Kaip rašo „Lietuvos žinios”, 2013 metams vos įpusėjus, naujos statybos butų pardavimo apimtis Vilniuje vejasi visų praėjusių metų pardavimą.

NT bendrovės "Inreal" Konsultacijų ir analizės departamento vadovo Arnoldo Antanavičiaus tvirtinimu, sostinėje per 6 šių metų mėnesius parduota daugiau nei 1 000 naujos statybos butų, tuo metu pernai iš viso parduota apie 1 400 butų. Butų pardavimas per mėnesį šiemet augo 20-30 proc.

Tačiau Kaune ir Klaipėdoje, pasak A. Antanavičiaus, per pirmus šių metų mėnesius sudaryta maždaug po 90 sandorių, tai apie 10 kartų mažiau nei Vilniuje.

A. Antanavičiaus duomenimis, vilniečiai daugiausia perka pigesnius, ekonominės klasės naujus 2-3 kambarių butus, įrengtus už miesto ribų ar miesto pakraščiuose - tokio pobūdžio butą Vilniaus miegamajame rajone galima įsigyti, mokant 4 000 litų už kv. m, Kaune 10-15 proc. pigiau, Klaipėdoje - už 5-10 proc. mažesnę kainą.

Jei ekonomika ir toliau kils, nedarbo lygis mažės, bus palankūs ir kiti makroekonomikos rodikliai, sandorių NT rinkoje, kaip prognozavo A. Antanavičius, turėtų daugėti. Tuomet, anot jo, galima tikėtis ir kainų padidėjimo.

Kaip anksčiau pranešime nurodė NT vystymo bendrovė „MG Valda“, nekilnojamojo turto vystytojai per pirmuosius du šių metų ketvirčius intensyviausiai naujus projektus vystė senuosiuose Vilniaus rajonuose.

Šiuo metu daugiausiai NT vystytojų investicijų sulaukia senieji Vilniaus rajonai – Antakalnis, Fabijoniškės, Lazdynai, Naujamiestis. Antakalnyje antro ketvirčio pabaigoje gyventojams siūloma per 200 naujos statybos būstų. Viršuliškėse ir Žirmūnuose tokių butų yra tik po 50, Žvėryne šis skaičius tesiekia 33.

„Įprasta, kad NT kompanijos, vystydamos naujus projektus miesto apgyvendintuose rajonuose, investuoja ir į aplinką – sutvarkomi pėsčiųjų ir dviračių takai, pasirūpinama žaluma, augmenija. Naujuose namuose suprojektuojamos ir požeminės automobilių aikštelės, sprendžiančios iki šiol senuosiuose rajonuose opią problemą dėl automobilių laikymo, todėl atsinaujinantys rajonai tampa patrauklia vieta gyventi“, – teigia nekilnojamojo turto vystymo ir plėtros bendrovės „MG Valda“ Pardavimų skyriaus vadovas Mantas Umbrasas.

Pasak architekto Algirdo Kaušpėdo, Vilniuje tėra tik 20 proc. urbanizuotos miesto teritorijos. „Lietuvos sostinė pasižymi itin mažu užstatymo intensyvumu ir mažu gyventojų tankiu“, – teigia A. Kaušpėdas. Anot architekto, NT vystytojai turėtų imtis iniciatyvos užstatyti konversinės žemės paskirties sklypus, esančius mieste, o ne vystyti statybas miesto pakraščiuose ir už jo ribų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (163)