Dabartinis jų valdytojas – Lietuvos paštas – už tai gaus 6 mln. eurų.
Už Kauno centrinio pašto rūmus bus pervesta 3,8 mln. eurų, už Klaipėdos pašto stoties statinių kompleksą – 2,169 mln. eurų.
Abu paštai bus perduoti Kultūros infrastruktūros centrui valdyti.
Tiek Kauno, tiek Klaipėdos paštai pagal paskirtį nenaudojami jau kelerius metus.
„Dėl sparčiai blogėjančių šių visai Lietuvos architektūrai svarbių objektų būklės reikalingos neatidėliotinos investicijos jiems išsaugoti, įveiklinti ir atverti visuomenei pažinti“, – teigiama Kultūros ministerijos aiškinamajame rašte.
Kauno centrinio pašto pastate planuojama steigti Architektūros centrą, šiuo metu atliekami paruošiamieji centro kūrimo darbai. Tuo metu dėl Klaipėdos centrinio pašto Kultūros ministerija su uostamiesčio savivaldybe šių metų gegužę pasirašė ketinimų protokolą, kad bendradarbiaus siekdamos jį išsaugoti, pritaikyti ir įveiklinti.
Kauno ir Klaipėdos paštų pastatai yra įtraukti į valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.
Buvę Kauno centrinio pašto rūmai atidaryti 1932 metais. Juos kūrė architektas Feliksas Vizbaras. Šie rūmai laikomi išskirtinės istorinės ir kultūrinės vertės kultūros paveldo objektu, reprezentuojančiu Kauno modernizmo architektūrą. Čia pašto paslaugos nebėra teikiamos, tačiau vyksta įvairūs kultūros renginiai.
Neogotikos stiliaus Klaipėdos pašto pastatų kompleksą suprojektavo architektas Hermannas Shoede (Hermanas Šiodė), jis pastatytas 1893 metais. Uostamiesčio centre esančiame pastate iki 2019 metų rudens veikė paštas. Dabar jis stovi tuščias.