aA
Vilniaus Lazdynų mikrorajone esančio „Gudelių šilo“ gyventojai leidosi į kovą su sostinės savivaldybe. Daugiabučių kvartalo gyventojai siekia išsaugoti greta jų šlamantį mišką, kurį, pasak jų, Vilniaus valdžia siekia iškirsti ir vietoje jo statyti dar daugiau daugiabučių namų.
Gudelių šilas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Savivaldybės atstovai neneigia – skundų gauta ne tik iš „Gudelių šilo“ gyventojų, bet ir iš kituose mikrorajonuose gyvenančių vilniečių, mat nauji daugiabučiai turėtų išdygti įvairiose Vilniaus vietose. Visgi jie tikina, kad sostinės žalieji plotai nenukentės, o naujų daugiabučių statyba siejama su miesto infrastruktūros vystymu.

Vietoje miško statys daugiabučius

Raštu portalui LRT.lt „Gudelių šilo“ gyventojų pateiktoje informacijoje nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2006 metais patvirtino detalųjį planą, kuriuo reglamentuotas „Gudelių šilo“ kvartalo ir aplinkinių teritorijų naudojimas.

Tačiau pernai, kai sostinei vadovaujantys liberalai sudarė su koaliciją su Lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠA), savivaldybėje imtasi detaliojo plano keitimo. Anot gyventojų, norėta dalį detaliuoju planu patvirtintos teritorijos panaudoti nuosavybės grąžinimui ir užstatyti daugiabučiais.

Kaip sakoma gyventojų pateiktoje informacijoje, pusė 0,4 hektaro teritorijos jau yra apaugusi mišku, o dar 0,1 hektaro yra apauganti mišku.

„Tai patvirtinta miškininkų pažyma, bet šioje teritorijoje augantis miškas nėra įtrauktas į miškų kadastrą. Vadovaujantis dabar galiojančiu detaliuoju planu, patvirtintu 2006 metais, ši teritorija priskirta apsauginių miškų zonai.

Detaliojo plano viešinimo stadijoje, 2006 metais, viešame svarstyme visuomenė pritarė detaliajam planui su sąlyga, jeigu bus išsaugoti šiame žemės sklype esantys bendrojo naudojimo želdynai“, – rašoma „Gudelių šilo“ gyventojų pateiktoje informacijoje.

Vėliau savivaldybė, kaip teigė gyventojai, ignoruodama savo pačios daugiau nei prieš dešimtmetį priimtus sprendimus ir visuomenės sąlygas, ėmėsi priemonių, kad teritorijos paskirtis būtų pakeista iš apsauginio miško į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritoriją.

Apie tai sužinoję „Gudelių šilo“ gyventojai kreipėsi į sostinės valdžią ir pateikė miškininkų pažymą apie teritorijoje esantį mišką bei pasiūlymus nekeisti teritorijos paskirties ir imtis priemonių apsaugant jį. Tačiau, pasak gyventojų, toks prašymas buvo atmestas nepateikiant jokių argumentų.

„Gyventojai taip pat asmeniškai kreipėsi į Vilniaus miesto merą R. Šimašių prašydami neleisti sunaikinti miesto miško ir nutraukti Detaliojo plano keitimo procesą. Gyventojai taip pat prašė susitikti su meru aptarti susidariusią situaciją. Šis prašymas, pasirašytas 174 gyventojų, buvo ignoruotas“, – teigė gyventojai.

Neapsikentę atmestų pasiūlymų gyventojai kreipėsi Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų inspekciją (VTPSI). Ji atliko patikrinimą ir nustatė, kaip informavo gyventojai, kad visas detaliojo plano keitimas nuo pradžių buvo vykdomas neteisėtai, nes savivaldybė ėmėsi detaliojo plano keitimo valstybinėje žemėje nesikreipusi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT). Tuomet, pasak gyventojų, VTPSI nurodė stabdyti plano keitimo procesą, kol nebus gautas NŽT leidimas.

„Nepaisant gyventojų prašymų ir iš jų gautų įrodymų apie teritorijoje augantį mišką, Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į NŽT tik su prašymu leisti teritorijoje daugiabučių gyvenamųjų pastatų statybą – t.y. ir toliau nesiėmė jokių priemonių miško išsaugojimui.

