Naujasis nekilnojamojo turto mokesčio modelis
Buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė D. Čibirienė paaiškino, kaip atrodo naujasis pasiūlymas dėl NT mokesčio.
„Yra padidinta nekilnojamojo turto mokesčio riba, nes mažiausia riba, pagal senąjį projektą, buvo 0,03 procento, o dabar yra 0,05. Vadinasi, truputį padidinamas tarifas ir iš vienos pusės, nuo kada jis startuoja, ir kita pusė, kur buvo 3 procentai, pavirsta į 4 procentus. Taigi, mes turime žirkles nuo 0,05 iki 4 procentų“, – pasakojo ji.
Tačiau, pasak pašnekovės, nors procentą rinksis pačios savivaldybės, jų sprendimas turės atitikti tam tikrus kriterijus.
„Ji turi aštuonis kriterijus. Jeigu tame pačiame name yra kažkokia socialiai remtina šeima arba daug vaikų turi, ar kažkokios yra priežastys, kurios pataiko į tą kriterijų – ji gali kreiptis į savivaldybę ir paprašyti, kad jai nekilnojamojo turto mokesčio tarifas būtų sumažintas, pakeistas. Taip tame pačiame name, už tokį patį būstą, gali būti nustatyti absoliučiai skirtingi tarifai“, – teigė D. Čibirienė.
Tiesa, žvelgiant į skirtingas savivaldybes, daugeliui naujosios taisyklės atrodo nesąžiningos.
„Vilniuje mediana bus, ko gero, aukščiausia, viena iš aukščiausių Lietuvoje – gali būti ir 70-80 tūkstančių eurų. Tai reiškia, kad, jeigu tu Vilniuje turi tokios vertės būstą, tu nemokėsi nekilnojamojo turto mokesčio, jei tame bute deklaravai savo gyvenamąją vietą, bet, jeigu tu turi tokios pačios vertės būstą Alytuje ar kažkokiame mažame miestelyje, kuriame nekilnojamojo turto rinkos vidutinė kaina, mediana yra ženkliai mažesnė – tada tau reikės mokėti.
Taip ir gausis, kad tie, kurie turi net pigesnį būstą, bet yra tame rajone prabangiausiai gyvenantys – jie mokės“, – teigė buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė.
Gyventojų laukia tam tikri iššūkiai
Pasak D. Čibirienės, žmonių, kurie su savo šeima gyvena įsigytame būste, likimas – savivaldybių rankose.
„Jų laukia nekilnojamojo turto mokestis, kuris variuoja 80 kartų į vieną ir į kitą pusę – kaip nustatys savivaldybė, kaip ji susimils nustatyti tą nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Ar ji pirmais metais, kad neerzintų gyventojų, nustatys minimalų tarifą – 0,05, ar, vis dėlto, sugalvos paplėšikauti ir nustatys 4 procentus. Nuo jos priklauso“, – teigė ji.
Jeigu gyventojui pasirodytų, jog nustatytas tarifas per didelis – jis turi teisę ginti savo nuomonę, tačiau toks procesas nebus labai lengvas.
„Mes teikiame pasiūlymą, kad būtų galima ginčytis bet kada, kada aš galiu ginčytis, nes ginčijimas reiškia, kad tu turi pats iš savo lėšų nusipirkti nepriklausomo turto vertinimą ir, jeigu to vertinimo metu yra nustatoma, kad] turto vertė yra uždidinta daugiau negu 20 procentų – tik tada gali eiti ginčyti, bet yra ir kita sąlyga – tu turi tai padaryti per 3 mėnesius po mokestinės vertės nustatymo. Tai būna vieną kartą per 3 arba per 5 metus“, – teigė D. Čibirienė.
Anot jos, tai reiškia, kad, jeigu tuo metu žmogus į problemą dėmesio neatkreipė – jam teks mokėti nekilnojamojo turto mokestį nuo didesnės vertės negu yra iš tikrųjų. Tiesa, D. Čibirienės teigimu, tokiu atveju, jam nebepadės ir teismas.
„Tas ginčijimas toks komplikuotas“, – teigė pašnekovė.
Dar viena problema – pati deklaracija
D. Čibirienės teigimu, problemų šioje vietoje kils ir su pačiomis deklaracijomis.
„Dabar būdavo taip, kad mokesčių inspekcija dažnai paskambindavo gyventojams arba parašydavo laišką ir pranešdavo, kad reikia sumokėti nekilnojamojo turto mokestį. Kai kurie gyventojai pasakydavo: „ne, aš neturiu. Pas mane yra tokia ir tokia situacija, aš tą turtą išnuomavęs arba čia nebaigta statyba ir man nereikia mokėti“.
Tada mokesčių inspekcija sakydavo: „taip, jūs esate teisūs. Jums tikrai nereikia mokėti nekilnojamojo turto mokesčio“, bet jie savo sistemose matė, kad signalas yra, kad reikėtų. Kas pasikeistų pakeitus šitą projektą – nebūtų skambučių, nebūtų įspėjimų. Būtų sugeneruotos automatiškai nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos, taip, kaip mato mokesčių inspekcija“, – teigė ji.
Anot pašnekovės, tokiu atveju, ginčams vietos jau nebelieka.
„Tu negalėsi jų užginčyti, galėsi tik kreiptis į teismą, kad teismas pasakytų, kad ši deklaracija yra neteisinga, o deklaracija bus generuojama iš dviejų šaltinių – iš Registrų centro, kuriame gali būti tiesiog klaidingai suvesti duomenys. Pavyzdžiui, statė namą ir kažkaip per klaidą įrašė vieną savininką, o turėjo du įrašyti. Na, suklydo kažkurioje vietoje.
Gali būti situacijos, kad savivaldybė nepateiks informacijos apie skirtingus nustatytus tarifus, nes reikia pateikti labai daug duomenų ir ji niekada nėra to dariusi. Žodžiu, mokesčių inspekcija turės iš dviejų šaltinių susirinkti teisingus duomenis, padaryti vieną deklaraciją, kurią uždrausta gyventojams ginčyti ir galėsime ginčyti tik teismuose. Ši vieta labai mums nepatinka“, – teigė ji.
Visą reportažą rasite LNK portale:
