Žemės ūkio ministerija (ŽUM) tvirtina, kad pastabas girdi ir jau pradėjo atitinkamus veiksmus problemoms pašalinti.
„Ataskaita parengta trejų metų senumo duomenimis, o gyvenimas nestovi vietoje – viskas vystosi“, – DELFI sakė ŽUM visuomenės informavimo skyriaus vedėjas Audrius Gelžinis.
13 proc. Lietuvos
Ataskaitą Seime pristatydamas Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys sakė, kad nacionalinio ir valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinių informacija vis dar nėra teisinga, juose dar nepateikta visa informacija apie valstybinės žemės vertę, pavyzdžiui, neužregistruota trečdalis laisvos žemės fondo, miškų vertę, finansinį turtą ir įsipareigojimus.
Valstybės politiką šioje srityje įgyvendinančiai Žemės tvarkymo ir administravimo programai 2015 metais skirta 28 mln. eurų.
Tačiau Valstybės kontrolė pastebi, kad Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) trūksta iniciatyvos vidaus kontrolėje.
NŽT valdo apie 13 proc. Lietuvos teritorijos – net 870 tūkst. hektarų žemės.
„Žemė kaip ir visas valstybės turtas turi būti valdoma ir naudojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo principais“, – rašoma audito ataskaitoje.
Bandys susitvarkyti
A. Gelžinis teigė, kad ataskaitoje pateiktas išvadas ir rekomendacijas žino jau kurį laiką, o prieš kelis mėnesius parengtas planas situacijai pataisyti.
„Audite vertinti 2014 ir 2015 metai, bet neatsižvelgta į šiuos metus, o kiek buvo iniciatyvų šiemet atlikta NŽT, – dėstė jis. – Pradėkime nuo to, kad atsirado pasiūlymai didinti baudas už savavališką valstybinės žemės užėmimą. Siūloma penkis kartus didinti baudas miestų teritorijose.“
ŽUM atstovas teigė, kad valstybinės žemės naudojimo kontrolės patikrų šiemet per pusmetį buvo atlikta 6 tūkst. nors tiek turėjo būti padaryta per visus metus.
„Šiemet Vyriausybės iniciatyva buvo atlikta valstybinės žemės sutarčių revizija Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje. Prisiminkime šių metų vasarą kilusius ir DELFI pagalba paviešintus pažeidimus nacionaliniuose Verkių ir Panerių parkuose. Dabar sudarytas grafikas ir tikrinami visi sklypai, esantys tuose parkuose“, – pasakojo A. Gelžinis.
Jis teigė, kad parkuose jau patikrina 40 proc. sklypų. „Fiksuojami pažeidimai, užsigrobimai, tvoros pastūmimas į vieną ar kitą pusę. Kai patikrinimas visa apimtimi baigsis, bus pateiktos išvados. Nesakyčiau, kad trūksta iniciatyvos“, – teigė ŽUM atstovas.
Dirbs sparčiau
Viena iš Valstybės kontrolės NŽT pateiktų rekomendacijų – nustatyti tvarką, kuri leistų paspartinti neteisėto valstybinės žemės naudojimo nutraukimą arba įteisinimą.
A. Gelžinio DELFI atsiųstame plane nurodoma, kad ši rekomendacija bus įgyvendinta iki 2017 metų lapkričio, o tam reikia pakeisti kelis teisės aktus.
Iki šių metų pabaigos NŽT turėtų nusistatyti planą, kuriame lengvatinėmis sąlygomis išnuomotos valstybinės žemės tikrinimas yra prioritetas. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama sklypams esantiems komerciškai patraukliose vietose.
„NŽT sutinka, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybinės žemės nuomą, nėra nustatyta kriterijų kokio dydžio žemės sklypai turėtų būti formuojami ir išnuomojami statiniui eksploatuoti, trūksta aiškesnio reglamentavimo dėl naujų statinių statybos ne aukciono būdu išnuomotuose žemės sklypuose, taip pat nėra aišku koks statinio nenaudojimo pagal paskirtį laikotarpis gali būti racionalus, logiškas ir pateisinamas“, – rašoma pačios NŽT komentare apie Valstybės kontroles ataskaitą.
Iki lapkričio 1 dienos NŽT turi patikrinti konkretų audito ataskaitoje įvardintą atvejį, kai parengus nenaudojamos katilinės paskirties keitimo į poilsio pastatus detalųjį planą, privatus asmuo pardavė ilgalaikės lengvatinės valstybinės žemės nuomos teisę rinkos kaina – 23,7 tūkst. eurų už arą.
Tačiau iki šiol NŽT išnuomoto sklypo kontrolės nevykdė jau 15 metų ir pagal paskirtį nenaudojamo ir nereikalingo statinio eksploatavimui sudarytos žemės nuomos sutarties nenutraukė.
Prižiūrės, ar vyko veiklą
Nuo 2017 metų pradžios NŽT turėtų aktyviau domėtis valstybei svarbių ekonominių projektų įgyvendinimu ant valstybinės žemės.
Audito ataskaitoje pateikti keli pavyzdžiai, kai žemės valdytojai piktnaudžiauja savo išsinuomota žeme.
Pavyzdžiui, Kariotiškių kadastrinės vietovės Moluvėnų kaime projekto vykdytojas nė neplanuoja vykdyti projekto, nes nuo 2000 metų iki šiol jo nepradėjo įgyvendinti.
„Jis siekia performuoti ne aukciono būdu išnuomoto valstybinės žemės sklypo dalį (28,2793 hektaro) ir pakeisti tikslinę jo naudojimo paskirtį – iš kitos paskirties (visuomeninės, rekreacinės ir gyvenamosios paskirties statiniams statyti ir eksploatuoti) į 202 namų valdos ir komercinius sklypus“, – rašoma ataskaitoje.
Kitas pavyzdys susijęs su parodų ir kongresų centru „Litexpo“. Jo teritorijoje leista vykdyti veiklą kitai privačiai bendrovei.
Nuo kitų metų NŽT taip pat turėtų pradėti pirkėjų mokumo patikrinimus. Taip pat turėtų įsigalioti naujos taisyklės jau susidariusių skolų išieškojimui.
Po audito ataskaitos paviešinimo A. Dulkys žadėjo, kad NŽT ir kitų valstybės turto valdytojų be dėmesio nepaliks ir ateityje.
„Mūsų akis tikrai stebės, mes nuo šitų temų nenueisim, o kitais metais, galiu pažadėti, kad laukia visų dar vienas sisteminis auditas, tikrai lysime ir į valstybės turtą. Galima jau savarankiškai imtis sprendimų ir taisyti situaciją“, – LRT televizijos laidoje „Teisė žinoti“ sakė jis.