Nors prieš keletą metų, kai gyventojai prašė savivaldybės leidimo įsirengti sporto aikštelę, gavo savivaldybės raštišką atsakymą, jog leidimas nebus duotas, kol nebus patikslintos miškų ribos. Tad akivaizdu, jog savivaldybei svarbesnė yra daugiabučių statyba, o ne žaliųjų erdvių išsaugojimas ar gyventojų gerovė“, – rašoma gyventojų atsiustame rašte.

Sulaukė skundų

Apie tai, kad „Gudelių šilo“ gyventojai bando išsaugoti mišką, pasakojo ir sostinės tarybos narys Algis Čaplikas. Jis sakė sulaukęs gyventojų skundo, kuriame nurodoma, kad nebuvo atsižvelgta į jų interesus.

„Girdėjau, kad ir daugiau tokių skundų, gyventojų išreikštų nuogąstavimų dėl bendrojo plano yra. Į mane kreipėsi „Gudelių šilo“ bendrija. Jie ilgai susirašinėjo su savivaldybe, gaudavo tokius formalius atsakymus ir niekaip negaudavo pagrįsto atsakymo, kodėl nėra atsižvelgiama į jų interesus.

Aš esu užklausęs administracijos direktoriaus, kad būtų aiškus ir motyvuotas Vilniaus valdžios atsakymas, kodėl nėra reaguojama į gyventojų nuomonę“, – kalbėjo A. Čaplikas.

Vilniečių kova už mišką atskleidė savivaldybės planus: dalį Vilniaus užstatys daugiabučiais
© DELFI / Orestas Gurevičius

Pasak jo, „Gudelių šilo“ gyventojai skundžiasi, kad yra formuojamas laisvas sklypas, nors jame jau auga miškas. Tiesa, šis miškas formaliai mišku laikomas nėra, nors, kaip sakė A. Čaplikas, jame užaugę dideli medžiai.

„Savivaldybė formuoja atskirą sklypą, kuris greičiausiai bus skirtas grąžinimui. O jeigu grąžinimui, tai ten atitinkamai apibrėžta, kad atsiras daugiabučiai namai. Tokių konfliktų yra daug“, – sakė tarybos narys.

Jis negailėjo kritikos paruoštam planui. A. Čaplikas teigė, kad pats plano ruošimas vyko chaotiškai, neatsakingai ir nederinant interesų.

„Tai tokie dabar rezultatai, kad einant į pabaigą vis daugiau konfliktų atsiranda. Buvo noras padaryti kažką naujo, bet iš to bandymo gaunasi tik daugiau nesutarimų. Jei gyventojai aktyviai stebi, tai pamatys, kad ir daugiau tokių dalykų bus panosėje padaryta“, – sakė A. Čaplikas.

Plano rengimas sustabdytas

Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė, komentuodama situaciją, teigė, kad savivaldybė, įgyvendindama jai priskirtas funkcijas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese, pradėjo rengti laisvoje valstybinėje žemėje dar 2006 m. patvirtinto Vilniaus tarybos sprendimo detaliojo plano sprendinių koregavimą.

Jis vykdomas suformuojant žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti, nustatant daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos žemės naudojimo būdą ir kitus teritorijos naudojimo reglamentus vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu.

„Planuojama teritorija nėra įtraukta į Lietuvos Respublikos valstybinį miškų kadastrą, ji tik ribojasi su suformuotu ir Nekilnojamojo turto registre registruotu valstybinės reikšmės miško žemės sklypu. Valstybinė miškų tarnyba tvarko Lietuvos Respublikos miškų kadastrą, atlieka valstybinių miškų inventorizaciją ir tvarko miškų apskaitą.

Šiuo metu yra gautos iš visų institucijų teritorijų planavimo sąlygos Detaliojo plano rengimui, taip pat ir iš Nacionalinės žemės tarnybos, kuri neprieštaravo teritorijos planavimui“, – teigė R. Rudukienė.

Pasak jos, šiuo metu Detaliojo plano rengimas yra sustabdytas, nes NŽT Vilniaus skyrius gyventojų bendruomenės iniciatyva kreipėsi į Valstybinių miškų tarnybą dėl planuojamos teritorijos įtraukimo į valstybinių miškų kadastrą.

