Dokumentų derinimas užtruks trumpiau
Statybą leidžiančio dokumento gavimas šiuo metu užsitęsia iki 45 dienų, Statybos įstatymo pataisose numatytas terminas – iki 23 darbo dienų. AM Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas sakė, kad iki 2010 metų terminas statybą leidžiančiam dokumentui gauti taip pat buvo palyginti trumpas, tačiau savivaldybės turėjo teisę jį tęsti ištisus mėnesius.
Po 2010-ųjų priklausomai nuo pastato tipo terminai sukonkretinti – nuo 10 iki 45 darbo dienų. Tuomet pasikeitė ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo principas: praėjus nustatytam terminui, projektas informacinėje sistemoje būdavo automatiškai patvirtinamas. Tačiau išduoti leidimą anksčiau, negu numatyta teisės aktuose, nebuvo galima, mat per nustatytą terminą būdavo privalu laukti suinteresuotų asmenų pastabų pateiktam projektui.
Pataisos turėtų sutrumpinti ir statybą leidžiantį dokumentą derinančių institucijų sąrašą. Vietoj septyniolikos turėtų likti devynios: savivaldybės administracija, Saugomų teritorijų direkcija, Kultūros paveldo departamentas, Visuomenės sveikatos centras, Radiacinės saugos centras, Valstybinė geležinkelio inspekcija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Neįgaliųjų reikalų departamentas ir inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkai.
Statinio projekto ir statinio ekspertizės reglamentavimo srityje, pasak D. Žukausko, kardinalių pokyčių nenumatyta, tačiau tam, kad neliktų vietos interpretacijoms, įstatymo pataisose aiškiau apibrėžtos ekspertizės rangovų teisės, pareigos, patikslinta, kokiais atvejais ši ekspertizė privaloma.
Rangovams – didesnė atsakomybė
Civiliniame kodekse numatyta, kad statybos darbams taikoma 5 metų, o paslėptiems statybos darbams – 10 metų garantija. Garantiniai terminai nesikeičia. Tačiau planuojama pirmuosius dvejus metus rangovus įpareigoti užstatu, draudimu ar banko garantija užtikrinti atsiradusių defektų pašalinimą net ir tuo atveju, jeigu šie paskelbtų apie bankrotą. Tokia pat prievolė numatyta ir nekilnojamojo turto plėtotojams.
D. Žukauskas jau sulaukė klausimo, kodėl garantiniai rangovų įsipareigojimai nepratęsiami ilgesniam laikotarpiui. Specialisto nuomone, dvejų metų laikotarpis – optimalus variantas. Jei terminas ilgėtų, pernelyg išaugtų garantijų ir statybos kaina, o papildoma finansinė našta užgultų pirkėjų pečius. Be to, praktika rodo, kad per pirmuosius dvejus metus išryškėja dauguma defektų.
Rūpinantis išvengti nesusipratimų ir prieštarų išduodant specialiuosius architektūros, saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos bei paveldosaugos reikalavimus, Statybos įstatymo pakeitimuose numatyta, kad savivaldybė turi teisę imtis iniciatyvos derinant reikalavimus. Esant reikalui būtų suburiama savivaldybės komisija, į kurią būtų kviečiami ir kitų institucijų atstovai. Sprendžiant konfliktinę situaciją dalyvautų ir AM.
Kokybiškesnio statybų proceso Statybos įstatymo pataisomis siekianti ministerija apsisprendė kelti minimalius neypatingųjų statinių reikalavimus – įpareigoti atestuoti neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovus. Juolab kad šiandien kaip neypatingieji įforminami 95 proc. visų pastatų. Manoma, kad atestavimo tvarka būtų paprastesnė nei dirbančiųjų ypatinguosiuose statiniuose, vis dėlto pakankama statybos proceso dalyvių kvalifikacijai patikrinti.
Šiuo metu daug diskutuojama apie, rodos, neišvengiamą statybų proceso skaitmeninimą, tačiau Statybos įstatyme pakeitimų, susijusių su šiuo procesu, nenumatyta. Kol nėra aiški statybų proceso skaitmeninimo vizija, AM skyriaus vadovo D. Žukausko nuomone, keisti įstatymus anksti.
