„Aukštesnius tarifus reiktų palikti tokiam būstui, kokiam ir dabar yra taikoma, tarkime, žemės mokesčio atveju: kai (turtas – ELTA) apleistas, nenaudojamas, kai savivalda nori turėti tam tikrų priemonių kaip paskatą susitvarkyti“, – pirmadienį LRT televizijai sakė G. Skaistė.
„Normalūs, tvarkingi būstai tikrai turėtų būti apmokestinami žemesniais tarifais“, – pažymėjo ji.
Seime tęsiantis diskusijoms dėl NT mokesčio, parlamento Biudžeto ir finansų komitetas anksčiau spalį pritarė jo pirmininko Mindaugo Lingės pasiūlymui numatyti 0,05–4 proc. mokesčio tarifo intervalą. Jį kiekviena savivaldybė nusistatytų atskirai.
G. Skaistės teigimu, Vyriausybė, pasiūliusi Seimui tokį NT mokestį, siekė, kad mokesčio tarifai būtų maži, tačiau jį mokėtų platus gyventojų ratas.
„Pirmas variantas, išėjęs iš Vyriausybės, siūlė pirmam būstui maksimalų tarifą 0,1 proc., antram – nuo 0,1 iki 1 proc. Buvo tikimasi, kad savivalda taip pat gali nustatyti mažesnius tarifus. Vyriausybės intencija buvo maži tarifai ir platesnė bazė, tikiuosi, kad su pasiūlytais tarifais galima būtų grįžti prie pasiūlymo esmės ir tos manipuliacijos, kurios kartais vyksta viešojoje erdvėje, būtų suvaldytos“, – kalbėjo ministrė.
Ji taip pat teigė, jog, Vyriausybės nuomone, NT mokesčio neturėtų mokėti tie gyventojai, kurių pirmojo būsto vertė yra 1,5 karto arba mažesnė nei savivaldybės mediana.
„Fundamentali žmogaus teisė yra turėti būstą ir pirmam būstui neapmokestinama erdvė yra 1,5 medianos – reiškia, kad du trečdaliai žemesnės vertės turto būtų neapmokestinama. Jeigu žmogus yra žemiau vidutinioko ir šiek tiek aukščiau vidutinioko, turėtų fundamentalią teisę nemokėti to mokesčio už pirmą būstą“, – sakė G. Skaistė.
„Kas turi aukštesnės vertės būstus, tuos keliolika eurų visgi galėtų prisidėti prie viešosios erdvės tvarkymo, nes lėšos keliauja savivaldai“, – pridūrė ministrė.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seime po svarstymo buvo pritarta NT mokesčio įstatymo pakeitimams. Tai yra vienas iš projektų, numatytų Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje.
Valdančiosios koalicijos Laisvės partija yra pasiūliusi, kad net ir priėmus naująjį NT mokestį, leidžiantį savivaldybėms nustatyti 0,05–4 proc. mokestinį tarifą, pagrindinis gyvenamasis būstas nebūtų apmokestinamas.
Liberalai savo ruožtu siūlo NT mokesčio įstatyme numatyti tarifų „žirkles“ tarp 0,05 ir 3 proc.
Vyriausybės pateiktame NT mokesčio įstatymo projekte siūloma padidinti fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo ribą nuo 1 iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos.
Projekte dar siūloma, kad pagrindiniam fizinio asmens gyvenamajam būstui būtų taikomas progresinis apmokestinimas. Dalis tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų būtų apmokestinama 0,06 proc. tarifu, o viršijanti 2 medianas – 0,1 proc.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad, priėmus tokius pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, o du trečdaliai gyventojų mokesčio nemokėtų. Surinktos pajamos atitektų savivaldybėms.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra tvirtinęs, kad dabar esanti NT apmokestinimo sąranga šalyje yra gera, tačiau jos parametrai – tobulintini. Pasak jo, dabar NT apmokestinimas veikia kaip prabangos mokestis ir jis neturėtų būti taikomas pagal savivaldybes.
