Dar neprasidėjus žaidynėms viso pasaulio žiniasklaidoje mirgėjo vaizdai iš nebaigtų statyti viešbučių, kuriuose ne visi kambariai buvo paruošti priimti gyventojus, juose dar dirbo statybininkai, iš čiaupų tekėjo rudas vanduo, nebuvo šildymo, interneto, po pusdienio sugedo liftas.
Socialinė žiniasklaida tiesiog ūžė dėl Biatlono centre vyrams įrengto dvigubo tualeto. Kitas toks tualetas vėliau aptiktas Žurnalistų centre.
„Kadangi esu tarnavęs sovietų sąjungos armijoje, tai puikiai įsivaizduoju, kaip visa tai buvo padaryta. Man atrodo, kad tai yra tam tikri visos sistemos darbo rezultatai. Galbūt buvo paimti ne pačios geriausios kvalifikacijos darbuotojai. Yra garsus rusų serialas „Naša Raša“, kur du tadžikai dirba statybininkais. Čia, man atrodo, yra iš tos serijos“, – DELFI sakė buvęs ilgametis vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis.
Jis tvirtino, kad du klozetai vienoje patalpoje Sočyje atsirado ne dėl to, kad kyla nauja tualetų įrengimo mada.
Pašnekovo nuomone, ir kitose šalyse paieškojus visko galima būtų atrasti, tiesiog galbūt Rusijoje viskas yra ekstremaliau.
„Visiems pasitaiko broko. Vienas draugas pasakojo, kaip jam įrenginėjo kanalizaciją ir vamzdį įkasė tiesiog į žemę, o nenuvedė iki talpos. Tai paaiškėjo tada, kai vamzdis užsikimšo. Taip pat ir radiatorių prie lubų toli ieškoti nereikia. Apeikit keletą namų ir pas mus surasit. Taip gali būti daroma dėl įvairių techninių dalykų, pavyzdžiui, gal vamzdis tik toje vietoje buvo, gal kažkur nuotekio nebuvo. Būna pačių keisčiausių paaiškinimų“, – kalbėjo jis.
Paprašytas paaiškinti, kaip po pagalve galėjo atsidurti rozetė, M. Pakalnis dėstė: „Tiesiog tas žmogus, kuris montavo rozetes, nematė baldų išdėstymo kambaryje plano arba tas žmogus, kuris projektavo rozetes, nematė viso kambario projekto ir neįsivaizdavo, kurioje vietoje stovės lova. Tai yra tiesiog projektavimo klaida“.
Vis dėlto, M. Pakalnis laikosi nuomonės, kad grandiozinius pastatus 2008 m. Vasaros olimpinėms žaidynėms stačiusi Kinija pasistengė labiau.
„To priežastis – mentalitetas. Ten tiesiog žmonės kruopštesni ir darbo organizacija buvo kitokia“, – sakė jis.
Update: Amazing hotels in #Sochi2014 ;) Photo: "Ukraine Vpered" fb page #Russia #Olympics #Euromaidan pic.twitter.com/AvasmYBg93
— Vitalii Sediuk (@VitaliiSediuk) February 4, 2014
Statiniai tarsi perkelti iš Maskvos
Architektas įvardija, jo nuomone, kur kas didesnę Sočio problemą nei du klozetai vienoje patalpoje.
„Sočyje pastatyti viešbučiai, viešųjų erdvių įranga kelia abejonių stilistikos ir kontekstualumo prasme. Atrodo, kad viešbučių miestelis yra neaiškaus stiliaus ir neaiškaus tūrio. Akivaizdžiai pastatai nedera toje vietoje, kai kurie jų atrodo tarsi būtų išimti iš Maskvos ir padėti Sočyje“, – teigė jis.
Pašnekovo nuomone, pastatai, lyginant su miestelio kraštovaizdžiu, yra per dideli ir per aukšti.
