„Parduodamas 1 kambarys 2 k. bute prestižiniame rajone, Pylimo g., Senamiestyje“, - skelbiama aruodas.lt tinklalapyje. Už sostinės centre esantį 30 kv. m. kambarį prašoma 100 tūkst. Lt. Nekilnojamo turto brokeriai teigia, kad panašūs skelbimai nuolat papildo parduodamo nekilnojamo turto sąrašus, tačiau pirkėjų surasti šiems kambariams gana sunku – juos perka tik labai ribotas pinigines lėšas turintys gyventojai.
Perka ne iš gero gyvenimo
„DNB būstas” direktorius Gediminas Jankauskas patvirtino, kad butų savininkų, kurie nusprendžia parduoti vieną kambarį, atsiranda, tačiau parduoti tokius kambarius labai sunku.
„Tai nėra stebuklingas atvejis. Praktikoje nėra labai dažnas, tačiau pasitaikantis dalykas. Mums turbūt ir neteko susidurti su situacija, kai kas nors nusipirko vieną kambarį“, - teigė būsto rinkos specialistas.
Paprašytas pasvarstyti, kodėl savininkai nusprendžia parduoti ne visą butą, bet atskirą kambarį, pašnekovas teigė, kad taip gali nutikti dėl kelių priežasčių: gal savininkas senyvas žmogus, kuriam nebereikia viso buto ir kuris mielai įsileistų kitą gyventoją, gal kambarį parduoti priverčia situacija po turto paveldėjimo ar skyrybų: „Vienas iš jų (savininkų – DELFI) gal pardavinėja vieną kambarį, o kitas nenori. Jei parduodamas tik kambarys, tai 90 proc. tikimybė, kad savininkas tai daro todėl, kad viso buto parduoti teisiškai negali. Tikriausiai pardavinėja ne todėl, kad labai nori parduoti vieną kambarį, o todėl, kad negali visko parduoti iš karto.
Nekilnojamo turto ekspertas atviravo, kad ir pirkėjams vieno kambario bute pasiūlymas nėra labai patrauklus: „Tokio pirkinio motyvacija labai paprasta – finansinė situacija neleidžia įsigyti kažko kito.“
Be to, parduodant kambarį bute prarandama nekilnojamo turto vertė – pardavus trijų kambarių butą po kambarį bendroji vertė bus mažesnė nei parduodant butą kaip vienetą.
Pardavus kambarį, butas virsta bendrabučiu
Nekilnojamo turto agentūros „Re/Max” brokeriui Mišeliui Galeckui yra tekę parduoti atskirus kambarius butuose, tačiau pašnekovas teigė, kad surasti pirkėją tokiam kambariui užtrunka ilgai – mažiausiai pusę metų, bet procesas gali užsitęsti ir daugiau nei metus.
„Esu pardavęs kambarį ir ne vieną, bet esmė ta, kad tuomet butas virsta bendrabučiu. Kambarį parduoti teisiškai galima, tačiau koridorius, vonia lieka bendri, kaip bendrabutyje“, - kalbėjo specialistas.
Brokeris pasakojo, kad atskirai kambariai pardavinėjame dažniausiai, kai žmonės išsiskiria piktuoju: „Jei nesusitaria tarpusavyje, tai atsidalina turtą. Tuomet vienas parduoda vieną dalį“
Nekilnojamo turto rinkos specialistas pabrėžė, kad, jo nuomone, vieno kambario nuosavybė bute gali būti net blogiau nei bendrabutis, nes bendrabutyje gyventojai susitaikę su tokiomis gyvenimo sąlygomis, o netikėtai į kambarį atsikraustęs gyventojas „įsiveržia“ į ten vis dar gyvenančio žmogaus asmeninę erdvę.
Tačiau kartu „Re/Max” atstovas pastebėjo, kad ne visi siūlymai pirkti kambarį bute yra nepatrauklūs: butas gali būti išplanuotas taip, kad gali būti padarytas atskiras įėjimas į kambarį, atskira vonia. Tuomet jau kambarys gali priminti labiau atskirą butą nei bendrabutį.
Ribota galimybė gauti finansavimą
Teisininkas Benas Poderis, atstovaujantis „Tark Grunte Sutkiene“ įmonei, tikino, kad vieno kambario pardavimas bute neturėtų tapti alternatyva tradiciniams būsto įsigijimo atvejams, nes tokiems sandoriams gana ribota finansavimo galimybė bankuose.
„Instituciniai finansuotojai šiuo metu išlieka konservatyvūs vertindami kaip paskolos užtikrinimas pateikiamą turtą tiek ekonomine, tiek teisine prasme, o „kambarys“ gyvenamajame bute jau pats savaime atrodo „stresuojantis“ užstatas – be to, išieškojimas iš gyvenamosios paskirties turto visuomet yra socialiai jautrus procesas. Šiuo atveju būtų realizuojamas ne visas butas, o tik jo dalis, dėl ko turto ekonominė vertė taptų priklausoma nuo dar daugiau kintamųjų – labai ribotos paklausos, su turtu įsigyjamo „buto draugo“ ekonominės vertės bei nuo bendraturčių sudarytos daikto naudojimosi tvarkos, kuri tam tikrais atvejais gali būti privaloma ir naujam turto savininkui ir numatyti tam tikrus naudojimosi daiktų apribojimus“, - komentavo teisininkas.
Pasak specialisto, teisiškai kambarį parduoti atskirai nuo buto yra įmanoma tuomet, kai tarp buto bendrasavininkų yra sudaryta bendraturčių naudojimosi daiktu tvarka, kurioje būtų nustatyta, kad atitinkamas kambarys priskiriamas konkretaus bendrasavininko turimai daliai.
„Pastebėtina, kad tokia bendraturčių patvirtinta naudojimosi bendru daiktu tvarka būtų privaloma ir naujiems buto dalies savininkams, jeigu ji būtų patvirtinta notariškai ir viešai įregistruota, - kalbėjo B. Poderis. - Taigi tokiu atveju bendrasavininkas, parduodamas jam priklausančią buto dalį, faktiškai parduotų kambarį. Naujas pirkėjas būtų laikomas buto bendrasavininku“.
Teisininkas aiškino, kad jei tarp buto bendrasavininkų būtų sudarytas aptariamas susitarimas dėl naudojimosi daiktu tvarkos, tai kiekvienas buto savininkas galėtų ne tik parduoti savo dalį (kambarį) be kito bendrasavininko sutikimo, bet ir ją įkeisti hipoteka.