Gudelių šilas
Gudelių šilas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Paaiškėjo, kur statys daugiau daugiabučių

„Gudelių šilo“ situaciją komentavęs A. Čaplikas kalbėjo, kad skundų yra gaunama gerokai daugiau. Iš tikro, kaip informavo Vilniaus miesto savivaldybės komunikacijos skyrius, nauji daugiabučiai namai bus statomi visame mieste. Skundų savivaldybėje gauta daug, dėl kiekvieno statybos projekto, kuriems leidimų išduodama apie 20 per dieną.

Pasak savivaldybės komunikacijos skyriaus specialistų, nauji daugiabučiai želdynų statusą turinčiose teritorijose neplanuojami ir negali būti statomi. Paklausus, ar atsižvelgiama į gyventojų skundus, atsakyta, kad kiekvienu atveju vertinami tiek projektuotojų pateikiami projektiniai pasiūlymai, tiek gyventojų pasiūlymai bei skundai ir ieškoma kontekstui, aplinkai tinkančio sprendimo.

Savivaldybės įmonės (SĮ) „Vilniaus planas“ projektų vadovas Mindaugas Grabauskas komentavo, kad daugiabučių pastatų statybos politika naujuose Vilniaus teritorijos bendrojo plano sprendiniuose iš esmės yra tęstinė, kaip ir numatė galiojantis bendrasis planas.

„Intensyvaus užstatymo gyvenamųjų zonų, kuriose numatoma daugiabučių gyvenamųjų namų statyba su numatomu vyraujančiu pastatų aukštingumu iki 5 aukštų, maksimaliu iki 9 aukštų, išdėstymas numatytas ten, kur numatė galiojantis bendrasis planas: Pilaitės šiaurinėje dalyje, Ukmergės gatvės aplinkoje“, – raštu pateiktuose atsakymuose komentavo M. Grabauskas.

Dalyje miesto teritorijų, kuriose bendruoju planu buvo numatyta galimybė statyti iki 9 aukštų pastatus, tokio aukštingumo buvo atsisakyta, pavyzdžiui, Pavilionyse, Kalnėnuose.

Naujai formuojamų centrų zonose pastatų aukštis numatomas priklausomai nuo miesto struktūros. Kaip sakė M. Grabauskas, kai kur numatomos teritorijos ir aukštybiniams, t.y. didesniems nei 35 metrai, pastatams, tęsiant galiojančiame bendrajame plane numatytą aukštybinių pastatų išdėstymo koncepciją.

„Pagrindinės aukštybinių pastatų lokalizacijos numatomos tęsiant aukštybinio užstatymo kompleksų formavimą dešiniajame Neries krante („Architektūrinė kalva“), taip pat formuojamo centro zonoje prie „Spaudos rūmų“ (prie Pilaitės pr. tarp Laisvės pr. ir Vakarinio aplinkkelio)“, - informavo savivaldybės įmonės atstovas.

Pasak jo, planuojamų statyti daugiaaukščių pastatų išdėstymas siejamas ir su esama miesto infrastruktūra, ir jos vystymo prioritetais bei galimybėmis ją išvystyti. Jo teigimu, prognozuojama, kad iki 2030 metų nuolatinių miesto savivaldybės gyventojų skaičius padidės apie 20 tūkst. gyventojų: nuo 545 280 nuolatinių gyventojų (Statistikos departamento duomenimis) iki 565400 gyventojų.

Paklaustas, kaip dėl naujų statybų keisis Vilniaus žaliasis plotas, M. Grabauskas tikino, kad iš esmės jis nesikeis, nes esą naujuose bendrojo plano sprendiniuose urbanizuotose ir numatomose urbanizuoti teritorijose numatyta daugiau želdynų.

„Ypač sovietmečiu daugiabučiais gyvenamaisiais namais užstatytuose rajonuose, siekiant sukurti ar išsaugoti gyventojų poreikius atitinkančią želdynų sistemą. Naujos plėtros teritorijose bendrajame plane taip pat numatoma formuoti intensyvaus ir ekstensyvaus naudojimo želdynų sistemą“, – teigė M. Grabauskas.

