Pirkėjus klaidino žiema
Praėjusią žiemą viename Sportininkų gatvės namų butą įsigijusi jauna šeima jau dairosi naujo būsto. Anot klaipėdiečių, jie negali pakęsti kaimynų elgesio, netvarkos laiptinėje ir vasarą po kiemą besišlaistančių neaiškių asmenų.
„Butą pirkome žiemą. Prieš tai apžiūrėjome šešis. Šis variantas atrodė geriausias. Netoli parkas, miesto centras. Būtent šalia jo norėjome gyventi“, – teigė klaipėdietis.
Vyras neslėpė, kad laiptinė iš pat pradžių neatrodė labai tvarkinga, tačiau blogų kvapų nebuvo. Žiemą kieme nebuvo ir benamių.
„Visas grožis atsiskleidė vėliau. Pasirodo, vieni kaimynai yra dideli gyvūnų mylėtojai. Kates ir šunis augina tiesiog laiptinėje. Prie laiptų nuolat padedama maisto. Durys visada paliekamos atviros, kad augintiniai galėtų bet kada sugrįžti“, – pasakojo klaipėdietis.
Apie problemas – po sandorio
Buto savininkas tvirtino, jog bandė kalbėtis su kaimynais, bet situacija nepasikeitė.
Vyras pastebėjo, jog būstų pardavėjai dažnai nebūna atviri. Buvusi savininkė, tik gavusi pinigus, informavo, kad kaimynė iš viršaus yra ne kartą apipylusi jos butą.
„Atlikę remontą iš pagrindų, iš karto apsidraudėme. Nors atrodo butas ir jaukus, negalime apsikęsti aplinkos. Dairomės naujo būsto“, – neslėpė klaipėdietis.
Nuvertėjimo galimybė
Su nemalonumais susidūrė ir prieš metus prie Tauralaukio namą įsigijusi šeima. Vasarą būstą pirkę žmonės nepagalvojo, kad žiemą juos pasieks už poros kilometrų esančių gamyklų dūmai.
„Dabar gali tik save kaltinti dėl neapdairumo ir kęsti“, – apgailestavo klaipėdiečiai.
Prieš metus į vadinamąjį Miško kvartalą atsikraustęs Vytautas neslėpė, kad čia jį erzina nuolat atsklindantis kvapas, panašus į naftos.
„Anksčiau jis tvyrodavo retai. Gal kartą per dvi savaites. Dabar užuodžiu kelis kartus per savaitę“, – tvirtino gyventojas.
Anot klaipėdiečio, kvapai plinta ir miesto centre, ir prie miesto ligoninės.
Pasak nekilnojamojo turto agentūros „Kavintenė“ savininkės Vidos Karaliūnienės, klaipėdiečiai vis apdairiau renkasi būstus. Stengiasi kuo daugiau apie juos išsiaiškinti.
Ypač įvertina geografinę padėtį, ar nesklis nemalonūs kvapai.
„Dumpių link žmogaus neįmanoma įkeldinti. Čia nesivysto ir statybos. Problemiška vieta ir Rimkai. Žmonės “spardosi„ ir dėl Jakų. Kad ten būtų masiškų pirkimų, man neteko susidurti“, – tvirtino savininkė.
Pasak jos, dėl kvapų butus vengiama įsigyti ir Sportininkų, Malūnininkų, Pušyno gatvėse. Pirkėjų nežavi ir Žvejybos uosto rajonas bei Mokyklos gatvė, miegamieji rajonai. Pastarojoje vietoje būstai – pigiausi.
V.Karaliūnienės teigimu, žmonės įsikurti labiau nori važiuojant Palangos link, už miesto ligoninės.
„Pirkėjai benamių nelabai akcentuoja. Kur yra prekybos centrai, ten ir jų bus. Neišvengsi ir miesto centre, ypač kur yra pradėta ir nebaigta statyba“, – teigė savininkė.
Pasak V.Karaliūnienės, keičiasi ir populiariausios vietos, kuriose klaipėdiečiai perka butus.
