Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas sako, kad pirkdami būstą ir skolindamiesi iš banko gyventojai dažnai daro klaidų. Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria žmonės, – būsto įrengimas. Prieš perkant ir įsirengiant būstą jis pataria atkreipti dėmesį į tris pagrindinius dalykus.
Pirmiausia – pirkimo kaina. Šiuo metu, remiantis Atsakingojo skolinimosi nuostatais, galima skolintis 85 proc. nuo pirkinio kainos.
Kitas svarbus dalykas, dėl kurio žmonės esą dažnai suklysta, jei nėra šios srities specialistai, – būsto įrengimo sąmata.
„Visada žmonės galvoja, kad butą įrengs pigiau, iš banko ima kuo mažesnę paskolą. Kartais skaičiuoja 200–300 už kv. m. Tikrai ne, sutikčiau, jei imate be paskolos, galima ir 100 eurų skaičiuoti už kvadratą ir per 10 metų įsirengti savo butą. Jei imate NT su daline apdaila arba statote namą, bankas įpareigoja per 12 mėnesių priduoti 100 proc. savo pirktą būstą“, – pasakoja paskolų ir kreditų ekspertas.
Jei to gyventojai nepadaro, netyčia pritrūksta pinigų, bankas turi teisę pakelti banko maržą. Vieni bankai gali pakelti 1 proc., kiti – 1,5 proc.: „Įsivaizduokime: nuo 100 tūkst. eurų paskola pabrangtų apie 15–20 tūkst. eurų. Todėl visada nebijokite, kai pavyzdžiui, imate įsirengimui, paprašyti daugiau. Bankas finansuoja apie 400–450 Eur už kv. m.“
Jis pateikia 50 kv. m buto už 100 tūkst. eurų pavyzdį: „Pirmiausia banko prašote 85 proc., t. y. 85 tūkst. eurų pirkimui. Įrengimui yra ta pati paskola su tomis pačiomis banko palūkanomis.
Tarkim, jums reikia įsirengti butą už 25 tūkst. eurų ir banko prašote 20 tūkst. eurų. Banke užsirezervuojate 20 tūkst. eurų. Jeigu matote, kad viskas išeina geriau: padeda draugai, brolis, uošvis, ir susitvarkote, iš banko galima pasiimti 10–15 tūkst. eurų. Likusios sumos – 5–10 tūkst. eurų – jei norite, galite ir neimti.“
Trečias dalykas, kurį esą dažnai gyventojai pamiršta, – būsto apstatymo išlaidos.
„Dažniausiai, kad būtų kuo mažesnė paskola, žmonės paima mažesnę sumą įrengimui, o po to, kai reikia pirkti virtuvę, elektroniką, visi puola už galvų, kiek čia viskas brangiai kainuoja. Po to pradeda imti išsimokėtinai iš prekybos centrų įrengimus už 12 proc. vietoje 2 proc. palūkanų.
Todėl pasiskaičiuokite bendrą sąmatą: kokia kaina pirkimo, kaina įrengimo ir kokia kaina bus pačio buto apstatymo. Standartas – 200 eurų už kv. m (virtuvė, šviestuvai, užuolaidos ir t. t.) Jeigu norėsite prabangiau, natūralu, galima ir 500 eurų už kv. m investuoti“, – aiškina M. Jansonas.
Ekspertas pateikė tą patį pavyzdį su 50 kv. m butu: „Perkame už 100 tūkst. Eur, apie 25 tūkst. Eur bus įrengimui, ir apie 10 tūkst. Eur apstatymas. Iš viso 135 tūkst. Eur – žiūrite, kiek savo pinigų turite, iš banko gausite apie 100-105 tūkst. Eur. Žiūrite – užtenka pinigų, ar ne.“
„Dažnai žmonės ateina pas mane ir sako, kad trūksta pinigų. Čia ne taisyklė, kad bankas vėliau duos pinigų papildomai įsirengti baldams – tada bankai gali duoti vartojimo kreditą, jį imsite už 8-12 proc. palūkanas. Kam to reikia, jei galite pirkdami būstą ir įrengimą pasiimti su 85 proc. finansavimu ir tik su 2 proc. banko marža“, – atkreipia dėmesį jis.
M. Jansonas papasakojo, kaip pasiskaičiuoti, kiek galima pasiskolinti iš banko.
Jei asmuo dirba pagal darbo santykius, remiantis Lietuvos banko taisyklėmis, jis gali skolintis ne daugiau kaip 6 metų pajamų sumą. Jei, pavyzdžiui, uždirbate 1000 eurų į rankas, šią sumą reikia dauginti iš 72. Vadinasi, jūsų maksimalus kreditas, kurį galite skolintis iš banko, gali būti 72 tūkst. eurų.
„Jeigu šeimoje esate susituokę ir uždirbate 2000 eurų į rankas, jūsų kreditas gali būti maksimum 144 tūkst. eurų. Čia skaičiuojant, jei turite automobiliui lizingą, dar kokio nors vartojimo kredito negrąžinote, įeina visa ši kredito suma – 144 tūkst. eurų“, – dėsto paskolų ekspertas.