Jis citavo Statistikos departamento duomenis, kurie nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybėje per 5 metus gyvenamasis būstų fondas padidėjo 1445,9 tūkst. kv. m (vidutiniškai 289 tūkst. kv. m per metus). Pagal 5 metų tendencijas – 2030 m. prognozuojamas gyvenamasis būstų fondas – 20495,7 tūkst. kv. m (padidėjimas 3757 tūkst. kv. m).

„Kiek ir kokių bus pastatyta naujų pastatų, ir kada jie bus pastatyti, priklausys nuo paklausos ir pasiūlos, tačiau siekiama, kad nauja statyba vyktų kompleksiškai, su visa reikiama inžinerine, socialine, želdynų infrastruktūra, orientuojantis į plėtros prioritetus, nes miesto savivaldybės teritorijose iki 2030 metų nebus galimybių ir poreikio urbanizuoti visas galimas statybai teritorijas“, – komentavo M. Grabauskas.

Nauji namai ne bėda, jei tvarkomos žaliosios erdvės

Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas Aurimas Sasnauskas, paklaustas, kaip vertina naujų daugiabučių statybas Vilniuje, sakė, kad miesto tankinimas yra geriau negu nesustojantis plėtimasis už jo ribų.

Aurimas Sasnauskas
Aurimas Sasnauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Be to, architektas kalbėjo, kad sostinė susiduria su kita problema – prasta gyvenamojo būsto kokybe, mat didelė dalis daugiabučių namų yra seni, statyti sovietmečiu.

„Vilniuje yra problema su gyvenamo būsto kokybe. Didžiosios dalies tų stambiaplokščių tarybinių laikų daugiabučių kokybė netenkina gyventojų, o renovacija dažna nepadeda. Žmonės, jeigu išgali, bando išsikelti arba į naujesnį daugiabutį, arba į individualų namą, jei reikia daugiau ploto.

Dėl to manau, kad poreikis yra. Tame, kad miestas tankėja, aš nematau nieko blogo. Gal geriau tankinti miesto ribose, o ne plėstis už miesto. Dabar labai daug ir kotedžų, ir namų plečiasi šiek tiek chaotiškai už miesto. Manau, kad teisinga strategija tankinti patį miestą“, – kalbėjo A. Sasnauskas.

Tačiau jis pabrėžė, kad turi būti išlaikomas balansas su žaliosiomis erdvėmis, nes nors Vilniuje jų šiuo metu gausu, pasak architekto, jų kokybė yra prasta – jos nesutvarkytos, labiau „laukinės“. Anot jo, daugiabučių namų tankėjimas susijęs su tuo, kad mieste turi atsirasti kokybiškos žaliosios erdvės.

Pasak jo, tankinant miestą pirmiausia reikia galvoti, kad būtų gerinama žaliųjų erdvių kokybė. Jo teigimu, vienas iš svarbiausių dalykų gyvenimo kokybei yra tai, kad netoli daugiabučių namų būtų žalioji zona – parkas, skveras ar pan.

„Tada tas tankinimas nebus toks baisus. Kitas dalykas, manau, kad reikėtų galvoti į ateitį, svarstyti apie tai, kad tuos senuosius tarybinių laikų kvartalus, kurie yra prasčiausios kokybės, reikia griauti ir statyti naujus daugiabučius. Tai yra kita problema, bendrajame plane svarstoma, kaip laisvus plotus užstatyti, bet manau, kad tai yra etapas į ateitį.

Yra rajonai, kaip Lazdynai, kurie yra architektūriškai įdomūs, kurie gal dar patrauklesni gyventi, bet yra kiti rajonai, kurie gali tapti socialinėmis problemomis, kai ten išsikels žmonės, nukris butų kainos ir jie gali tapti tam tikrais getais“, – komentavo architektas.

Paklaustas, ar dėl padidėjusio daugiabučių namų skaičiaus Vilnius netaps sunkiai pravažiuojamu, A. Sasnauskas atsakė, kad miesto ribose važinėja visuomeninis transportas, tačiau ir jo kokybė turi būti gerinama. Pasak architekto, jei pagerės sostinės viešojo transporto kokybė, daugiau žmonių pasirinks juo naudotis keliauti į darbus ir pan., o nuosavus automobilius naudos tik tolimesnėms kelionėms.

