„Galėčiau dabar tuos langus pardavinėti, nes tiek jau apie juos žinau“, – šypsojosi namą pasistatęs vyras. Vis dėlto jo istorijoje šypsenų buvo mažai.
Vyras pasakojo, kad dar prieš trejus metus pradėjęs statytis namą susidomėjo langais ir jų šiluminėmis savybėmis.
„Namas jau buvo sumūrytas, galvojau rudenį susidėsiu langus“, – savo pasakojimą pradėjo vyras.
Pasak M. Malinausko, išsirinkęs 4-5 langų profilius iš bendrovės „Good Service Solution“ arba geriau žinomos kaip „Septyni langai“, jis nusprendė visgi langų pirkimą atidėti žiemai.
„Pagalvojau, kam jie gulės vagims kaip ant lėkštutės sudėjus rudenį. Be to, įmonės darbuotojai patarė palaukti sausio-vasario, nes tada kaina būtų geresnė. Galvoju, palauksiu“, – kalbėjo vyras.
Sulaukęs žiemos vyras apsidžiaugė, tuos pačius langus jam pasiūlė jau 4 tūkst. Lt pigiau.
„Rinkausi pačius kokybiškiausius. Iš pradžių galvojau apie medinius, bet jie būtų buvę apie 10 tūkst. Lt brangesni, todėl nusprendžiau imti plastikinius. Be to, pagal dokumentus jie atrodė šiek tiek šiltesni nei mediniai“, – tęsė M. Malinauskas.
Tačiau klausimų vyrui apie tai, ką iš tiesų gavo, kilo jau prieš sudedant langus naujai statomame name.
„Pats padėjau sunešti langus į namą ir jau tada man pradėjo kilti abejonės: esu nemažai aplankęs statybų parodų ir pasyvaus namo lango profilis turi būtu storas ir platus. Sunešęs į namą langus pažiūrėjau ir pagalvojau, kodėl jis toks plonas“, – prisiminė pašnekovas.
Vis dėlto vyras nesipriešino, kad atvežti langai būtų sumontuoti.
„Vėliau atsidaręs langą pamačiau, kad kiekvieno lango viduje suklijuoti lipdukai, kur nurodomi lango šiltumo rodikliai. Žiūriu, kad jie neatitinka to, kas buvo nurodyta mano sutartyje. Tai išeina – man atvežė šaltesnius langus. Skambinau pardavėjui, pasakiau, o iš jų išgirdau, kad lipdukai gamykloje buvo sumaišyti, perklijuos kitus“, – pridėjo M. Malinauskas.
Nesutikęs su tokiu pasiūlymu vyras paprašė, kad būtų supjaustytas vienas langas ir pažiūrėta, koks iš tiesų yra jo profilis.
„Jie pasiūlė, kad vieną langą nusipirkčiau papildomai. Pasak jų, taip daro daugiabučius statančios įmonės. Tačiau aš pasakiau, kad čia - ne mano klaida, todėl turime pjaustyti langą jų sąskaita“, –toliau savo istoriją tęsė namo savininkas.
Supjaustyto profilio viduje pirkėjas rado putplasčio juostelės. Jie atitiko deklaruotą gaminį, tačiau pasidalinus informacija interneto forumuose paaiškėjo, kad įdėta ne ta vidurinė profilio tarpinė. Kaip teigė oficiali „Rehau" atstovybė plona, o ne stora vidurinė tarpinė neturėjo didelės įtakos lango šiluminėms savybėms, todėl nuspręsta nieko nedaryti. Tai buvo dar 2014 metų pavasarį.
Tačiau nauja pykčio banga klientui sukilo atėjus žiemai.
„Žiūriu, kad langai peršąla. Tragedija, kiek radau ledo languose. Per keletą savaičių išsiaiškinau, kad ne tik vidurinė tarpinė ne ta įdėta, bet ir stiklus skiriantis rėmelis ne tas, kaip užsakytas“, – pasakojo vyras.
M. Malinauskas tikino, kad stiklus skiriantis „Swisspacer" rėmelis yra trijų rūšių: jis užsakė patį šilčiausią, o įdėtas paprastas. Namo savininkas teigė, kad langų pardavėjai nenorėjo gražiuoju ištaisyti klaidos, todėl jis buvo priverstas kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
„Neįdėję storos kamerinės tarpinės, šilčiausio „Swisspacer Ultimate" rėmelio ir kaip vėliau paaiškėjo papildomų neoporo juostelių ties stiklajuostėmis sutaupė apie 1200 Lt“, – skaičiavo pašnekovas.
Vyras sako, kad dėl langų ir šildymo sezonas išėjo brangesnis nei turėjo: „Visas šildymas žiemą kainavo 120 eurų. Negaliu sakyti, kad blogai, nes pasyvaus namo specialistai skaičiavo, kad namas per šildymo sezoną turėtų sunaudoti 50-60 eurų. Žinoma, gali būti ir daugiau niuansų, bet ir langai galėjo turėti įtakos“.
Vartotojų teisių apsaugos tarnybai nusprendus, kad M. Malinausko prašymas pakeisti stiklo paketus į tokius, kokius jis iš tiesų užsakė, yra pagrįstas. Šiuo metu bendrovė taiso pirkėjo nurodytas klaidas.
UAB „Good Service Solution“ vadovas Remigijus Balčikonis atsisakė komentuoti situaciją su pirkėju.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teigė, kad šiemet dėl minėtos bendrovės yra gavusi du skundus. Vienu atveju ginčas kilo dėl langų, vartotojo reikalavimas buvo pripažintas pagrįstu, o kitu atveju vartotojas kreipėsi dėl durų ir ginčas išsisprendė taikiu šalių susitarimu.
Pasiteiravus, ką gali daryti vartotojai, jei jiems atrodo, kad sumontuoti ne tokios kokybės, kaip užsakyta, langai ar durys, tarnyba teigė, kad pirkėjas iš pradžių turi kreiptis į pardavėją.
Jei šis nesutinka su pirkėjo reikalavimais, kiekviena šalis gali reikalauti skirti ekspertizę.
„Jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę.
Ekspertizės išlaidos tenka rangovui, išskyrus tuos atvejus, kai ekspertizė nenustato, kad rangovas būtų pažeidęs sutartį arba kad yra priežastinis ryšys tarp rangovo veiksmų ir darbo trūkumų. Tokiais atvejais ekspertizės išlaidas apmoka ta šalis, kuri reikalavo skirti ekspertizę, o jeigu ji buvo paskirta abiejų šalių susitarimu – abi šalys lygiomis dalimis“, – rašome tarnybos atsakyme.
Vartotojas taip pat gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Prieš kreipiantis į ją, vartotojas turi raštu kreiptis į rangovą, kuris turi atsakyti per 14 dienų.