Anksčiau prestižinė vieta buvo Kauno gatvė. Žmonės butus čia pirko vieną po kito. Dabar „Akropolio“ rajonas žmonių nebevilioja dėl senų namų. Nebepopuliarios ir I.Simonaitytės bei Naujakiemio gatvės.
kad raudonų plytų namai yra, krinta plytos, o po renovacijos drėksta namų sienos.
Dabar dažniau žmonės būstus nori įsigyti Baltijos prospekte.
Apsispręsti padės žemėlapis
Nekilnojamojo turto agentūros „Aidila“ direktorius Algimantas Bružas pabrėžė, kad, norėdami išvengti nemalonių kvapų, žmonės į vietą, kurioje ruošiasi pirkti butą, turi žiūrėti globaliau.
„Pasiimti žemėlapį ir pažiūrėti, kaip ta vieta atrodo mieste, kokie aplink yra objektai. Pasižiūrėti planus, kas numatoma daryti netoliese. Žvilgsnis iš aukščiau kartais nustebina“, – aiškino vadovas.
A.Bružas prisiminė, jog jį nustebino iš Maskvos atvykę rusai, kuriems siūlyta įsigyti apartamentus Vanagupės kvartale, Palangoje. Pirkėjai tvirtino, kad ši vieta jiems netinka, nes netoli yra oro uostas ir kapinės.
„Užsieniečių požiūris – visai kitas. Jie žemėlapyje mato labai mažą atstumą. Realiai iki kapinių nuo minėtos vietos yra du, iki oro uosto – penki kilometrai“, – komentavo vadovas.
Agentūros direktorius nuogąstavo, kad ateityje dėl uosto krovos garsų, sklindančių kvapų iš tiesų gali kristi nekilnojamojo turto šiaurinėje miesto dalyje kainos.
„Kuo aktyvesnis bus uostas, tuo labiau kris šalia esančių rajonų nekilnojamojo turto vertė“, – teigė A.Bružas.
Komentarai
Vytautas Šimanskis, Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos valdybos narys
Butai vertinami analogų metodu. Tam parenkami kuo panašesnis turtas į vertinamąjį. Pirmiausia dėmesys kreipiamas į namo statybos metus, jo būklę, vietą, kurioje yra, buto plotą, būklę, kelintame aukšte jis yra. Pastarasis dalykas ypač svarbus. Skaičiuojant buto kainą, įvertinamos ir gretimybės – kiemas, ar jame yra žaidimų aikštelė. Į kaimynus atsižvelgiama tik tuo atveju, jei šie kenkia laiptinei – niokoja, dėl jų kaltės yra nemalonus kvapas. Jei šeima yra asociali, bet nieko nedaro, tai neatsispindi vertėje. Būsto vertinimui ypač svarbus laikas. Įvertinami būtent tą dieną atlikti nekilnojamojo turto sandoriai, esantys duomenų bazėje. Vertinant butą kitą dieną, jo kaina gali kisti.
Edmundas Jankus, nekilnojamojo turto agentūros „Gijoneda“ vadovas
Prieš pirkdami nekilnojamąjį turtą, žmonės turi apsispręsti, kokioje vietoje nori gyventi. Tada rinktis seną ar naują statybą, nes tai labai skirtingi dalykai. Perkant reikia įvertinti namo, buto būklę, į kurią pusę kambarių langai, ar keista elektros instaliacija. Svarbu įvertinti, ar šalia yra mokykla, darželis, parduotuvė, kad būtų
patogu. Dėmesį reikia atkreipti ir į susisiekimą, į automobilių stovėjimo vietas, kiemą. Dėl mašinų stovėjimo problemų paprastai nekyla tik prie naujos statybos namų. Perkant namą, į pagalbą geriau pasitelkti specialistą, kad šis įvertintų, iš kokių medžiagų, ar kokybiškai jis pastatytas. Šiuo atveju nereikėtų taupyti, nes vėliau brangiai gali tekti mokėti visą gyvenimą.
