“, – Vyriausybės posėdžio metu kalbėjo S. Gentvilas.
Perduodama 55 tūkst. žemės sklypų ar jų dalių, kurie bendrai užima 45 tūkst. ha ploto, taip pat perduodama virš 67 tūkst. ha nesuformuotos valstybinės žemės plotų. Didžiausi valstybinės žemės sklypai perduodami Kėdainių rajono savivaldybei (184 ha) ir Klaipėdos miesto savivaldybei (177 ha).
Nutarime pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prašymą iš Klaipėdos miesto savivaldybei perduodamų sklypų sąrašo išimti valstybinės žemės sklypai, patenkantys į Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritoriją. Atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos prašymą, iš Vilniaus miesto savivaldybei perduodamų sklypų sąrašo išimti Lietuvos kalėjimų tarnybos nurodyti valstybinės žemės sklypai.
Prie neperduotinos valstybinės žemės buvo priskirti valstybinės žemės sklypai suteikti kitiems patikėtiniams, skirti krašto apsaugai, patenkantys į laisvųjų ekonominių zonų teritorijas, skirti užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms atstovybėms įkurti, patenkantys į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje esančius valstybinės reikšmės miškus, kuriuose vykdoma kompleksinė miškų ūkio veikla bei sklypai, dėl kurių yra pradėtos perdavimo kitiems patikėtiniams, Lietuvos oro uostams arba Lietuvos automobilių kelių direkcijai, procedūros.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. pagal įsigaliojusius Žemės ir kitus susijusius įstatymus, miestų ir miestelių teritorijų administracinėse ribose esanti valstybinė žemė patikėjimo teise perduodama valdyti savivaldybėms.
NŽT valdyta žemė – tiek registruota Nekilnojamo turto registre, tiek nesuformuoti žemės plotai, esantys miestų teritorijose – perduoti valdyti savivaldybėms.
Savo ruožtu pati NŽT įgijo naują – konsultavimo ir kontrolės – funkciją. Ji formuoja bendrą praktiką ir padeda savivaldybėms rasti sprendimus, kaip įveiklinti žemę.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas anksčiau yra pastebėjęs, kad naujoji reforma atveria galimybes – per visą Lietuvą savivaldybės galės įveiklinti 120 tūkst. hektarų teritorijos: įsigaliojo galimybė sudaryti žemės nuomos sutartis, formuoti žemės sklypus, plėsti miestų rekreacines zonas, planuoti statybas ar kurti renovuotų daugiabučių kvartalus.
Taip pat ministras pabrėžė, kad su perduodama žeme suteikiama galimybė savivaldybėms didinti savarankiškas pajamas vystant statybas ar įgyvendinant nuomos sutartis.
Pagal savivaldybių pasirašomus žemės priėmimo–perdavimo aktus, jos naujaisiais žemės patikėtiniais taps nuo 2024 m. vasario 1 d.
NŽT reforma įgyvendinama dviem etapais: pirmajame etape, nuo 2023 m. sausio 1 d., tarnybos pavaldumas atiteko Aplinkos ministerijai, kuri ėmėsi formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse.
Šiuo metu vyksta antrasis reformos etapas – vykdoma sisteminė valstybinės žemės priežiūra, perduodamos funkcijos savivaldybėms.
