„Tiek objektų skaičius, tiek valdomų objektų plotas tendencingai ir toliau mažėja, keletą metų iš eilės. Kalbant apie likutines vertes, jos per 2022 m. paaugo nepilnais 2 proc., daugiausiai dėl investicijų, kurios didino NT vertę. Sąnaudų pusėje buvo labai didelis augimas, siekiantis beveik 50 proc., to pagrindinė priežastis buvo prasidėjęs karas Ukrainoje, turėjęs tiesioginės įtakos energetinių išteklių brangimui“, – trečiadienį Seimo Audito komitete kalbėjo E. Česokas.
„Liūto dalis sąnaudų augimo buvo nulemta elektros energijos ir šilumos energijos kainų didėjimui, tai sudarė papildomus 100 mln. eurų sąnaudų per metus“, – teigė jis.
E. Česokas kalbėjo, kad visame valstybės nekilnojamo turto (NT) portfelio sudėtyje lyderiauja mokslo paskirties objektai. Jis taip pat pažymėjo, kad beveik pusė valstybės valdomo turto yra su nežinoma energetine klase.
„Kalbant apie visą valstybės NT portfelį ir jo sudėtį, toliau lyderiauja mokslo paskirties objektai, kurie sudaro kiek daugiau negu 20 proc. visame turto portfelyje. Administracinė paskirtis su biurais rikiuojasi antroje vietoje, čia kažkokių reikšmingų pokyčių ir tendencijų tarp kategorijų pasiskirstymo nefiksavome“, – sakė Turto banko vadovas.
„Atlikta analizė parodė, kad bemaž pusė viso valstybės valdomo turto yra su nežinoma energetine klase, kas yra labai svarbu siekiant tinkamai planuoti investicijas į turto išlaikymą ir atnaujinimą ateityje. Labai nedidelė dalis, nesiekianti 1 proc. valstybės turte yra A arba aukštesnės energinio efektyvumo klasės“, – aiškino jis.
Turto banko laikinasis vadovas taip pat išskyrė, kad artimiausių trejų metų investicijų programoje numatyta arti 100 mln. eurų, o atnaujintas pastatų plotas sieks 60 tūkst. kvadratinių metrų.
„Kalbant apie 2022 m. įgyvendintus projektus, skaičiuojame apie 18 mln. eurų investicijų, 10 tūkst. kv. m. atnaujinto pastatų ploto. (...) Didžioji dalis iš 2023 m. suplanuotų projektų yra įgyvendinti, esame juos užbaigę“, – teigė E. Česokas.
„2024–2026 m. mūsų investicijų programoje numatyta beveik 100 mln. eurų ir atnaujintas pastatų plotas sieks apie 60 tūkst. kv. m.“ – tikino jis.
Investicija į ministerijų miestelį galėtų siekti 170 mln. eurų
E. Česokas taip pat kalbėjo, kad į A. Goštauto kvartalą, kitaip žinomą kaip ministerijų miestelį, Turto bankas planuoja investuoti 170 mln. eurų.
„Planuojame apie 73 tūkst. kv. m. iš kurių apie 55 tūkst. kv. m. bus antžeminio ploto. Apie 4 tūkst. darbuotojų ten galės įsikurti ir per visus projekto vystymo etapus bendra investicija galėtų siekti apie 170 mln. eurų“, – teigė Turto banko vadovas.
„Įgyvendinus projektą per visus etapus, portfelis Vilniuje sumažėtų 88 tūkst. kv. m. ir viena iš to projekto papildomų naudų yra tai, kad atsisakytume senų ir neefektyvių pastatų, išsibarsčiusių įvairiose maisto lokacijose“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad metų pradžioje Turto bankas skelbia tarptautinį rangos darbų su projektavimu pirkimą A. Goštauto kvartalo konversijos I-ajam etapui. Atnaujinamame pastate, planuojama, įsikurs trys ministerijos, projektą ketinama baigti 2026 m.
Skelbiama, kad rangos darbų konkursas vyks atvirų skelbiamų derybų būdu, leidžiančiu efektyviai derėtis dėl projektų įgyvendinimo terminų, kainų ir kitų svarbių sutarties aspektų.
Sutartį su rangovu dėl A. Goštauto g. 11 pastato modernizacijos ketinama pasirašyta 2024 m. II–III ketv., o pastatą modernizuoti baigti 2026 m.
Viso A. Goštauto kvartalo, kuriame įsikurs 9–10 ministerijų ir kitos biudžetinės įstaigos, konversija numatyta baigti 2028 m.
Projekto finansavimas užtikrinamas parduodant neefektyvų valstybės turtą.