„Jei miestas plečiasi už jo ribų, tuomet sudėtinga plėsti ir viešąjį transportą, nes ten ir gyventojų tankis mažesnis. Miesto ribose jis jau yra egzistuojantis, tai tikslas būtų pasiekti tokią kokybę, kad daugelis gyventojų nebijotų naudotis visuomeniniu transportu“, – sakė A. Sasnauskas.

Be to, architektas prognozuoja, kad greitai padaugės didelės kvadratūros butų statybų. Jis kalbėjo, kad šiuo metu populiaru statyti mažo ploto butus, nes dažnai žmonės didesnių butų neįperka, o mažus dažnai perka pirmąjį būstą įsigyjantys žmonės.

„Bet atsiranda šeima, vaikai ir reikia didesnio būsto. Tačiau didžioji dalis rinkos dabar yra mažiems butams pritaikyta. Turbūt tada žmonės pažiūri, kad didesnis butas kainuoja panašiai kaip namas už miesto ir jie perka namą. Bet pamato, kad ne taip paprasta gyventi už miesto, kaip atrodo iš šalies.

Matau, kad turėtų baigtis tų mažų butų era ir pradėti populiarėti didesni geros kokybės butai“, – kalbėjo A. Sasnauskas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vilniuje šluojamas prabangus būstas: įvardijo brangiausius pirkinius (133)

Pastarojo pusmečio prabangaus būsto pardavimai, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, išaugo 59...

Per metus butų kainos Lietuvoje augo daugiau nei 3 proc. (7)

Penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir...

Trys priežastys, dėl kurių lietuviai dažniausiai keičia būstą (28)

Pasikeitimai gyvenime, noras įsigyti nuosavą būstą ar pasikeitusi darbo vieta – dažniausios...

Žadama atkurti Nemirsetos kurhauzą (9)

Ruošiamasi atstatyti Nemirsetos kurhauzą.

Jaunoms šeimoms skiriama parama būstui apkarto (22)

Po kilusio jaunų šeimų nepasitenkinimo dėl to, kad nepavyksta gauti valdžios pažadėtos...

Top naujienos

Pasipiktinusi mama beda pirštu į savivaldybės apsukrumą: tai vaikų luošinimas

„Neverkite, mamytės, jeigu jūsų vaikas negavo vietos valstybiniame darželyje. Jums pasisekė“,...

Naujausi JAV planai Rusiją gali tik suerzinti (197)

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ketina kitą savaitę pranešti Rusijos lyderiams apie...

Olandijoje namus atradusi plungiškė: nesu iš tų, kurie negali gyventi be Lietuvos (215)

Vos sulaukusi aštuoniolikos iš Plungės kilusi mergina išvyko į Daniją. Drąsus Eglės Budrytės...

8 įpročiai, kurie jus labiausiai sendina (4)

Kaip mirtis ir mokesčiai, senėjimas yra neišvengiamas. Tačiau kartais senstame anksčiau laiko,...

Pasakoja apie protu sunkiai suvokiamas moterų kančias: jie išplėšė mano vaiką iš gimdos (33)

Kaip manoma, šimtai tūkstančių etninių mažumų atstovų Kinijoje yra laikomi vadinamosiose...

Prašmatniame viešbutyje susirinkusios viešnios savo įvaizdžiais pranoko viena kitą

Kaip spindi laimė – tuo pasigėrėti penktadienio vakarą „Pacų“ viešbutyje galėjo...

Kristupas Krivickas užminė mįslę: laukiasi penkto vaiko? (132)

Žinomas prodiuseris, televizijos laidų vedėjas ir visuomenės veikėjas Kristupas Krivickas...

Suttonas gimtadienį atšventė puikiu žaidimu ir „Ryto“ pergale prieš „Šiaulius“ (18)

Šeštadienio pavakarę sostinėje vykusiose „Betsafe- LKL “ rungtynėse šalies vicečempionas...

Kaip elgtis, kad pamačius laukinį žvėrį kelionė nesibaigtų griovyje (12)

Lietuvoje kasmet įvyksta keli tūkstančiai eismo įvykių, kai susikerta automobilių ir laukinių...

Rauginti kopūstai ir silkė kitaip: iš naujo atrado nuo seno lietuvių mėgstamus receptus (14)

Nežinau, kaip jūs, bet raugintais dalykais virtuvėje aš niekada nesižavėjau. Sako, natūralu,...