„Viešbučių stilistika neaiški, turinti supaprastintų viešbučio bruožų ir toje aplinkoje nesižiūri. Žvelgiant į Austrijos arba Prancūzijos kurortinius miestelius matyti, kad ten pastatai mažesni, erdvės kompaktiškesnės, jaukesnės. O šitie dalykai traukia žmones, kuria jaukumą. Todėl prašovimai čia yra kur kas didesni nei pamiršta pertvara tualete ar neteisingai įstatytos durys“, – kalbėjo M. Pakalnis.
„Gal pastatų stilistika miela slaviško mentaliteto akiai, bet, mano supratimu, tai yra pakankamai europietiškas regionas, – svarstė jis. – Pasaulyje architektūra pasidarė kosmopolitiška, o Rusija turi akivaizdžią savo liniją. Kartais ji mums atrodo naivoka, nežinau, kaip ji atrodo jiems. Yra tam tikras mentaliteto skirtumas“.
Taip pat, pasak jo, kyla klausimas, kaip vėliau bus naudojamasi žaidynėms sukurta infrastruktūra.
„Klausimas, ar ji nepus, negrius, ar pastatai neapsilupinės. Tai yra kur kas didesnė problema. Jau dabar po internetą sklando nuotraukos, kad kai kurie Kinijos olimpiniai kompleksai stovi apleisti. Taigi žinant tą šalį (Rusiją – DELFI), matyt, daug kas liks merdėti , – teigė pašnekovas.
Dar sovietmečiu lietuviai važiuodavo taisyti
Tuo metu architektas Vitalijus Jankūnas tvirtina, kad Sočyje yra ne vien tik statybinis ir architektūrinis brokas.
„Man liūdna, kad užfiksuojame tai, kas yra bloga, bet neužfiksuojame, kas yra gražaus. Net neparodoma, kas sukūrė gražų fakelą, gražius architektūrinius sprendimus. Kodėl niekas neparodė puikaus viešbučio, į kurį investavo šveicarai? Ten puikus interjeras, puiki virtuvė. Ten buvo investuoti didesni pinigai, geresnė statybų priežiūra ir išėjo puikus darbas. Pavyzdžiui, norint patekti į to viešbučio restoraną, reikia pereiti per baltą smėlį. Tai yra labai aukštas interjero lygis, nes smėlį reikia labai kruopščiai prižiūrėti“, – DELFI sakė jis.
Architekto nuomone, garsieji kuriozai viešbučių kambariuose gimė dėl skubėjimo ir prastos priežiūros.
„Nereikia stebėtis dėl dviejų klozetų vienoje patalpoje. Juk ir Lietuvoje yra naktinių klubų, kuriuose tualetai yra tokie, kur reikalas atliekamas matant keliems žmonėms. Gal Sočyje žmonės fiziškai nesuspėjo pastatyti pertvaros. Nemanau, kad tai buvo daroma specialiai. Tiesiog tai yra nebaigti darbai“, – teigė pašnekovas.
„Niekada rusai nepasižymėjo kruopščiu darbu ir kruopščia statyba, juo labiau kruopščia jos priežiūra. Prisimenu tėčio pasakojimus, kai 1976 m. važiavo daug darbščių lietuvių vyrų Rusijoje tvarkyti ir statyti namus. Taigi jeigu rusai samdė Kazachstano atstovus, kurie neturi nieko bendra su statybomis, tai bus dar ten (broko – DELFI)“, – pridūrė jis.
Tačiau, architekto teigimu, kartais kylančios problemos be reikalo nurašomos kaip statybinis brokas.
„Absurdiška situacija, kai stovi CNN žurnalistas, kuris norėjo atitraukti užuolaidas, bet nesugebėjo ir nutraukė karnizą. Matosi, kad pats visas susivadalojęs, nes vakar gerai baliavojo. Tai čia statybininkų brokas ar žmogaus, kuris neapskaičiuoja savo jėgų, problema?“ – kalbėjo V. Jankūnas.
DELFI primena, kad Sočyje vasario 7-23 dienomis vyksta Žiemos olimpinės žaidynės. Skaičiuojama, kad šios žaidynės yra brangiausios istorijoje ir kainavo apie 50 mlrd. JAV dolerių.
